Šiltnamio ruduo: kada atsisveikinti su pomidorais

Rugsėjo pabaiga, o šiltnamyje dar auga pomidorai? Pasitarkime, ką iš jo jau reikėtų pašalinti, o ką dar galima palikti.

Ar verta kovoti dėl pomidorų derliaus iki paskutinio vaisiaus, ar jau atėjo laikas išrauti visus krūmus ir imtis dirvos dezinfekavimo?

Artimiausios dienos kaip tik tas metas įvertinti pomidorų krūmų būklę ir nuspręsti.

Rugsėjo orai apgaulingi. Dieną saulė dar sugeba įkaitinti orą iki jaukių 20 laipsnių, tačiau naktimis temperatūra nenumaldomai krenta, kartais priartėdama net prie nulio.

Daugelis daržininkų šiuo metu džiaugiasi pomidorų sąžalynais šiltnamyje, tarsi jiems būtų atsivėręs antrasis kvėpavimas augti ir derėti. Ant šakelių kabo daugybė žalių ar tik pradedančių rausti vaisių, o patys krūmai toliau žydi ir leidžia naujus ūglius. Tačiau ant šiltnamio sienelių rytais kaupiasi gausus šaltas kondensatas, tvyro drėgmės – tikro grybelinių ligų magneto – kvapas.

Ką būtina pašalinti pirmiausia?

Didžiausias pavojus rugsėjo pabaigoje kaip tik tai ir yra: didelė drėgmė esant žemai teigiamai temperatūrai.

Tokiomis sąlygomis žalioji augalų masė liaunasi tarnavusi pagrindiniam tikslui – nokinti vaisius – ir per kelias dienas gali pavirsti infekcijos židiniu.

Visi pomidorų vegetacijos procesai gerokai sulėtėja. Vaisiaus nokimas užtrunka ne standartines 40–45 dienas nuo sužydėjimo momento, o išsitęsia iki pusantro ar dviejų mėnesių. Šilumos ir šviesos augalams jau katastrofiškai trūksta, todėl krūmai visus resursų likučius turi skirti užaugusiems pomidorams nokinti.

Tokioje situacijoje padės derliaus apkrovos normavimas.

Žiedinės kekės ir jaunos užuomazgos. Net jei džiugina bobų vasara, o pomidorų viršūnės pasipuošusios ryškiai geltonų žiedų kepurėmis, gailėtis jų prasmes nėra. Bet kuris išsiskleidęs žiedas ar tik ką užsimezgęs, už graikinį riešutą mažesnis pomidoras užaugti iki užeinant šalčiams nespės. Augalas ir toliau švaistys jiems drėgmę bei deficitinius kalį ir fosforą, užtikrinančius cukraus bei vitaminų kaupimąsi nokstančiuose vaisiuose.

Todėl rugsėjį aštriomis, dezinfekuotomis žirklėmis nukarpomos visos viršūninės žiedų kekės. Smulkios, neišsivysčiusios užuomazgos apatinėse kekėse taip pat pašalinamos, ypač jei šalia jų yra stambių vaisių – taip maistingos sultys nukreipiamos į jau susiformavusius pomidorus.

Sergantys, pageltę ir ant žemės gulintys lapai. Pomidorų lapai rugsėjo pabaigoje rūšiuojami dar griežčiau.

Negalima pulti į kraštutinumus ir visiškai nuskabyti stiebų. Pašalinus visus krūmo lapus sustabdoma fotosintezė ir sutrikdomas maistinių medžiagų tekėjimas į vaisius.

Tačiau tam tikrais atvejais atsikratyti dalies lapijos būtina, ir nedelsiant. Būtina pašalinti:

• Apatinius lapus, besiliečiančius prie žemės, taip pat pageltusius, savo resursus išnaudojusius lapus.

• Bet kokias stiebų ir lapų dalis su pilkojo puvinio, kladosporiozės (rudosios dėmėtligės) ar fitoftorozės (maro) dėmėmis.

• Krūmo viduje esančius lapus, kurie sutankina lają, trukdo saulės spinduliams pasiekti vaisius ir stabdo oro cirkuliaciją.

Nustoję vystytis arba ligų pažeisti vaisiai. Visus negražius pomidorus su įtartinomis dėmėmis, įdubimais, viršūninio puvinio žymėmis ar įtrūkimais geriau iškart pašalinti, kad patogenai neišplistų ant sveikų augalo dalių.

Nupjautų augalų liekanų su grybelinių ligų požymiais jokiu būdu negalima palikti šiltnamyje ir net jo prieigose, tuo labiau mesti į komposto krūvą. Augalinės atliekos išnešamos už sklypo ribų arba sudeginamos.

