5 priežastys, kodėl dera „pikti“ agurkai

Kartūs agurkai? Neskubėkite išmesti jų į kompostą. Yra veiksmingas būdas dar išgelbėti derlių.

Nekantriai laukę pirmojo derliaus, nuskinate traškų žalią agurką, gardžiai atkandate ir… Vietoje sultingos gaivos jaučiate kvapą užimantį kartumą.

Turbūt nėra sodininko ar daržininko, kuris kada nors nebūtų susidūręs su tokia nemalonia problema. Tad dar sykį pasigilinkime į šio reiškinio priežastis ir aptarkime veiksmingus būdus, kaip sugrąžinti agurkams saldumą bei sultingumą.

Kodėl agurkai apkarsta?

Agurkai, kaip ir visos moliūginės daržovės, turi ypatingos medžiagos – kukurbitacino. Tai ir yra natūralus jų kartumo šaltinis, saugantis augalą nuo kenkėjų. Kad vabalai, šliužai ir kiti gyviai nepultų jų vaisių.

Tačiau kai agurkai patiria stresą, kukurbitaciną pradeda gaminti dviguba jėga.

Dažniausiai ši bėda ištikdavo senąsias, bičių apdulkinamas veisles. Tad jeigu auginate nehibridines veisles ir pasitaikė kartus agurkas, jokiu būdu neimkite iš jo sėklų. Kartumas perduodamas „iš kartos į kartą“, todėl iš tokių sėklų irgi užaugs kartūs agurkai.

Grįžtant prie agurkų skonį gadinančio streso, jį sukelti gali paprasčiausi dalykai:

• Jeigu laistote juos retai arba nesilaikote laistymo normų.

• Liejate ledinį vandenį iš šulinio arba žarnos.

• Nepakankamai tręšiate.

• Orams būdingi staigūs temperatūros svyravimai – tai šaltis, tai kaitra.

• Vyrauja sunkus molingas dirvožemis, dėl kurio šaknims sunku kvėpuoti.

Ar įmanoma padaryti taip, kad agurkai apskritai nekarstų? Galima pabandyti. Tai gana paprasta – tereikia laikytis penkių pagrindinių agrotechnikos taisyklių.

Pirmoji taisyklė: tinkamai laistyti agurkus

Agurkai mėgsta vandenį – ir jiems jo reikia daug.

Jei vandens trūksta, augalas patiria stresą, prastai auga, o vaisiai gali pradėti karsti.

Štai pagrindinės agurkų laistymo gairės:

• Vanduo turi būti šiltas – maždaug 20–22 laipsnių. Šaltas vanduo agurkams – tabu.

• Debesuotu ar vėsiu oru laistykite rečiau, antraip gali supūti šaknys.

• Žemę po agurkais drėkinkite gausiai ir ne mažesniame kaip 20 cm gylyje.

• Tačiau stebėkite, kad kiekvieno augalo šaknies kaklelis – vieta, kur stiebas pereina į šaknį, – liktų sausas. Kitaip irgi atsiras šaknų puvinys.

• Liekite vandenį silpna srove, kad neišplautumėte dirvos ir netraumuotumėte agurkų šaknų – jos arti paviršiaus.

Kaip dažnai laistyti agurkus, priklauso nuo dirvožemio: jei jis smėlingas, greitai praleidžia vandenį – laistykite dažniau, jei molingas – rečiau, nes jis labiau sulaiko drėgmę.

Drėgmei sulaikyti mulčiuokite žemę aplink agurkus šienu, šiaudais arba perpuvusiomis pjuvenomis. Tai padės stabilizuoti dirvožemio temperatūrą ir pagerins jo struktūrą.

Antroji taisyklė: laiku ir tinkamai agurkus tręšti

Kaip ir visi moliūginiai augalai, agurkai mėgsta derlingą, humuso turtingą žemę. Tačiau blogai pakelia mineralinių druskų perteklių.

Todėl į lysvę geriau dėti daugiau organinių trąšų (biohumuso, komposto, perpuvusio mėšlo) ir saikingai – mineralinių.

Svarbiausia tręšti agurkus reguliariai, visą vasarą, kas 2–3 savaites.

Sezono pradžioje daugiausia naudokite azotines trąšas, kad lapija augtų žalia ir stipri.

Augimo fazėje ir derėjimo pradžioje pereikite prie kalio, fosforo bei mikroelementų. Tai gali būti kalio humatas su mikroelementais, kalio monofosfatas ar kitos kompleksinės trąšos.

Aktyvaus derėjimo metu pakaitomis naudojamos organinės ir mineralinės trąšos – taip ir dirvožemis neįdruskėja, ir augalai puikiai auga.

Šiuo metu galima naudoti:

• Pelenų užpilą (1 stiklinė 10 litrų vandens).

• Piktžolių užpilą (1 litras užpilo 10 litrų vandens).

• Kompleksines trąšas, tokias kaip žalias kristalonas, kitos, skirtos agurkams.

