Siūloma riboti Maskvos patriarcho įtaką Lietuvoje
Seime registruotais įstatymų pakeitimais siūloma riboti priešiškų valstybių įtakos per religines institucijas galimybes.
Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas registruoja dviejų įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti aiškesnes valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas, apibrėžti jų atstovavimą ir spręsti istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Kaip teigiama pranešime spaudai, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad religinės bendruomenės ir bendrijos negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jeigu jų administraciniai centrai susiję su tarptautines sankcijas ar Lietuvos įstatymais nustatytas ribojamąsias priemones taikančiais subjektais arba jų veikla kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti juridinius asmenis, turinčius teisę atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje, o Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai – Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras, muftiatas.
Pasak A. Ažubalio ir A. Anušausko, pataisomis siekiama sumažinti Maskvos patriarcho įtaką Lietuvoje.
Parlamentarai priminė, kad 2026 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipė dėmesį į reikšmingą Maskvos patriarchato įtaką jam pavaldžioms vyskupijoms užsienyje, įskaitant Lietuvoje veikiančią Vilniaus ir Lietuvos vyskupijas. VSD vertinimu, ši priklausomybė suteikia rusijai galimybių daryti įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenei.
„rusija savo įtakai plėsti naudoja ne tik politines organizacijas, informacines kampanijas ar žvalgybos tinklus. Ji pasitelkia ir religines institucijas. Kai religinės organizacijos administracinis pavaldumas suteikia Kremliui galimybę daryti įtaką Lietuvos visuomenei, tai tampa ne vien bažnytiniu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Valstybė privalo įvertinti šias rizikas ir turėti tinkamas teisines priemones joms valdyti“, – teigia A. Ažubalis.
Seimo nariai taip pat siūlo keisti Religinių bendruomenių ir bendrijų teisių į nekilnojamąjį turtą įstatymą, numatant įtvirtinti tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių teises į praeityje turėtą arba po 1990 m. kovo 11 d. įgytą nekilnojamąjį turtą ir nustatyti, kad šios teisės kitiems subjektams būtų perduodamos pačių bendruomenių sprendimu, laikantis įstatymų ir atitinkamų religinių bendruomenių vidaus normų.
Projektu taip pat siūloma nustatyti teisinį pagrindą perduoti Konstantinopolio visuotinio patriarchato Lietuvos egzarchatui konkrečius istorinius stačiatikių religinės bendrijos pastatus: Švč. Mergelės Marijos Užgimimo katedrą, Šv. Paraskevės ir Šv. Mikalojaus bažnyčias, Šv. Dvasios vienuolynus Vilniuje ir Surdegyje bei Švč. Mergelės Marijos Užmigimo bažnyčią Vievyje.
Be to, numatoma spręsti Kauno, Keturiasdešimties totorių kaimo ir Nemėžio mečečių nuosavybės klausimus, perduodant jas Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui – muftiatui.
Pagal siūlomą reguliavimą, sprendimai dėl konkrečių objektų perdavimo būtų priimami įstatymo projekte numatyta Seimo arba Vyriausybės tvarka.
Numatoma, kad siūlomi teisės aktų pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., jog Seimas ir Vyriausybė turėtų laiko priimti reikalingus įgyvendinamuosius sprendimus.