Ką palikti ant krūmų

Daugelis daržininkų, pasirodžius pirmiesiems atšalimams, padaro klaidą – skina visus pomidorų vaisius, įskaitant žalius, ir nupjauna stiebus. Tačiau, sukūrus tinkamą mikroklimatą uždarame grunte, pomidorai gali duoti derlių iki pat spalio vidurio ar pabaigos. Tam tikslui ant krūmų reikia palikti…

Susiformavusius vaisius. Ant krūmų verta palikti pomidorus, kurie jau pasiekė veislei būdingą dydį, pašviesėjo arba įgijo lengvą gelsvai rusvą atspalvį. Tokie vaisiai jau sukaupė pakankamą cukraus, rūgščių ir sausųjų medžiagų atsargą. Palikti ant šakų, kai dienos temperatūra aukštesnė nei 14–16 laipsnių, tokie pomidorai sunoksta per 7–10 dienų.

Jei žadamos šalnos, žemesnė nei –1–2 laipsnių temperatūra, o šiltnamyje nėra šildymo, pomidorai skinami rudažalės brandos (sausu oru, pirmoje dienos pusėje, kad ant vaisių nebūtų rasos lašų). Pomidorai sudedami koteliais į viršų į negilias medines ar kartonines dėžes – nokinti.

Jei raudonavimo procesą reikia pagreitinti, prie žalių pomidorų padėkite porą prinokusių obuolių arba bananą. Jų išskiriamos etileno dujos veikia kaip natūralus nokimo katalizatorius.

Sveikus lapus virš derančių kekių. Jie augalui būtini iki pat vegetacijos pabaigos. Virš kiekvienos nokstančios kekės turi „dirbti“ bent viena pora visaverčių lapų. Veikiant rudeninei saulei, juose sintetinamas cukrus, kad pomidorai būtų saldūs, aromatingi, nevandeningi.

Jei pomidorų lapai visiškai nuskabomi iki plikų stiebų, vaisiai dėl patirto streso paraudonuoja greičiau, tačiau būna gerokai prastesnio skonio.

Laistymo režimas

Rudeninio laistymo klausimas – populiari ginčų tema. Vieni šiltnamių savininkai lašelinių sistemų čiaupus užsuka dar rugpjūtį, kiti toliau drėkina lysves pagal vasaros grafiką.

Abu variantai yra kraštutiniai ir kelia grėsmę.

Visiškai išdžiovinus žemės sluoksnį aplink pomidorų šaknis, esant staigiems temperatūros svyravimams, vaisių odele praranda elastingumą. Jeigu po ilgos sausros gausiai prapliumpa šaltas lietus ir drėgmė į šiltnamio gruntą prasiskverbia per pamatus ar požeminius sluoksnius, pomidorai sutrūkinėja tiesiog kekėse.

Be to, gilus dirvos perdžiūvimas blokuoja kalio ir kalcio pasisavinimą, taip išprovokuodamas viršūninį puvinį.

Optimali pomidorų laistymo strategija rugsėjo pabaigoje turėtų atrodyti šitaip:

• Jeigu šiltnamyje likę tik nokstančios viršutinės kekės, o apatinės jau nuimtos, laistymą galima sumažinti iki minimumo arba visiškai nutraukti. Jei ant augalų noksta gausus antrasis derlius arba vaisiai toliau auga, dirva palaikoma vidutiniškai drėgna.

• Laistykite tik rytais šiltomis saulėtomis dienomis. Vandenį naudokite tik šiltą (ne žemesnės kaip 20–22 laipsnių temperatūros), nusistovėjusį ir pilkite griežtai ties šaknimis. Kategoriškai draudžiama laistyti augalus antroje dienos pusėje, kad drėgmė negaruotų naktį ir nesudarytų kondensato.

• Vėdinimas rudenį kritiškai svarbus. Net žvarbiu oru dieną šiltnamį reikėtų praverti – perteklinei drėgmei pašalinti, bet būtinai uždaryti likus 2–3 valandoms iki saulėlydžio, kad būtų išlaikyta per dieną sukaupta šiluma.

Tręšimas ir apsauga nuo ligų

Jei augalai sveiki, o sinoptikų prognozės žada santykinai šiltą spalį, galima paskatinti pomidorus atiduoti maksimalų derlių – patręšti juos paskutinį kartą.

Žinoma, šiuo periodu negalima naudoti trąšų, turinčių daug azoto, nes jis skatina nereikalingos žalumos augimą ir daro pomidorus vandeningus. Pomidorams būtinas kalis ir fosforas – būtent jie atsakingi už cukraus kaupimąsi, gerina vaisių laikymąsi ir didina ląstelių membranų atsparumą trumpalaikiam temperatūros kritimui.