Jei ant apatinių agurkų lapų pastebėsite šviesų apvadą, o vaisiai pradės deformuotis bei riestis, skubiai patręškite kaliu. Tiks:

• Kalio sulfatas (20 g į 10 litrų vandens).

• Kalio salietra (15 g į 10 litrų vandens).

• Kompleksinės trąšos, turinčios daug kalio (pavyzdžiui, oranžinis kristalonas).

Tręškite agurkus mažomis dozėmis, bet reguliariai: taip visos medžiagos bus gerai pasisavinamos.

Vasaros pabaigoje, kai orai pradės vėsti, pereikite prie tręšimo per lapus – purkškite juos silpnu trąšų tirpalu, kad agurkai greičiau gautų reikiamų medžiagų. Kai temperatūra žema, šaknys beveik nebeima maisto iš šaltos žemės.

Trečioji taisyklė: sukurkite agurkams komfortišką temperatūrą

Kaitroje stenkitės agurkus pritemdyti agroplėvele arba užmeskite ant šiltnamio šešėliavimo tinklą.

Vasaros pabaigoje, kai naktys tampa šaltos, vakarais uždarykite šiltnamio duris bei langus, o atviras lysves uždenkite – atminkite, jog agurkai nustoja derėti, kai temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių.

Tik nepamirškite saulėtu oru dangą nuimti, kitaip augalai perkais.

Ketvirtoji taisyklė: saugokite nuo kenkėjų

Tiek šiltnamyje, tiek lauko lysvėse agurkus gali pulti kenkėjai: voratinklinės erkutės, baltasparniai, tripsai, šliužai su sraigėmis.

Jei ant lapų pastebėjote kokių nors pažeidimų, nedvejodami naudokite atitinkamus biologinius preparatus. Jais galima apdoroti agurkus ir likus porai dienų iki skynimo.

Nuo šliužų ir sraigių padeda pasėlių barstymas tabako dulkių, pelenų ir garstyčių mišiniu. Arba naudokite specialius preparatus.

Taip pat šalia agurkų galima pasodinti augalų-repelentų: krapų, kalendrų, bazilikų, rozmarinų, serenčių, medetkų, nasturčių ar jau minėto tabako. Savo kvapu jie atbaido kenkėjus.

Penktoji taisyklė: gydykite nuo ligų

Antroje vasaros pusėje agurkai dažnai suserga netikrąja miltlige, antraknoze, askohitoze ar bakterine dėmėtlige.

Jei pastebėjote sergančius lapus – nedelsdami juos pašalinkite, kad infekcija neplistų. Tada nupurkškite biologiniais preparatais šieno lazdelės arba trichodermų pagrindu.

Agurkams gydyti galima naudoti liaudiškas priemones:

• Česnakų užpilas tiks ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Smulkiai supjaustykite 200 g česnakų, užpilkite šiltu vandeniu ir palikite parai. Tada perkoškite, skysčio tūrį padidinkite iki 10 litrų ir nupurkškite augalus, žemę po jais bei mulčią. Taip apdoroti agurkus galima kelis kartus per sezoną.

• Ciberžolių užpilas su pienu: 15 g ciberžolių miltelių ir žiupsnelį juodųjų pipirų užpilkite stikline degtinės, parą palaikykite tamsioje vietoje. Purškimui išmaišykite 2 šaukštus šio užpilo 5 litruose vandens, įpilkite 1 litrą pieno arba išrūgų ir lengvai sudrėkinkite lapus.

• Asiūklių nuoviras: 500 g šviežių asiūklių užpilkite kambario temperatūros vandeniu, palaikykite parą. Vėliau pavirkite 30 minučių, atvėsinkite, perkoškite ir praskieskite iki 10 litrų. Purkškite agurkus reguliariai kas 10–14 dienų iki sezono pabaigos.

Ir stenkitės kuo dažniau skinti derlių. Jaunuose agurkėliuose susikaupia mažiau kartumo nei peraugusiuose vaisiuose.

Visgi svarbiausia nesuteikti agurkams priežasčių patirti stresą: laistykite šiltu vandeniu, mulčiuokite dirvožemį, kad šaknys neperkaistų, pridenkite per didžiausius karščius.

Jei derlius ir toliau nemaloniai stebins kartumu, įsigykite naujų agurkų veislių bei hibridų – tokių, kurie genetiškai neturi kartumo.

     Įdomūs faktai

Karčius agurkus nebūtina išmesti. Jie vis dar tinkami raugti arba marinuoti – apdorojant karščiu ir pamirkius vandenyje, kartumas išsisklaido.
Karstelėjusius šviežius agurkus galima valgyti prieš tai nulupus odelę ir nupjovus griežinėlį prie kotelio, kur susikaupia didžiausias kukurbitacino kiekis.
Mažomis dozėmis kukurbitacinas netgi naudingas: jis malšina skrandžio uždegimą, skatina tulžies išsiskyrimą, mažina cukraus kiekį kraujyje ir lėtina vėžinių ląstelių augimą.
Jei turite problemų dėl žarnyno ar inkstų, šviežių karčių agurkų valgyti nerekomenduojama.