Po audros – didesnis dėmesys elektros tinklui: kritikuojamos vėluojančios investicijos
Praėjus trims mėnesiams po rugpjūtį Lietuvoje praūžusios audros, elektros tinklo atsparumui didinti numatyta spartinti oro linijų keitimą požeminiais kabeliais, didinti avarijų šalinimo pajėgumus, o dalyje energetikos objektų jau stiprinama apsauga nuo galimų karinių atakų. Vis dėlto, energetikos sektoriaus atstovų teigimu, apie nepakankamas investicijas į elektros infrastruktūrą įspėjama jau ne vienus metus, todėl svarbiausiu iššūkiu išlieka numatytų darbų įgyvendinimas.
Laikinojo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovo Audriaus Rusecko teigimu, rugpjūčio audra parodė, kad viena iš efektyviausių priemonių elektros tinklo atsparumui didinti yra oro linijų keitimas požeminiais kabeliais.
„Audra dar kartą parodė, kad pati mūsų investicijų kryptis yra teisinga, o kabeliavimas, ypač oro linijų, kurios driekiasi per miškus, duoda rezultatą. Jau vien šios audros atveju skaičiavome, kad daugiau kaip 100 tūkstančių vartotojų sukabeliuotos linijos padėjo išvengti sutrikimų“, – ELTA laidoje „Verslo kampas“ teigė A. Ruseckas.
Rugsėjį Vyriausybė pritarė Audrų paketui, kuriuo numatoma iki 2030 m. sustiprinti elektros tinklą, spartinti kabeliavimo tempus, didinti generatorių rezervą.
Viena pagrindinių plano priemonių – elektros tinklo kabeliavimas miškingose teritorijose, kur oro linijos yra labiausiai pažeidžiamos krentančių medžių. Numatoma miškingose teritorijose požeminiais kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų.
Vis dėlto ESO vadovas pabrėžė, kad kabeliavimas nėra vienintelė priemonė tinklo atsparumui didinti. Pasak jo, apie 80 proc. elektros tiekimo sutrikimų lemia augmenija, todėl kartu šalinami pavojingi medžiai ir automatizuojamas tinklas.
„Kodėl mūsų fokusas yra į miškus? Nes pagrindinė atsijungimų priežastis nėra pats tinklas, senos atramos ar susidėvėję laidai. 80 proc. visų atsijungimų pas mus lemia augmenija – medžiai“, – aiškino jis.
„Kabeliavimas yra ilgalaikis procesas, kuris nevyksta taip sparčiai. Mes nepadarysime 10 tūkst. kilometrų per metus, bet šalia yra pavojingi medžiai. Tai yra pats rizikos šaltinis, kurį mes irgi tvarkome“, – tęsė A. Ruseckas.
Laikinasis ESO vadovas pabrėžė, kad po audros taip pat nuspręsta stiprinti avarijų šalinimo pajėgumus – iki 2030 metų numatyta papildomai įsteigti 200 brigadų. Padidinti ir ESO interneto svetainės bei kontaktų centro pajėgumai, kurie per rugpjūčio audrą neatlaikė išaugusių apkrovų.
Ne visur kabeliavimas ekonomiškai pagrįstas
Savo ruožtu Energetikos ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė teigė, kad sprendimai dėl elektros tinklo stiprinimo turi būti derinami su vartotojų interesais. Taip pat ji pabrėžė, kad ne visais atvejais požeminių kabelių tiesimas būtų ekonomiškai pagrįstas, ypač nuošaliose vietovėse, kur elektros suvartojama nedaug.
„Jeigu mes kabeliuojame mišką kažkur, kur yra viena sodyba, tai būtų neteisinga sumokėti 100 tūkst. eurų už tai, kad vienos sodybos gyventojai, kurie galbūt ten atvyksta tiktai vasaros metu trims dienoms, gautų tą elektrą“, – ELTA laidoje „Verslo kampas“ kalbėjo kanclerė.
E. Radišauskienės teigimu, tokiais atvejais numatyta vartotojus aprūpinti alternatyviais elektros šaltiniais, pavyzdžiui, generatoriais.
„Tikriausiai visos Lietuvos nesukabeliuosime. Turime saulę, turime vėją, turime kaupiklius, turime kai kuriose teritorijose įsirengti generatorius ir juos pasijungti, kai nutrūksta laidai ar dingsta elektra. Tai yra kompleksas priemonių“, – sakė E. Radišauskienė.
Apie investicijų į elektros tinklą būtinybę įspėta jau ne kartą
Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) prezidentas Kęstutis Jauniškis teigė, kad elektros tinklo būklės problemos išryškėja ne pirmą kartą, tačiau ilgą laiką infrastruktūros stiprinimui trūko politinio dėmesio.
Asociacija dar 2020 m. kovąpo šalyje taip pat praūžusios audros laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl nepakankamų investicijų į elektros tinklą.
„Kalbėdami apie šių metų audrą, visi ją lygina su 2024 m. audra. Tai mes sakome: „žiūrėkite, palaukite, panašaus masto audra buvo 2020 m. kovo mėnesį. Tada mes sakėme, kad reikia skirti lėšų infrastruktūrai, ją tvarkyti. Dar ir 2018 m. kreipėmės, ir 2019 m. apie tai įspėjome. Tai realiai aštuonerius metus apie tai kalbame ir nieko. (…) Todėl, kad šitoje temoje labai trūksta politikų dėmesio ir lyderystės“, – ELTA laidoje „Verslo kampas“ kalbėjo K. Jauniškis.
