Siūlys didinti Lietuvos banko pelno įmoką į biudžetą
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui teiks įstatymo pataisas, kuriomis būtų siekiama padidinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką valstybės biudžetui.
Šalies vadovo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, tokiu būdu būtų siekiama prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo.
„Vienas iš aptartų klausimų buvo susietas su užsienio valiutų atsargomis. Svarbu pabrėžti, kad LB pelnas yra susijęs būtent su šių atsargų investavimu. Susitikimo metu buvo sutarta parengti LB įstatymo pataisas ir pakeisti, kaip suskaičiuojama LB įmoka į biudžetą“, – penktadienį, po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su LB pirmininku Gediminu Šimkumi, teigė V. Augustinavičius.
„Šiuos pakeitimus gali teikti prezidentas“, – paminėjo jis.
Kaip Eltai anksčiau nurodė Prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.
Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026-2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.
Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.
Be to, Prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.
Tarp idėjų – mokesčių nesurinkimo mažinimas, griežčiau traktuojant nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.
Anot Prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30-35 proc.
Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, prezidentūros nuomone, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.
Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
