Pagal naująją tvarką, nuo sausio 1 d. pedagoginių darbuotojų, švietimo pagalbos specialistų, švietimo įstaigų direktorių darbo užmokestis didėja 8,41 proc.: pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis didėja 0,71 proc., o pareiginės algos koeficientai – 7,65 proc.

Nuo Naujųjų metų taip pat bus skiriama daugiau lėšų švietimo kokybei gerinti. Daugiau nei 28 mln. eurų papildomai nuspręsta skirti pradinukų ugdymui stiprinti, o dar beveik 1 mln. eurų papildomai bus skiriamas švietimo pagalbai plėsti.

Nuo sausio 1 d. mokyklų bibliotekininkams bus mokamas 5 proc. didesnis darbo užmokestis: 0,71 proc. didės pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, o koeficientas padidintas 4,3 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, 2026–2028 m. valstybės biudžete pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2026 m. sausio 1 d. numatyta 1,8 mln. eurų. Tuo metu mokyklų bibliotekininkų atlyginimams didinti skirta 0,89 mln. eurų. Bendrai darbo užmokesčiui didinti 2026 metais papildomai skiriama 250 mln. eurų daugiau nei pernai.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vidutiniškai mokytojų atlyginimai „į rankas“ nuo sausio 1 d. augs 157 eurais.

Tiesa, nuo Naujųjų metų darbo užmokestis 8,41 proc. taip pat didėja dėstytojams, mokslo institucijų darbuotojams, valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbantiems sporto treneriams.

Seimas pritarė 2026-ųjų valstybės biudžeto projektui – jame rekordiškai didinamas finansavimas gynybai, auga pensijos, gyventojų atlyginimai, minimali alga.

Švietimo išlaidų dalis biudžete nuo 2026 m. BVP sudarys 5,7 proc.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Nuo Naujųjų metų didėja pedagoginių darbuotojų ir bibliotekininkų atlyginimai appeared first on Kauno savaitė.

„Mes kalbame apie skirtingus žmones ir skirtingas pareigybes bei pozicijas. Pirmu atveju mes kalbame apie Vyriausybės narį, kuris realiai daro sprendimus“, – „Žinių radijui“ sakė Inga Ruginienė.

„Ne dėl finansavimo šis sudėtingas sprendimas atėjo. Dėl daugybės kitų dalykų“, – akcentavo ji, komentuodama sprendimą iš pareigų atleisti partijos kolegę D. Šakalienę.

Savo ruožtu kaltinimų antisemitizmu sulaukiantis R. Žemaitaitis, tęsė premjerė, tiesiog daug šneka.

„Remigijus Žemaitaitis daug ką šneka, bet sprendimus priima Vyriausybė (…). Man atrodo, kad dėl savo sprendimų neprivertėme nieko abejoti“, – teigė I. Ruginienė.

„Politikai daug ką šneka. Ne tik Remigijus Žemaitaitis, bet ir kiti politikai. Dabar toks politinis fonas – visi sau leidžia kalbėti, ką nori. Bet aš esu žmogus orientuotas į darbą, aš atėjau dirbti dėl tam tikrų tikslų“, – apibendrino Vyriausybės vadovė.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo atleido D. Šakalienę iš krašto apsaugos ministrės pareigų.

Teikimą dėl atleidimo šalies vadovui įteikė premjerė I. Ruginienė. Tokį sprendimą Vyriausybės vadovė priėmė po to, kai tarp jos ir D. Šakalienės kilo trintys dėl gynybos finansavimo klausimų.

Kol kas laikinai vadovauti KAM pavesta vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Premjerė paaiškino, kodėl atsisveikino su Šakaliene, o ne su Žemaitaičiu appeared first on Kauno savaitė.

Pasak politikės, šiuo klausimu reikia pasitarti su šeima bei sulaukti parlamento sprendimo.

„Kol kas, prisipažinsiu, apie tai negalvojau, nes labai norėčiau sulaukti patvirtinimo Seime. Tada, matyt, atsiras ir buities klausimas, bet kriterijai sprendimui priimti bus labai paprasti“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

„Pirmiausia, aš manau, kad reikės rimto pokalbio su šeima, nes yra labai svarbi ir jų pozicija ir nuomonė, bet lygiai taip pat aš turiu žiūrėti į kitą pusę, nes daugybė darbuotojų yra įveiklinti į šitą procesą, tai turiu atsižvelgti ir į tai, kad tiems darbuotojams taip pat turėtų būti komfortiškos sąlygos atlikti savo pareigą ir dirbti“, – aiškino ji.

