Seimui pasiūlyta įteisinti 3 dienų atostogas ir išmoką netekus nėštumo
Seimas svarstys siūlymą įteisinti trijų kalendorinių dienų atostogas ir išmoką moteriai bei jos sutuoktiniui ar partneriui, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, dėl nėštumo netekties.
Tokią naują socialinę garantiją siūloma taikyti tokiais atvejais, kai nėštumas nutrūksta iki 21 nėštumo savaitės imtinai.
Tai numatančios Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurias pateikė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rūta Miliūtė, ketvirtadienį sulaukė parlamentarų pritarimo. Po pateikimo jas palaikė 46 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 7 susilaikė.
Projektai atiduoti svarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, o plenarinėje salėje jie vėl turėtų atsirasti pratęstoje sesijoje, kitų metų sausio 7 d.
Iniciatyvos autorė Seimo narė R. Miliūtė mano, kad įtvirtinus atostogas dėl nėštumo netekties ir išmoką, būtų pripažįstama, kad tai yra ne tik medicininis įvykis, bet ir reikšminga gyvenimo krizė, kuriai būtinas atsigavimo laikotarpis.
Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas šiuo metu nenumato specialių socialinių garantijų nėštumo netekties (persileidimo) atvejais, nors ši patirtis, anot parlamentarės, turi reikšmingą emocinį, psichologinį poveikį šeimai ir neretai fizinių pasekmių moters sveikatai.
Projektas numato, kad šios atostogos būtų suteikiamos darbuotojos prašymu ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos. Siekiant patvirtinti nėštumo netekties faktą darbdaviui reikėtų pateikti gydytojo pažymą.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmoka yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ji būtų mokama moteriai, kai nėštumas nutrūko iki 21 nėštumo savaitės imtinai, taip pat jos sutuoktiniui ar partneriui, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.
Beje, teisę į nėštumo netekties išmoką siūloma užtikrinti visiems apdraustiesiems asmenims, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio.
Kaip pastebi R. Miliūtė, statistika rodo, kad 1 iš 4 nėštumų baigiasi persileidimu, dažniausiai iki 22 savaitės.
Jos duomenimis, vis daugiau valstybių pripažįsta nėštumo netektį kaip savarankišką teisinį pagrindą atostogoms ir išmokoms.
Pavyzdžiui, Lenkijoje moterims suteikiamos sutrumpintos motinystės atostogos (iki 8 savaičių), kai jos pagimdo negyvą vaiką ar vaikas miršta iki 8 gyvenimo savaitės. Ši teisė taikoma ir persileidimo atveju, jeigu išduodamas gimimo liudijimas su prierašu apie negyvo vaiko gimimą.
Nuo 2023 m. Portugalijoje numatytos 3 dienų apmokamos atostogos abiem tėvams po ankstyvo persileidimo.
Kaip pavyzdį R. Miliūtė nurodo ir Belgiją, kuri nuo 2024 m. suteikia 2 dienų atostogas valstybės tarnyboje dirbančioms moterims ir jų partneriams po persileidimo iki 180 nėštumo dienų.
Pagal Lietuvoje galiojantį reguliavimą nėštumui nutrūkus tarp 11 ir 21 savaitės, gydytojas moteriai gali skirti laikiną nedarbingumą. Įstatyme taip pat nėra apibrėžta galimybė gauti išmoką nėštumui nutrūkus, kol vaisius nepasiekia 22 savaitės, t. y. kol gimdymas nelaikomas įvykusiu. Motinystės ir tėvystės išmokos mokamos tik tais atvejais, kai gimdymas įvyksta nuo 22 savaitės.
