Seime pritrūko balsų iš pareigų atleisti „Nemuno aušrą“ konsultavusią Matjošaitytę
Seimui antradienį neužteko balsų iš pareigų atleisti „Nemuno aušrą“ konsultavusią Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narę Laurą Matjošaitytę.
Už nepasitikėjimą ja pasisakė 45 Seimo nariai, 61 balsavo prieš, o 7 biuleteniai buvo sugadinti.
Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma.
Projektą dėl nepasitikėjimo VRK nare pateikusi konservatorė Giedrė Balčytytė svarstė, kad Seimo nariai galėjo būti įkalbinėjami nepalaikyti L. Matjošaitytės atleidimo iš pareigų.
Pasak parlamentarės, šiame procese esą dalyvavo „aukščiausios Lietuvos Respublikos institucijos“.
„Teko girdėti, kad ir kitų institucijų atstovai taip pat kalbino Seimo narius nepalaikyti šio pasiūlymo, kuris nieko bendro neturi nei su tyrimais, nei su baudžiamąja teise“, – žurnalistams antradienį teigė Seimo narė.
Tuo metu valdančiųjų Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Agnė Širinskienė teigė, jog susiklosčiusi situacija diskredituoja VRK instituciją.
„Vertinu labai skeptiškai, nes VRK veikla yra diskredituota. Sąlytis su politine partija, deja, bet akivaizdus. Dabar tas palikimas tikrai nepadarys VRK veiklos lengvesnės“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Parlamentarės nuomone, būtų buvę garbinga, jei L. Matjošaitytė pati būtų pasitraukusi iš pareigų.
„Žmogus galėjo tikrai garbingai pasitraukti ir VRK veiklos toliau neapsunkinti, nes dabar tas šešėlis lieka, lieka visi tie tyrimai. Tikrai labai keista, kaip jai, kaip VRK narei, turinčiai tokią patirtį, nekilo klausimas, kad rinkimų kampanijos metu ji teikia kažkokias paslaugas neva neatlygintinai, kad tos paslaugos nėra registruotos. Tai jau vien tai turėjo specialistei kelti klausimų, pasirodo, nekėlė. Tai tikrai yra labai apmaudu“, – tvirtino ji.
Klausimą dėl L. Matjošaitytės atleidimo parlamentas svarstė jai nedalyvaujant posėdyje. Jo išvakarėse VRK narė paprašė Seimo pirmininko Juozo Oleko šį klausimą svarstyti be jos.
Be to, ji raštu parlamentarams atsiuntė paaiškinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių klausimų. Jame L. Matjošaitytė tvirtina, kad viešojoje erdvėje kilę klausimai dėl jos veiklos susiję su laikotarpiu iki jai tampant VRK nare. Ji taip pat teigia nuo priesaikos dienos politinėms organizacijoms paslaugų neteikusi.
Šį klausimą parlamentas turėjo svarstyti rugsėjo 24 d., tačiau L. Matjošaitytei neatvykus į Seimo posėdį jo nagrinėjimą nuspręsta atidėti.
J. Olekas tuomet teigė, kad VRK narė į posėdį neatvyko, nes buvo išvykusi. Jis taip pat sakė besilaikantis anksčiau išsakytos pozicijos ir vylėsi, kad L. Matjošaitytė pati pateiks pareiškimą dėl atsistatydinimo.
Praėjusį mėnesį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iniciatyva buvo surinkti reikalingi parašai, prašant į Seimo darbotvarkę įtraukti siūlymą atleisti L. Matjošaitytę iš pareigų VRK. Dokumentą pasirašė parlamentarai iš konservatorių, liberalų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų.
Tyrimus dėl L. Matjošaitytės veiklos atlieka VRK, Lietuvos advokatūra ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Savo ruožtu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Klausimų dėl L. Matjošaitytės veiklos kilo naujienų portalui „Delfi“ paskelbus, kad ji galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ ir padėti partijai parengti atsakymą VRK. Pati L. Matjošaitytė teigė už konsultacijas negavusi atlygio.
„Delfi“ taip pat skelbė, kad 2024 m. rugsėjį, likus daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, L. Matjošaitytė „Nemuno aušros“ vicepirmininkui Robertui Puchovičiui atsiuntė savo parengtą partijos atsakymo VRK projektą. Laiške ji paprašė R. Puchovičiaus perkelti jos rengtą atsakymą į jo paties sukurtą „Word“ dokumentą, kad neliktų jos metaduomenų.
VRK pranešė pagal metaduomenis nustačiusi, kad „Nemuno aušros“ atsakymą komisijai su nario mokesčiu susijusiais klausimais užpernai rengė L. Matjošaitytė.
L. Matjošaitytė 2017–2021 m. dirbo VRK pirmininke. Į komisijos narės pareigas parlamento sprendimu ji grįžo pernai. Jos kandidatūrą tuomet pateikė tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus.