Socialdemokratė taip pat akcentavo, jog ji atkreips dėmesį ir į apgyvendinimo galimybių kainai – žada rinktis pigesnį variantą.

„Ir, be abejo, kaštai – kiek valstybei kainuos vienas ar kitas modelis. Vienareikšmiškai, turime pasirinkti tą modelį, kuris kainuos pigiau, kuris bus priimtinas ir sudarys geras sąlygas darbuotojams atlikti savo darbą, ir kuris, be abejo, bus komfortiškas mano šeimai“, – aiškino I. Ruginienė.

Trečiadienį posėdžiavęs socialdemokratų prezidiumas į Gintauto Palucko, praėjusią savaitę nusprendusio pasitraukti iš premjero posto, vietą delegavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iki šiol vadovavusią Ingą Ruginienę.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė  bei postą palikęs Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo priėmę sprendimą savo kadencijos laikotarpiui persikelti į paskirtą rezidenciją Turniškėse. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tai padaryti atsisakė.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post I. Ruginienė dar nenusprendė, ar kelsis į Turniškes appeared first on Kauno savaitė.

„Aš apsisprendžiau, kad mano kandidatūra būtų svarstoma“, – Eltai sakė ministras.

„Pliusai ir minusai turbūt ateina tada, kai išryškėja arba lyderis, arba ne, tai dabar, šią sekundę nei taip, nei kitaip“, – atsakė E. Sabutis, paklaustas, kaip save vertina, lyginant su kitais kandidatais.

Apie tai, jog E. Sabutis ryžosi siekti premjero posto, anksčiau skelbė Lrytas.lt ir LRT radijas.

Kaip skelbta anksčiau, trečiadienio popietę posėdžiausiantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumas apsispręs, ką deleguoti į premjerus.

Praėjusią savaitę Gintautui Paluckui pranešus apie pasitraukimą iš Vyriausybės vadovo posto, bene realiausiu kandidatu jo vietai užimti buvo laikomas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, laikinai perėmęs ir visos partijos vairą.

Pirmadienį, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda, socialdemokratas dar sakė neatmetantis galimybės kandidatuoti į premjerus. Tiesa, antradienį jis galiausiai apsisprendė šio posto nesiekti, akcentuodamas, jog nori ir toliau dirbti Jonavos žmonėms.

Tuo metu Seimo vicepirmininkas J. Olekas apie savo galimybes pakeisti G. Palucką ministro pirmininko poste užsiminė jau prieš kelias savaites, G. Paluckui vis dar einant savo pareigas. Tuomet J. Olekas tikino, jog būtų pasirengęs vadovauti Vyriausybei, jei to prireiktų. Antradienį M. Sinkevičiui pranešus apie sprendimą nesiekti šio posto, J. Olekas savo pozicijos sakė nekeičiantis – savo kandidatūros į premjerus jis neatmeta.

Apie I. Ruginienę, kaip apie galimą premjerą, viešojoje erdvėje kalbama jau nuo praėjusios savaitės. Tiesa, pati politikė pirmadienį sakė, jog tokia naujiena jai buvo staigmena. Tiesa, I. Ruginienė tuomet pažymėjo nesibaidanti atsakomybės ir esanti pasirengusi užimti pareigas, jei partija nuspręstų, jog ji – tinkamiausia kandidatė. Antradienį, sužinojusi jog M. Sinkevčius į premjerus nesitaiko, ministrė dar kartą patikino, jog pati nesitrauks ir kandidatuos į Vyriausybės vadoves.

Apie galimą R. Duchenvičiaus kandidatūrą dar praėjusios savaitės pabaigoje, po žinios apie G. Palucko atsistatydinimą, užsiminė M. SInkevčius. Pats Vilniaus rajono meras tuomet sakė, jog į Vyriausybės vadovo postą pretenduotų tik tuo atveju, jei nebūtų kitų realių kandidatūrų. Antradienį, po M. Sinkevičiaus pareiškimo, jog šis ir toliau eis Jonavos mero pareigas, R. Duchnevičius sakė rimčiau pasvarstysiąs apie galimybę tapti ministru pirmininku. Tiesa, trečiadienį jis pareiškė posto neketinanti siekti.

LSDP skyriai iki antradienio vidurdienio turėjo iškelti, jų galva, tinkamiausias kandidatūras į premjerus. Didžiausio partijos skyrių palaikymo sulaukė M. Sinkevičius, tačiau buvo pasiūlytos ir dvi naujos, iki šiol viešojoje erdvėje neaptarinėtos pavardės – susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo Rimanto Vaitkaus.

