Seime – dar vienas bandymas atverti KGB archyvus

Atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas, parlamentaras Arvydas Anušauskas įregistravo patobulintas Dokumentų ir archyvų įstatymo pataisas, siūlančias įtvirtinti dalinį KGB archyvų prieinamumą.

Opozicinės Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys siūlo nustatyti aiškią taisyklę: jeigu saugotina tik dalis dokumento – ribojama tik ta dalis, visa kita turi būti prieinama.

„Įstatymo projekto tikslas – nustatyti aiškų dalinio dokumento prieinamumo principą: kai jame yra teisėtai ribojamos informacijos, ribojamas tik tokios informacijos naudojimas, o likusi dokumento dalis turi būti prieinama, jeigu jos naudojimas nėra ribojamas kitais įstatymais. Šis principas būtų taikomas ir informacijai apie asmenis, prisipažinusius slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytus į prisipažinusių asmenų įskaitą, ir informacijai apie nuo šių tarnybų nukentėjusius asmenis, kurie yra pareiškę savo valią dėl informacijos apie juos naudojimo ribojimo iki jų mirties“, – dokumento aiškinamajame rašte sako A. Anušauskas.

Pagal patobulintą projektą, jeigu Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumente yra informacijos, susijusios su asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, būtų ribojama tik šios informacijos naudojimo teisė, o ne priėjimas prie viso dokumento.

Jei Seimas pritartų, dokumentų saugotojas privalėtų užtikrinti galimybę susipažinti su likusia dokumento dalimi, uždengdamas, pašalindamas ar kitu būdu padarydamas neprieinamus tik tuos duomenis ar informaciją, kurių naudojimas teisėtai ribojamas.

Jeigu dokumente yra informacijos apie nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjusį asmenį, kuris yra pareiškęs savo valią dėl informacijos apie jį naudojimo ribojimo iki jo mirties, irgi siūloma riboti tik tokios informacijos naudojimą, o ne priėjimą prie viso dokumento.

„Jeigu reikia apsaugoti vieną prisipažinusio slapto KGB bendradarbio pavardę, turi būti apsaugotas būtent tas duomuo, o ne uždaryta visa byla. Istorinis dokumentas negali tapti neprieinamas vien todėl, kad jame yra viena įstatymų saugoma eilutė. Asmens duomenų apsauga neturi virsti visos istorijos įslaptinimu. Šiuos dalykus būtina aiškiai atskirti“, – sako įstatymo pataisas parengęs A. Anušauskas.

Pasak jo, Nacionalinio dokumentų fondo ypatingajai daliai priklauso reikšminga Lietuvos XX amžiaus istorijos dokumentinio paveldo dalis – KGB, kitų SSRS saugumo ir žvalgybos institucijų bei kitų okupacinių institucijų dokumentai. Jų prieinamumas, anot politiko, yra svarbus istorikams, tyrėjams, žurnalistams ir visuomenei, siekiant tirti okupacinio režimo represijas, persekiojimą, pasipriešinimą ir bendradarbiavimą su okupacinėmis struktūromis.

Įstatymo pataisomis A.Anušauskas siūlo įpareigoti Vyriausybę nustatyti su KGB susijusių dokumentų ir jų kopijų pateikimo, ribojamos informacijos nustatymo, nuasmeninimo, uždengimo ar kitokio atskyrimo nuo viešai prieinamos dokumento dalies tvarką.

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d. Priėmus įstatymą, dokumentų saugotojai per 12 mėnesių turėtų peržiūrėti anksčiau nustatytus priėjimo prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų ribojimus ir užtikrinti jų prieinamumą.

Seime yra svarstomi keli politikų inicijuoti projektai dėl buvusių KGB bendradarbių paviešinimo, tačiau priėmimo stadijos jie dar nepasiekė.

Pernai gruodį parlamentas po pateikimo pritarė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtoms įstatymo pataisoms, siūlančioms nuo 2028-ųjų metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius, tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) jas atmetė.

R. Žemaitaitis siūlo panaikinti dar 1999 m. priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą. Siekiant tinkamai pasirengti tokio sprendimo įgyvendinimui, jis pasiūlė jo įsigaliojimą nukelti į 2028 m. sausio 1 d.

Tai reikštų, kad suėjus šiam terminui, prisipažinusiųjų apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikta informacija ir duomenys nebebus laikomi valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

Beje, pernai lapkritį Vyriausybė nepritarė jau pradėtoms svarstyti panašioms A. Anušausko ir R. Žemaitaičio iniciatyvoms. Ministrų kabinetas kritiškai įvertino įstatymų pataisas, kurios, jo nuomone, neatitinka konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų. Vyriausybės vertinimu, tai galėtų neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir pakenkti nacionaliniams interesams.

2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metams įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento (EP) ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.