Tręšti per šaknis rugsėjį puikiai tiks kalio monofosfatas (10–15 g 10 litrų vandens), superfosfatas, kalio sulfatas, taip pat kompleksinės trąšos, kuriuose vyrauja fosforas ir kalis su mikroelementais.

Arba galima naudoti medžio pelenų užpilą: 1 stiklinę sijotų pelenų užpilti 1 litru karšto vandens, palaikyti parą, tada praskiesti vandeniu iki pilno kibiro ir laistyti po 1 litrą kiekvienam pomidorų krūmui.

Kalbant apie ligų profilaktiką, stiprūs preparatai nuo maro ir kitų grybelinių infekcijų rudenį nebetinka, nes nokstančius vaisius skiname nuolat. Tačiau galima naudoti biologinius fungicidus šieno lazdelėmis arba trichodermomis.

Pomidorų lapus galima purkšti bet kokio biofungicido tirpalu arba vandeniu atskiestu pieno išrūgų ir jodo mišiniu (1 litras išrūgų ir 15–20 lašų vaistinio jodo 9 litrams vandens). Tirpalas ant lapų sudarys plonytę apsauginę plėvelę, trukdančią daugintis patogeninių grybų sporoms, ir kartu paskatins greitesnį vaisių nokimą.

Kada laikas išvalyti šiltnamį

Kad ir kaip norėtųsi pratęsti vasarą, ateina momentas, kai laikyti pomidorus šiltnamyje ir jais rūpintis tampa nebeaktualu.

Pirmasis ir pagrindinis signalas, kad metas atsisveikinti iki kito sezono, – naktinės temperatūros nukritimas žemiau 5–6 laipsnių kelias paras iš eilės.

Tokiomis sąlygomis pomidorų šaknų sistema nustoja absorbuoti vandenį ir maistines medžiagas, sulčių judėjimas užblokuojamas, o vaisiai, vėliau nokinami patalpoje, pradeda pūti iš vidaus.

Antrasis ženklas – masinis lapų parudavimas ir tamsių vandeningų dėmių pasirodymas ant kotelių bei vaisių. Tai maras, žaibiškai plintantis kartu su šaltais rudens rūkais.

Tokiu atveju laukti nėra ko: absoliučiai visi pomidorai, įskaitant žalius, nuskinami, kruopščiai surūšiuojami, nuvalomi alkoholiu arba silpnu permanganato tirpalu sudrėkinta servetėle ir išdėliojami nokti sausoje, vėdinamoje patalpoje, 18–22 laipsnių temperatūroje.

Pomidorų stiebai nupjaunami prie pat žemės (šaknis geriau išrauti vėliau, šiltnamyje perkasant žemę ir ją dezinfekuojant). Atramos ir rišimo virvės dezinfekuojamos, o lysvės užsėjamos greitai augančiais sideratais – baltosiomis garstyčiomis, facelijomis arba žieminiais rugiais.

    Rudeninis dauginimas ūgliais: paruoštukas ateičiai

Retas dabar prisimename, kad biologiškai pomidoras yra daugiametis augalas. Ir kad rugsėjo pabaiga – puikus metas pasiruošti sodinukų ateinančiam pavasariui ir padaryti tai nevargstant su sėklomis. Tereikia kelis patikusių pomidorų veislių ūglius ir įšaknydinti vazonuose ant palangės.
Vegetatyviniu būdu padauginti augalai kitą sezoną pradės dviem trims savaitėmis anksčiau nei užauginti iš sėklų, be perstojo duos derlių ir turės stiprų imunitetą.
Ūglių paruošimo procedūra paprasta:
1. Pasirinkite sveikus krūmus, neturinčius virusinių ar grybelinių ligų požymių.
2. Nupjaukite tvirtus šoninius pažastinius ūglius arba viršūnines šakeles, 12–15 cm ilgio, su dviem ar trimis tarpubambliais. (Nepamirškite naudoti dezinfekuotą sekatorių ar žirkles!)
3. Nuskabykite apatinius lapus ir pumpurus, palikdami tik porą viršutinių lapelių.
4. Įstatykite ūglius į indą su švariu kambario temperatūros pastovėjusiu vandeniu. Jau po 7–10 dienų apatinėje šakelės dalyje pasirodys vešli jaunų šaknų barzdelė.
5. Įšaknydintus ūglius pasodinkite į nedidelius vazonėlius su lengva, maistinga žeme ir laikykite ant šviesios palangės. Minimaliai papildomai apšviečiant fitolempomis, jie ne tik puikiai peržiemos, bet ir duos šviežių ūglių pavasariniam sodinimui, taip apsaugodami jus nuo varginamo daigų auginimo etapo.