Naujas LRT finansavimo modelis saugos nuo politinės įtakos
Kultūros ministras Lukas Alsys teigia, kad naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelis turės geriausiai atliepti visuomeninio transliuotojo poreikius, taip pat sako įsipareigojantis jį apsaugoti nuo politinės įtakos.
„Mano darbas (…) yra užtikrinti, kad visos mūsų ministerijos žinioje veikiančios įstaigos, organizacijos ar ištisi sektoriai veiktų kiek įmanoma tvariau, lygiai toks pat principas bus taikomas ir naujo LRT finansavimo mechanizmo paieškose. (…) Mes diskutuosime, ir aš tikiu, kad su visais socialiniais partneriais, kurie turi dalyvauti šitame procese, surasime geriausią variantą, kuris labiausiai ir atlieptų visuomeninio transliuotojo poreikį“, – LRT televizijai antradienį teigė kultūros ministras.
„Taip. (…) Įsipareigoju“, – pridūrė jis, perklaustas, ar LRT bus apsaugotas nuo politinių sprendimų dėl finansavimo.
Anot ministro, naują LRT finansavimo mechanizmą reikės suderinti su Europos Sąjunga (ES), tai bus ilgas procesas.
L. Alsio teigimu, pavedimas sukurti naują visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį Kultūros ministerijai skirtas tik iš Vyriausybės.
Visuomeninio transliuotojo administracija Eltai yra teigusi, jog svarbiausia, kad naujasis finansavimo modelis būtų tvarus ir nepriklausomas nuo politinių sprendimų.
Premjeras yra sakęs, kad ateityje visuomeninio transliuotojo biudžeto augimas galėtų būti siejamas su šalies ekonomikos augimu, o ne surenkamais akcizais.
Pernai lapkritį Seimas pritarė „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijų iniciatyvai įšaldyti LRT finansavimą.
Pagal priimtus pakeitimus, trejus metus visuomeniniam transliuotojui numatyta skirti apie 80 mln. eurų kasmet.
Taip pat nustatyta, kad po 2029 m. LRT finansavimui būtų skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizų pajamų.