Pastarasis antradienio vakarą Eltai sakė, jog toks partiečių pasiūlymas jį nustebino. Tačiau tai, pasak R. Vaitkaus, veikiau yra humoras, o ne realus kandidatas. Kaip teigė socialdemokratas, partijoje yra ir labiau šiam postui tinkančių žmonių.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post E. Sabutis kandidatuos į premjerus appeared first on Kauno savaitė.

„Mano situacija pareigose, kurias užimu, yra kitokia nei visų kitų esamų ir būsimų kandidatų. Juos pakeisti nebūtų sunku. Man tai būtų visko nubraukimas. Net nežinau, ar visi atkalbinėję ateityje tai prisimins ir įvertins, bet mano žmogiškos moralinės vertybės šiai dienai viską persveria ir žinau, kad dar turiu likti Vilniaus rajone“, – feisbuke skelbė politikas.

Politikas pažymi, jog geriausiai šioms pareigoms būtų tikęs Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, tačiau šiam taip pat nusprendus likti meru, R. Duchnevičius savo palaikymą reiškia socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei.

„Šiandien turime kandidatus. Juozas tikrai visko politikoje matęs, sukaupęs nemažos patirties. Minima ir Eugenijaus pavardė. Ingą, kaip ji jau pati sakė, prisijungti prie socialdemokratų kalbinau gana ilgai. Džiaugiuosi, kad pavyko. Turime gerą ministrę. Ji yra mano skyriaus narė. Mūsų pažiūros daugelyje dalykų sutampa. Manau, kad ji tikrai gali užimti premjerės pareigas“, – akcentavo Vilniaus rajono meras.

„Taip pat pareiškiu, kad situacija, kurią paskutiniu metu mačiau, manęs netenkina ir rimtai galvosiu, kaip ateityje šitame procese dar daugiau dalyvauti, nes po savo skirtingais laikotarpiais įdėto darbo, negaliu žiūrėti, kai politikai mano, kad yra labai patyrę, o net savo mažoje smėlio dėžėje nesugeba susitvarkyti, ypač dar tuomet, kai aplinkui turime tiek globalių iššūkių“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, trečiadienio popietę posėdžiausiantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumas apsispręs, ką deleguoti į premjerus.

Praėjusią savaitę Gintautui Paluckui pranešus apie pasitraukimą iš Vyriausybės vadovo posto, bene realiausiu kandidatu jo vietai užimti buvo laikomas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, laikinai perėmęs ir visos partijos vairą.

Pirmadienį, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda, socialdemokratas dar sakė neatmetantis galimybės kandidatuoti į premjerus. Tiesa, antradienį jis galiausiai apsisprendė šio posto nesiekti, akcentuodamas, jog nori ir toliau dirbti Jonavos žmonėms.

Tuo metu Seimo vicepirmininkas J. Olekas apie savo galimybes pakeisti G. Palucką ministro pirmininko poste užsiminė jau prieš kelias savaites, G. Paluckui vis dar einant savo pareigas. Tuomet J. Olekas tikino, jog būtų pasirengęs vadovauti Vyriausybei, jei to prireiktų. Antradienį M. Sinkevičiui pranešus apie sprendimą nesiekti šio posto, J. Olekas savo pozicijos sakė nekeičiantis – savo kandidatūros į premjerus jis neatmeta.

Apie I. Ruginienę, kaip apie galimą premjerą, viešojoje erdvėje kalbama jau nuo praėjusios savaitės. Tiesa, pati politikė pirmadienį sakė, jog tokia naujiena jai buvo staigmena. Tiesa, I. Ruginienė tuomet pažymėjo nesibaidanti atsakomybės ir esanti pasirengusi užimti pareigas, jei partija nuspręstų, jog ji – tinkamiausia kandidatė. Antradienį, sužinojusi jog M. Sinkevčius į premjerus nesitaiko, ministrė dar kartą patikino, jog pati nesitrauks ir kandidatuos į Vyriausybės vadoves.

Apie galimą R. Duchenvičiaus kandidatūrą dar praėjusios savaitės pabaigoje, po žinios apie G. Palucko atsistatydinimą, užsiminė M. SInkevčius. Pats Vilniaus rajono meras tuomet sakė, jog į Vyriausybės vadovo postą pretenduotų tik tuo atveju, jei nebūtų kitų realių kandidatūrų. Antradienį, po M. Sinkevičiaus pareiškimo, jog šis ir toliau eis Jonavos mero pareigas, R. Duchnevičius sakė rimčiau pasvarstysiąs apie galimybę tapti ministru pirmininku. Tiesa, trečiadienį jis pareiškė posto neketinanti siekti.

