Vytauto Didžiojo palaikų mįslė: prasideda tyrimai
Vilniaus arkikatedroje trečiadienį pradedamas tyrimas – mokslininkai tirs ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios, kurioje tarpukariu galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai. Tam bus atliekamas mažos apimties invazinis tyrimas.
Tyrimo metu bus atliekamas gręžinys, imami mikrobiologiniai mėginiai, o pasiekus ertmę jos vidus fiksuojamas 3D skeneriu ir kamera. Siekiant kuo mažiau pažeisti autentišką katedros mūrą, darbai vykdomi iš lauko pusės, kad nebūtų pažeistas tarpukariu mauzoliejuje įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis.
Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Aurimo Švedo teigimu, šiuo tyrimu siekiama pereiti nuo pavienių paieškų prie nuoseklaus mokslinio darbo.
„Metas nuo pavienių paieškų ir atskirų versijų kėlimo pereiti prie to, ką galime vadinti sistemingu ilgalaikiu moksliniu tyrimu“, – teigia A. Švedas.
Pasak instituto, katedros sienose ir rūsiuose, remiantis ankstesniais tyrimais, lokalizuota apie 20 galimų ertmių bei anksčiau netirtų ar nedokumentuotų vietų. Šiame etape pasirinkta tirti ertmę Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Su šia vieta siejama hipotezė, kurią anksčiau viešai išsakė Vytautas Urbanavičius ir Saulius Poderis.
Institutas pabrėžia, kad tyrimo tikslas nėra iš anksto tikėtis konkretaus radinio, o patikimai nustatyti, kas yra ertmėje.
„Ji gali būti tuščia, joje gali būti kitų objektų ar palaikų. Bet kuriuo atveju, tai bus nauja mokslinė informacija, svarbi tolesniems katedros tyrinėjimams. Sėkmė tyrėjams yra ne konkretus iš anksto norimas radinys, o patikimas atsakymas“, – nurodoma pranešime.
Pirminius tyrimo rezultatus institutas žada skelbti gavęs patikimus ir išanalizuotus duomenis. Kai kuriems mikrobiologiniams ir kitiems tyrimams gali prireikti iki kelių mėnesių.
Liepą Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui, kuriame numatyta atlikti istorinius, šaltiniotyrinius, architektūrinius, mūro, bioarcheologinius, paleogenetinius ir meno tyrimus. Plane taip pat numatyta patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos, tam pasiūlius atlikti bandomąjį minimalų invazinį tyrimą. Šiam patikrinimui planuota skirti apie 35 tūkst. eurų.
Pirmasis hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedros požemiuose iškėlė restauratorius S. Poderis, teigęs, kad palaikai galėjo būti aptikti 1931 metais vykusios katedros rekonstrukcijos metu.