Asociacijos vadovo teigimu, investicijos į elektros infrastruktūrą turi būti vertinamos kaip valstybės saugumo klausimas, o politikai turėtų nebijoti svarstyti ir elektros tarifų didinimo, paaiškindami gyventojams, kad papildomos lėšos būtų skirtos tinklo atsparumui stiprinti.
„Saugumas kainuoja. Taip, mes už tai turime mokėti, bet politikams visuomet lengviau kažką pažadėti kitose srityse, o ne užkasti milijonus po žeme“, – teigė K. Jauniškis.
„Mes vėl girdime, kad brangsta elektra, bet ne dėl to, kad mes sustiprinome savo valstybę, kad investavome į infrastruktūros atsparumą, o dėl mums nepavaldžių ir nežinomų priežasčių. (…) Mes mokame ir piktinamės, nes nežinome, už ką mokame“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto K. Jauniškis teigė besitikintis, kad po rugpjūčio audros požiūris į elektros tinklo atsparumą keičiasi.
„Yra toks posakis: kol žaibas netrenks, valstietis nepersižegnos. Tai ačiū Dievui, kad ta audra buvo ir kažkaip visi pagaliau supratome. Tikimės, kad planas yra labai aiškus, lyderystė (…) atsiranda energetikos politikoje“, – sakė jis.
A. Ruseckas teigė nesutinkantis, kad iki šiol į elektros tinklą nebuvo investuojama. Pasak jo, prieš dešimtmetį kabelinės linijos sudarė apie 24 proc. ESO tinklo, o dabar jų dalis siekia beveik 40 proc. Be to, naujasis dešimties metų bendrovės investicijų planas siekia 4,4 mlrd. eurų – ketvirtadaliu daugiau nei ankstesnis.
„Jeigu dar palygintume su praėjusiu dešimtmečiu – nuo 2016 iki 2026 m., kiek mes investavome, – tai ta suma dešimties metų laikotarpiu auga 80 proc. Taigi, investicijos didėja. Ar jos pakankamos? Čia kitas klausimas“, – sakė laikinasis ESO vadovas.
Savo ruožtu Energetikos ministerijos kanclerė E. Radišauskienė taip pat pripažino, kad investicijos į infrastruktūrą ne visada buvo pakankamos, o dalis jų įgyvendinamos vėliau, nei reikėjo.
„Pagrindinė problema ta, kad tam tikrais momentais jos (investicijos – ELTA) yra nepakankamos, o tam tikrais momentais jos laiku nesusidėlioja. Jeigu negauname pinigų iš valstybės biudžeto, tada laukiame pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Visa tai užsitęsia, ir (…) tos investicijos, kurios galėjo būti padarytos prieš kelerius metus, yra daromos dabar“, – teigė E. Radišauskienė.
Elektros infrastruktūra ruošiama ir galimoms karinėms grėsmėms
Pasak laikinojo ESO vadovo, bendrovė, remdamasi Ukrainos patirtimi, jau pradėjo įgyvendinti konkrečias kritinės infrastruktūros apsaugos priemones. Jo teigimu, kai kuriuose objektuose įrengiami gelžbetoniniai apsaugos sprendimai, skirti sumažinti netiesioginių smūgių ir dronų atakų poveikį.
„Bendradarbiaudami su ukrainiečiais jau turime sprendimus, kaip apsaugoti mūsų kritinę infrastruktūrą, ir kai kuriuose mūsų pastatuose jau atliekame konkrečius darbus. Šiuos sprendinius mes pasiėmėme kaip pavyzdį iš ukrainiečių“, – nurodė A. Ruseckas.
Pasak jo, galimos karinės krizės atveju būtina pasirengti ir tiekimo grandinių sutrikimams, todėl vien fizinės infrastruktūros apsaugos nepakanka.
„Kai ištinka krizė, tada tik žiūrime, ar mūsų priemonės suveikia, bet tada jau ne laikas ieškoti sprendimų ir galvoti, ką dabar daryti“, – pabrėžė laikinasis ESO vadovas.
K. Jauniškis akcentavo, kad energetikos infrastruktūros atsparumas galimų karinių grėsmių akivaizdoje turėtų tapti vienu svarbiausių valstybės prioritetų.
„Šiame etape visi vienodai turėtų suprasti. Ir vėl grįžtant prie politinės lyderystės, turėtų kažkaip žinia nueiti ir iki reguliuotojo, kad viskam, kas susiję su infrastruktūra ir pastočių atsparumu, būtų uždegta žalia šviesa. Dabar tai yra svarbiausia“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie infrastruktūros atsparumą geopolitinių grėsmių fone, LEEA vadovas taip pat akcentavo praėjusią savaitę paskelbtus Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ planus šalies tinklą padalinti į septynias energetines salas ir taip užtikrinti, kad sutrikimo atveju jos galėtų veikti savarankiškai.
Savo ruožtu E. Radišauskienė pabrėžė, kad septynių autonominių energetikos salų projektas inicijuotas ministerijos, o jo įgyvendinimas būtų pavestas elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“.
„Energetikos ministerijos iniciatyvai yra pateiktas derinti projektas dėl septynių veikiančių autonominių salų, laukiame pasiūlymų ir pastabų. „Litgrid“ yra būtent ta įmonė, kuri įgyvendins projektą“, – pažymėjo ministerijos kanclerė.
ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.
Ekstremaliajai situacijai suvaldyti buvo pasitelkta daugiau kaip 400 operatyvinių brigadų ir per tūkstantį darbuotojų.
Dėl audros padarinių šalies ūkiui rugpjūčio 26 d. buvo paskelbta nacionalinio lygio ekstremalioji situacija, kurią Vyriausybė rugsėjo 16 d. atšaukė. Tą dieną taip pat pritarta Audrų paketui.