LSDP skyriai iki antradienio vidurdienio turėjo iškelti, jų galva, tinkamiausias kandidatūras į premjerus. Didžiausio partijos skyrių palaikymo sulaukė M. Sinkevičius, tačiau buvo pasiūlytos ir dvi naujos, iki šiol viešojoje erdvėje neaptarinėtos pavardės – susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo Rimanto Vaitkaus.

Pastarasis antradienio vakarą Eltai sakė, jog toks partiečių pasiūlymas jį nustebino. Tačiau tai, pasak R. Vaitkaus, veikiau yra humoras, o ne realus kandidatas. Kaip teigė socialdemokratas, partijoje yra ir labiau šiam postui tinkančių žmonių.

Tuo metu su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu Eltai susisiekti nepavyko.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post R. Duchnevičius nesieks premjero posto appeared first on Kauno savaitė.

Šiame kontekste viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie Seimo vicepirmininką, socialdemokratą Juozą Oleką.

Apie jo galimybes, reikalui esant, stoti už Vyriausybės vairo teigiamai jau atsiliepė ir Prezidentūra, ir Seimo pirmininkas.

Tačiau J. Olekas nėra vienintelė Prezidentūrą pasiekusi pavardė. ELTA šaltinių žiniomis, šiuo metu vykstančiose diskusijose sukasi ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pavardė. Apie galimybes jai užimti Vyriausybės vadovės postą, ELTA žiniomis, kalbėta ne tik socdemų gretose, bet ir Prezidentūroje.

Trečiadienį naujienų portalas LRT.lt skelbė, kad J. Olekas susitiko su prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju Frederiku Jansonu.

„Taip, buvau susitikęs, nes periodiškai pietauju arba geriu kavą (ne latte) su politinio lauko dalyviais. Susitikimas buvo viešas, visiems matomas ir nuo nieko neslepiamas“, – portalui LRT.lt sakė patarėjas.

F. Jansonas Eltai nekomentavo informacijos, apie Prezidentūroje vykusius pokalbius dėl I. Ruginienės galimo premjeravimo, tačiau paklaustas, ar planuojami jo pietūs su ministre pažymėjo, kad jis yra pasiruošęs susitikti su kiekvienu kandidatu į premjerus.

„Net jei tektų mokėti už abu“, – juokavo F. Jansonas.

Eltai nepavyko susiekti su I. Ruginiene, ji šiuo metu atostogauja.

Per pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius. Dėl dalyje tyrimų paviešintos informacijos ikiteisminius tyrimus atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda premjerui G. Paluckui pasiūlė per ateinančias dvi savaites arba atsakyti į visus su jo verslo sandoriais ir praeities ryšiais susijusius klausimus, arba apsvarstyti tolimesnes galimybes vykdyti Vyriausybės vadovo pareigas.

Premjeras tikino, kad yra pasiruošęs per prezidento duotą laikotarpį atsakyti į visus klausimus. Vis tik, netrukus paaiškėjo, kad duotas prezidento dvi savaites ministras pirmininkas atostogaus – G. Paluckas tai patvirtino po socialdemokratų partijos prezidiumo, kuris išreiškė politikui pasitikėjimą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Tarp galimų kandidatų į premjerus – I. Ruginienės pavardė appeared first on Kauno savaitė.

„Mūsų partija, valdyba aiškiai pasakė – mes tikrai nematome galimybės, kad ministras pirmininkas toliau galėtų darbuotis“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ liepos 24 d. pareiškė, kad Vyriausybė yra krizėje, todėl neradus bendro sprendimo dėl G. Palucko, ši politinė jėga pasitrauktų iš koalicijos.

Savo ruožtu vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigė, kad krizėje yra tik pats premjeras, o ne Vyriausybė. Tačiau S. Skvernelis su tokia pozicija nesutinka ir tikina, kad ministras pirmininkas ir Vyriausybė yra betarpiškai susijusi. Todėl jis dar kartą pakartojo, kad valdantiesiems neradus bendro sprendimo dėl G. Palucko, demokratai trauksis iš koalicijos.

„Mes savo poziciją išsakėme – jeigu mūsų koalicijos partneriai laikysis kitos pozicijos, tai mes tiesiog padarysime tą žingsnį, kurį turime padaryti, ir koalicija galės (…) egzistuoti dviem politinėmis partijomis“, – sakė jis.

