Povilauskas: iki metų pabaigos iš antros pakopos gali būti atsiimta dar 0,9 mlrd. eurų

SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko manymu, iki šių metų pabaigos iš antros pakopos pensijų fondų gali būti atsiimta dar apie 0,9 mlrd. eurų, bendras pasitraukusių skaičius išaugti iki 50 proc.

„Mano prielaida yra, kad iš pensijų fondų dar pasitrauks apie 0,9 mlrd. eurų, (…) į sąskaitas (…) nueitų dar apie 600 mln. (eurų – ELTA), kas reikštų, darau prielaidą, šiais metais pasitrauks apie 50 procentų visų dalyvių“, – trečiadienį pristatymo metu kalbėjo jis.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo sausio įsigaliojus reformai, per pirmą metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų.

Pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto – jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų arba iki maždaug tokio dydžio, kiek siekė 2023 m. viduryje. Iš bendro turto 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.

Anot T. Povilausko, bankas sumažino prognozę, kiek iš atsiimtų lėšų gali būti išleista. Anksčiau SEB prognozavo, kad vartojimui per vienerius metus bus išleista 60 proc. atsiimtų lėšų, dabar prognozė sumažinta iki 50 proc.

Banko teigimu, vertinant mokėjimų per specialius mokėjimo kortelių skaitytuvus (POS terminalus) duomenis, pirkimai augo ne tik pirmąjį savaitgalį po lėšų iš antros pensijų pakopos fondų atsiėmimo, bet visą balandį.

„Balandis jau yra pasibaigęs. (…) Mokėjimai kortelėmis per (SEB – ELTA) POS skaitytuvus – (…) realiai fizinė prekyba, (…) tik maža dalis paveikslo, (…) bet vėlgi ji rodo, ką žmonės faktiškai fiziškai pirko. Niekas nepasikeitė nuo pirmo savaitgalio po išmokėjimo – per visą mėnesį labiausiai augo telekomunikacijų įrangos, baldų, juvelyrikos, statybinių prekių pirkimai“, – kalbėjo T. Povilauskas.

SEB duomenys rodo, kad didžiausias metinis atsiskaitymų per SEB banko POS skaitytuvus pokytis balandį fiksuotas telekomunikacijų įrangos (61 proc.), baldų (56 proc.), juvelyrikos (33 proc.), statybinių prekių (32 proc.) bei elektronikos prekių parduotuvėse (31 proc.).

Tiesa, anot banko vyriausiojo ekonomisto, apskaičiuoti, kiek panaudota iš antros pakopos pensijų fondų atsiimtų lėšų, gana sudėtinga. Jo teigimu, galima sakyti, kad 25 proc. jų buvo panaudota tiek vartojimui, tiek paskolų padengimui ar investavimui.

„Klausimas, kiek pinigų pajudėjo nuo išmokėjimo, yra pakankamai sudėtingas, nes vėlgi atskaičiuoti yra sudėtinga. Tačiau turbūt galima sakyt, kad su ketvirtadaliu pinigų kažką žmonės darė. Vėlgi, ką mes iš savo (duomenų – ELTA) galime matyti, tai yra vartojimas, bet vėlgi – dalis paskolų padengta, dalis pinigų yra tiesiog išvesta į kitus bankus, dalis pinigų investuota“, – kalbėjo T. Povilauskas

Anot jo, nors gegužę pirkimų pokyčiai, tikėtina, bus nuosaikesni, mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis antrąjį metų ketvirtį gali augti apie 20 proc.

Dėl pasitraukusių iš antros pakopos pensijų fondų nekeitė BVP augimo prognozės

T. Povilauskas sakė, kad SEB nepakeistą tiek šių, tiek kitų metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę lėmė didesnis pasitraukimas iš antros pensijų pakopos fondų, nei buvo tikėtasi.

„Kodėl nekeičiame? (…) Mūsų pagrindinių eksporto partnerių prognozės yra šiek tiek sumažintos, pokyčiai nėra dideli, iš esmės, per kelis proc. punktus. (…) (Mes nemažiname – ELTA), nes turime tą faktą, kad iš antros pakopos pensijų (fondų – ELTA) išėjo daugiau pinigų negu tikėjomės“, – kalbėjo jis.

„Manome, kad daugmaž šie faktoriai vienas kitą atsveria ir prognozę tiek dėl šių metų, tiek dėl kitų metų mes esame linkę palikti. (…) Šiais metais (…) Latvijos ir Estijos BVP prognozės sumažintos per 0,2 proc. punkto. (….) Jeigu nebūtų to efekto, mes galbūt irgi šiek tiek būtume mažinę, bet, kadangi turime didesnius atsiėmimus, prognozę paliekame“, – pridūrė T. Povilauskas.

Vis tik jis pažymėjo, kad kitąmet, tikėtina, ekonomikos augimas bus ženkliai lėtesnis.

SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės – kaip ir sausį, jis šiemet numatomas 3,2 proc., 2027-ais metais – 2,1 proc.