2026 m. lapkričio 13-oji: kas slypi už garsiosios prognozės
Internete vėl išplito daugiau kaip prieš šešis dešimtmečius paskelbtas mokslinis darbas, kuriame minima labai konkreti data – 2026 metų lapkričio 13-oji.
Iš pirmo žvilgsnio istorija skamba grėsmingai: esą mokslininkai dar 1960 metais matematiškai apskaičiavo pasaulio pabaigą.
Tačiau iš tiesų nei asteroidų smūgio, nei branduolinio karo, nei kitos katastrofos jie neprognozavo. Kalba ėjo apie pasaulio gyventojų skaičiaus augimą ir tai, kas nutiktų, jei anuomet stebėta tendencija tęstųsi be galo.
„Pasaulio pabaiga“ – tiesiog matematinė riba
1960 metais žurnale „Science“ fizikas ir kibernetikos tyrėjas Heinzas von Foersteris kartu su kolegomis Patricia M. Mora ir Lawrence’u W. Amiotu paskelbė straipsnį intriguojančiu pavadinimu „Doomsday: Friday, 13 November, A.D. 2026“.
Mokslininkai surinko istorinius žmonijos populiacijos duomenis ir pastebėjo, kad kelis šimtmečius gyventojų skaičius didėjo vis sparčiau.
Pagal jų sudarytą matematinį modelį, jei toks augimas būtų tęsęsis nepakitęs, apie 2026 metus formulė būtų priartėjusi prie vadinamosios singuliarumo ribos – matematiškai apskaičiuotas gyventojų skaičius taptų begalinis.
Žinoma, realiame pasaulyje begalinis žmonių skaičius neegzistuoja.
Tai reiškė ne žmonijos sunaikinimą, o tai, kad už tam tikro taško pats matematinis modelis nebeturėtų prasmės.
Kodėl būtent 2026 metai?
Autoriai analizavo maždaug du tūkstantmečius apimančius gyventojų skaičiaus vertinimus.
Kreivė kilo vis stačiau. Paprastai tariant, kuo daugiau žmonių gyvena, tuo daugiau gali gimti vaikų, todėl populiacija tam tikromis sąlygomis gali augti vis greičiau.
Pratęsus tą kreivę į ateitį, buvo gautas maždaug 2026 metų taškas.
Straipsnyje jis net pavadintas „Doomsday“ – pasaulio pabaigos diena.
Tačiau pati formuluotė buvo sąmoningai provokuojanti. Mokslininkai norėjo parodyti absurdišką rezultatą, kuris gaunamas aklai pratęsiant ankstesnę tendenciją į ateitį.
Formulė veikė stebėtinai gerai – kurį laiką
Įdomiausia šios istorijos dalis ta, kad 1960 metų modelis kurį laiką gana neblogai atitiko tikrąjį žmonijos augimą.
Tačiau maždaug nuo XX amžiaus septintojo–aštuntojo dešimtmečio realūs duomenys nuo senosios kreivės pradėjo vis labiau tolti.
Daugelyje šalių sumažėjo gimstamumas, šeimos pradėjo auginti mažiau vaikų, didėjo urbanizacija, moterų išsilavinimas ir galimybės planuoti šeimą.
Dėl to pasaulio gyventojų skaičius ir toliau didėjo, tačiau augimo tempas pradėjo lėtėti.
2024 metais žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame naujame pasaulio populiacijos augimo tyrime taip pat pažymima, kad jau nuo XX amžiaus pabaigos tapo aišku: 1960 metų „2026-ųjų pasaulio pabaigos“ scenarijus neišsipildys.
Dabar prognozės – visiškai kitokios
Naujausiose Jungtinių Tautų prognozėse kalbama ne apie begalinį gyventojų skaičių, o apie jo stabilizaciją.
2024 metais pasaulyje gyveno apie 8,2 mlrd. žmonių.
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad gyventojų skaičius dar maždaug penkis–šešis dešimtmečius didės ir maždaug 2080-ųjų viduryje pasieks apie 10,3 mlrd.
Vėliau jis turėtų pradėti po truputį mažėti ir XXI amžiaus pabaigoje siekti apie 10,2 mlrd. žmonių.
Taigi dabartinė demografijos problema daugelyje pasaulio regionų jau nebe sparčiai didėjantis žmonių skaičius, o priešinga tendencija – mažėjantis gimstamumas ir visuomenės senėjimas.
Tai aktualu ir Lietuvai, kur demografinėse prognozėse bei statistikoje vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų amžiaus struktūrai, gimstamumui ir ilgalaikei gyventojų skaičiaus kaitai.
Formulė turi ribas
Ši sena istorija puikiai parodo vieną svarbią matematinio prognozavimo taisyklę.
Modelis gali labai tiksliai aprašyti praeitį ir net kurį laiką ateitį, tačiau tai nereiškia, kad jis veiks amžinai.
Keičiasi žmonių elgesys, ekonomika, medicina, šeimų dydis, technologijos ir gyvenimo būdas – kartu keičiasi ir demografinės tendencijos.
Jeigu 1960 metų formulę pratęstume ne į ateitį, o atgal, ji taip pat duotų absurdišką rezultatą – žmonijos pradžia būtų nustumiama gerokai už tikrojo Visatos amžiaus ribų.
Tai dar vienas įrodymas, kad matematinė kreivė nėra pranašystė.
Lapkričio 13-oji bus eilinis penktadienis
Taigi 2026 metų lapkričio 13-ąją žmonių Žemėje tikrai nebus be galo daug ir jokia matematiškai numatyta pasaulio pabaiga neįvyks.
Senoji prognozė išlieka įdomi ne dėl to, kad buvo teisinga, o dėl to, kaip gerai ji parodo, kuo skiriasi matematinis modelis nuo realaus pasaulio.
Kartais net labai tiksliai atrodanti formulė gali pateikti visiškai absurdišką rezultatą, jeigu ją pratęsiame toliau, nei leidžia jos prielaidos.