„Mes konstatuojame, kad visgi yra Vyriausybės ir premjero krizė. Nėra čia taip, kaip bandoma pasakyti, kad tai nėra Vyriausybės krizė, o tik premjero krizė. Noriu priminti, kad premjeras su Vyriausybe yra glaudžiai vienas su kitu susiję. Pasitraukus ministrui pirmininkui, traukiasi ir Vyriausybė, viskas prasideda iš naujo“, – tęsė Seimo pirmininkas.

Tęsiantis skandalams dėl Vyriausybės vadovo, ketvirtadienio vakarą posėdžiavusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba konstatavo – G. Paluckui problematiška toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Pasak valdančiosios partijos vadovo, Seimo pirmininko S. Skvernelio, Vyriausybė yra krizėje, todėl situaciją būtina aptarti koalicinėje taryboje. Seimo pirmininkas neatmetė ir to, kad, tęsiantis ministro pirmininko skandalams, demokratai gali trauktis iš valdančiosios koalicijos.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda premjerui G. Paluckui pasiūlė per ateinančias dvi savaites arba atsakyti į visus su jo verslo sandoriais ir praeities ryšiais susijusius klausimus, arba apsvarstyti tolimesnes galimybes vykdyti Vyriausybės vadovo pareigas.

Premjeras tikino, kad yra pasiruošęs per prezidento duotą laikotarpį atsakyti į visus klausimus. Vis tik, netrukus paaiškėjo, kad duotas prezidento dvi savaites ministras pirmininkas atostogaus – G. Paluckas tai patvirtino po socialdemokratų partijos prezidiumo, kuris išreiškė politikui pasitikėjimą.

Per pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius. Dėl dalyje tyrimų paviešintos informacijos ikiteisminius tyrimus atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post S. Skvernelis: nematome galimybės, kad ministras pirmininkas toliau galėtų darbuotis appeared first on Kauno savaitė.

Tai rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa.

Nuo sausio 25 iki vasario 8 dienos vykdyto tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai – pavardes šioje apklausoje dalyvavę asmenys minėjo patys. Vyriausybės vadovu G. Palucku pasitikintys teigė 9,6 proc., kai prieš du mėnesius palankumą šiam politikui reiškė 4,9 proc. respondentų.

Tiesa, pirmose reitingų lentelės vietose – didžiausią gyventojų pasitikėjimą ir toliau išlaikantis prezidentas Gitanas Nausėda bei „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Vasario pradžioje šalies vadovui palankumą reiškė 21,4 proc. apklaustųjų. Prieš du mėnesius atliktame tyrime šis skaičius buvo iš esmės toks pat – 20,4 procento. Tuo metu R. Žemaitaičiu pasitikintys vasarį nurodė 11,2 proc., kai gruodį šį politiką palaikė 9,2 proc. respondentų.

Tarp palankiausiai vertinamų Lietuvos visuomenės veikėjų – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis (vasarį – 9,4 proc., gruodį – 8,9 proc.) bei visuomenininkas Andrius Tapinas (vasarį – 4,2 proc., gruodį – 4,5 proc.).

Toliau pasitikėjimo lentelėje rikiuojasi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (vasarį – 3,9 proc.), buvusi premjerė Ingrida Šimonytė (3,8 proc.), buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus (3,6 proc.), Europos Parlamente dirbanti socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė (2,9 proc.) bei Seimo narys Ignas Vėgėlė (2,8 proc.).

Taip pat dalis tyrime dalyvavusių gyventojų įvardijo pasitikintys Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilte-Nielsen (2,7 proc.), europarlamentaru Aurelijumi Veryga (2 proc.), „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu (1,9 proc.) bei naujuoju konservatorių pirmininku Laurynu Kasčiūnu (1,9 proc.), Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu (1,7 proc.).

Be to, gyventojai minėjo prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos prisijungusią parlamentarę Agnę Širinskienę, europarlamentarą Petrą Gražulį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį, krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovaujančią Ingą Ruginienę, ekonomikos ir inovacijų ministrą Luką Savicką. Visų šių politikų palankumo reitingas svyravo nuo 0,6 iki 1,3 procento.

Iš viso šių metų sausio pabaigoje – vasario pradžioje respondentai paminėjo 108 visuomenės veikėjus (prieš du mėnesius buvo 98), kuriais jie pasitiki labiausiai. Daugiau kaip ketvirtadalis – 28 proc. – apklaustųjų nurodė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kuriais jie pasitikėtų, arba į klausimą neatsakė.

