Vieninteliai gyvūnai, kurie vienas kitą vadina vardais

Jau seniai žinoma, kad drambliai yra vieni protingiausių gyvūnų Žemėje.

Tarp sausumos gyvūnų jų smegenų tūris – didžiausias.

Nors manoma, kad drambliai gerai ištirti, jie ir toliau stebina mokslininkus savo pažintiniais gebėjimais.

Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Afrikos drambliai vienas kitą šaukia vardais.

Taigi jie yra vieninteliai žinomi gyvūnai mūsų planetoje, kurie vienas kitą įasmenina taip pat, kaip ir žmonės.

Kai kurie kiti gyvūnai sugeba kreiptis į savo giminaičius ne vardais, o garsais ir taip perteikti informaciją. Jie skleidžia tik vadinamuosius atskaitos signalus, kurie praneša apie objektus, pavyzdžiui, ėdesį ar besiartinančius plėšrūnus. Tai yra instinktyvūs garsai ir jiems nereikia socialinio mokymosi. Išimtis yra papūgos ir delfinai, tačiau jie taip pat nesikreipia vardu, o tik kartoja savo giminaičių ar aplinkos garsus.

Dromblys ir Drumblė?

Neseniai atliktame tyrime mokslininkai užfiksavo 527 skirtingus dramblių šūksnius savo natūralioje

buveinėje Kenijos šiaurėje. Jie taip pat įsirašė dar 98 garsus dramblių, gyvenančių Amboselio nacionaliniame parke, taip pat Kenijoje.

Tada mokslininkai ištyrė tam tikrus garsus, būdingus 119 gyvūnų. Tai leido jiems nustatyti, kurie dramblių patelių grupių nariai ir jų jaunikliai atsiskyrė nuo bandos, kai dramblys šaukė, arba, atvirkščiai, priėjo prie jo, išgirdęs kitokį garsą.

Tai rodo, kad drambliai būtent konkrečiai socialinei grupei skleidė garsus. O šio „garso pranešimo“ gavėjai visada į jį reaguodavo taip pat specifiniu būdu. Be to, drambliai garsus naudoja ne tik socialinėms grupėms, bet ir pavieniams individams.

Iššifruoti „dramblių kalbą“ padėjo DI

Iš pirmo žvilgsnio dramblių skleidžiami garsai yra vienodi – žmogaus ausis negali aptikti skirtumo tarp šių riksmų ar gausmo. Todėl norint nuo kitų garsų atskirti, kas yra „vardai“, buvo naudojamas dirbtinis intelektas (DI).

Kaip teigiama tyrime, drambliai iš tikrųjų skleidžia įvairių tipų garsus, kuriuos mes suvokiame kaip tiesiog gausmą. Tai apima plėšrūno atbaidymo, pasisveikinimo garsą ir kt. Tačiau labiausiai mokslininkus domino „vardai“.

Pranešama, kad skirtingi bandos individai kreipėsi į tą patį dramblį išleisdami tą patį garsą. Paprasčiau tariant, drambliai žino aplinkinių giminaičių „vardus“ ir naudoja juos kreipdamiesi vieni į kitus.

Tačiau DI ne visada atpažindavo „vardus“ skleidžiamuose garsuose. Priežastis ta, kad gyvūnai užkoduoja kelis pranešimus vienoje „garsinėje frazėje“. Tai pabrėžia dramblių garso komunikacijos sudėtingumą.

Kad įsitikintų, jog interpretuojamuose garsuose nėra klaidų, mokslininkai paleido garsų įrašus kitiems drambliams.

Šie į jiems skirtus įrašus reagavo netgi stipriau nei į tikrus, kitų dramblių skleidžiamus garsus. Tai patvirtina, kad tyrimo išvados teisingos – šie gyvūnai turi sudėtingą garsinę komunikaciją.

Nors drambliai juda per gana dideles teritorijas, tačiau gali palaikyti ryšį su giminaičiais ir prisiminti jų vardus.

Kokie dar gyvūnai naudoja vardus?

Drambliai yra vieninteliai gyvūnai, kurie duoda vardus savo artimiesiems.

Delfinai ir papūgos irgi vadina vienas kitą vardais. Bet jie nesuteikia vardų, o tik imituoja garsus, kuriuos skleidžia pats „vardo“ savininkas. Taigi kiekvienas individas, išleisdamas tam tikrą garsą, suteikia sau vardą.

Pasak mokslininkų, gyvūnų bendravimo būdų tyrimai turi didelę reikšmę. Tai ne tik suteikia supratimą apie tarp jų egzistuojančią komunikaciją, bet ir gali padėti suprasti mūsų kalbos raidą.

Jeigu, pasitelkę dirbtinį intelektą, sugebėsime pradėti bendrauti su drambliais, gal kada nors tarsime jiems: „Labas, Bo ir Drum?“