Apklausa vyko 2024 m. spalio 30 – lapkričio 12 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 suaugusių Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 114 atrankos taškų. 

Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

The post Išaugo gyventojų pasitikėjimas G. Palucku appeared first on Kauno savaitė.

Tuo metu pasikliaujančių Lietuvos kariuomene, Prezidento institucija bei žiniasklaida sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Šių metų sausio 25–vasario 8 dienomis ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Kaip rodo apklausos rezultatai, didžioji dalis respondentų ir toliau palankiausiai vertina policijos, Lietuvos kariuomenės ir Prezidento institucijos veiklą.

Daugiausia gyventojų pasitikėjimo gyventojai skiria šalies policijos veiklai. Šia institucija pasikliauti linkę 71 proc. apklaustųjų, 25 proc. teigė ja nepasitikintys, o likę 4 proc. sakė apie policiją neturintys nuomonės.

Antroje lentelės vietoje – iš pirmos į antrą poziciją nusileidusi kariuomenė. Kad ja pasitiki, nurodė 69 proc. respondentų, 24 proc. sakė nepasitikintys ir 7 proc. apie pasitikėjimą kariuomene neturi nuomonės.

Trečioji reitingo pozicija skirta Prezidento institucijai. Ją palankiai vertina 66 proc. respondentų, 24 proc. sako, kad nepasikliauja, o likę 5 proc. apklaustųjų neturi nuomonės.

Nežymiai nuo Prezidentūros atsilieka ir Bažnyčia. Ja pasikliauja 64 proc. apklaustųjų, nepasitiki 27 proc., o neturi nuomonės 9 proc.

Daugiau nei pusės gyventojų pasitikėjimą turi „Sodra“ bei šalies savivaldybės. Atitinkamai šiomis institucijomis pasitiki 57 ir 56 proc. respondentų, nepasitiki – 34 ir 35 proc.

Paskutinės lentelės pozicijos atiteko žiniasklaidai, premjero Gintauto Palucko vadovaujamai Vyriausybei, šalies teismams bei Seimui, kurias visuomenė labiau vertina neigiamai nei teigiamai.

Apklausos duomenimis, septintoje vietoje esančia žiniasklaida nepasitiki 48 proc. gyventojų, teigiamai apie ją atsiliepia 46 proc. respondentų.

Ministrų kabinetu kliaujasi 42 proc. apklaustųjų, o pusė jų linkę vertinti instituciją skeptiškai. Tokia pat dalis (50 proc.) gyventojų linkusi nepasitikėti ir teismais (pasitiki 39 proc.).

Menkiausiai gyventojai pasikliauja Seimu. Šalies parlamentu nurodė pasitikintys 29 proc., o 63 proc. teigė priešingai.

Atlikto tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Ūgtelėjo visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe appeared first on Kauno savaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“ sunkiai sekasi ieškoti technokratinių kandidatų į ministrus.

Visgi, jis pretendentų į teisingumo, žemės ūkio ir aplinkos ministrus tikisi sulaukti per artimiausias dienas.

„Laiko dar yra, bet laiko imtis yra gana ribota ir dėl to, jei per artimiausias dienas tokie kandidatai nebus pasiūlyti – jau skambės skambučiai ir užsidegs raudonosios lemputės“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.

„Premjero prerogatyva yra kartu su koaliciją sudarančia partija, „Nemuno aušra“, tokius kandidatus rasti. Manau, kad tai yra įmanoma padaryti, bet tai reikia daryti pakankamai greitai“, – akcentavo jis.

Po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su prezidentu būsimas premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Vardan Lietuvos“ pasiūlytus kandidatus bei didžiąją dalį pavardžių, kurias iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai.

Visgi, po Prezidentūros padidinamuoju stiklu atsidūrusios „Nemuno aušros“ pasiūlytų kandidatų į Vyriausybę G. Paluckas neatskleidė. Kad partijai sunkiai sekasi ieškoti kandidatų į ministrus praėjusią savaitę pripažino ir jos lyderi R. Žemaitaitis.

Pagal koalicinį susitarimą, „Nemuno aušra“ bus atsakinga už tris ministerijas – Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio.

ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) suformavo koaliciją su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Pastaroji dauguma Seime turi 86 mandatus iš 141.

The post Tikisi sulaukti „Nemuno aušros“ kandidatų appeared first on Kauno savaitė.