Penki išradimai, kurių nebereikia tobulinti

Nuo neatmenamų laikų žmonija išranda naujas technologijas.

Iš pradžių išradimai buvo primityvūs, kaip paprasčiausias ratas. Bėgant laikui technologijos vystėsi – išradome galingą automobilį su vidaus degimo varikliu bei kitus įspūdingus dalykus.

Jei šiandien kas duotų XIX amžiaus rašomąją mašinėlę, su ja būtų beveik neįmanoma parašyti net puslapį teksto. Klavišus buvo sunku spausti, jie dažnai lūždavo, o raidės atsispausdavo neryškios, sunkiai įskaitomos.

Šiandien turime nešiojamuosius kompiuterius su patogiomis klaviatūromis, tekstų saugyklas internete ir daug kitų naujovių.

Tačiau pasaulyje yra daiktų, kurie nuo jų sukūrimo beveik nepasikeitė. Ir viskas dėl to, kad jie nuo pradžių puikiai atlieka savo funkcijas ir nereikalauja tobulinimo.

Kai kuriems tokiems daiktams jau virš 100 metų, jų dizainas labai paprastas, tačiau labai palengvina mums gyvenimą.

Per ilgą laiką jie tapo lengvesni, gražesni, jų gamyba pasiekė paprastumo viršūnę. Tačiau tai, kaip atlieka savo funkcijas ir kaip apskritai atrodo, – nepasikeitė.

Spąstai pelėms

Miesto gyventojai beveik nepatiria pelių sukeliamų problemų. Šie graužikai gali trukdyti tik pirmųjų aukštų gyventojams. Tačiau net ir tokių atvejų pasitaiko labai retai. Visgi kaimo sodybose pelėkautai vis dar aktualūs – pelės juk neišnyko. Kaip ir prieš tūkstančius metų, šie graužikai yra žemės ūkio kenkėjai ir pavojingų ligų nešiotojai. O žmonės vis dar naudoja spyruoklinius spąstus pelėms, kurie buvo išrasti XIX a. Jų autoriaus tiksliai nustatyti neįmanoma.

Pirmaisiais prekyboje atsiradusiais pelėkautais laikomi „Little Nipper “, kuriuos 1890-aisiais pristatė Džeimsas Henris Atkinsonas. Tačiau britas Hiramas Maksimas, garsiojo kulkosvaidžio „Maksim“ išradėjas, taip pat gavo į pelėkautus panašaus prietaiso patentą.

Šiandien gaminama daugybė skirtingų spąstų pelėms. Yra narvelinių pelėkautų, kurie išlaiko peles gyvas. Taip pat klijų gaudyklių – spąstų su masalu klijų apskritimo viduje. Gyvūnai prilimpa ir nugaišta. O 2000-aisiais Kinijoje pristatyti krokodilo žabtų formos pelėkautai aštriais dantimis, kurie greitai užmušdavo graužikus ir buvo apsaugoti nuo klaidingų suveikimų.

Egzistuoja ir elektriniai pelėkautai, kurie muša peles srovės iškrova. Tačiau spyruokliniai spąstai vis dar populiariausi, juos lengva naudoti, jie kainuoja centus ir yra tokie pat veiksmingi kaip ir kitų tipų pelėkautai.

Arbatinukas

Pažintį su idealiais išradimais reikėtų pradėti nuo arbatinuko. Pasak mokslininkų, pirmieji jų pasirodė apie 1279 m. Junano mongolų valstybėje, kurią įkūrė Čingischano anūkas – chanas Chubilajus. Pagrindinė šios valstybės dalis buvo Kinija, todėl arbatinuką galima laikyti kinų išradimu.

Pirmieji arbatinukai pagaminti iš molio ir buvo daugiafunkciai. Juose žmonės virdavo vandenį, plikydavo arbatos lapelius ir net iš jų gerdavo. Manoma, kad senovėje arbatinukai buvo nedideli, jų tūrio užtekdavo vos vienai porcijai gėrimo. Arbata būdavo geriama tiesiai iš snapelių, nenaudojant puodelių.

Kai kas gali ginčytis, kad nuo to laiko arbatinukai labai pasikeitė. Iš tiesų, šiandien parduotuvėse galite nusipirkti elektrinius virdulius su laikmačiais ir net valdomus balsu. Tačiau jų išorinės savybės išliko tokios pat kaip ir prieš šimtus metų. Jie dar turi rankenėlę, dangtį ir snapelį, per kurį pilamas vanduo. Žmonija nieko geresnio nesugalvojo ir, tiesą sakant, vargu ar ką nors sugalvos. Galbūt ateityje atsiras dirbtinio intelekto virduliai, tačiau vargu ar jų forma pasikeis. Dėl to net nekyla abejonių.

Spygliuota viela

Šiandien spygliuota viela aktyviai naudojama kariniams objektams, kalėjimams ir kitoms svarbioms vietoms apsaugoti. Šis išradimas buvo sukurta tam, kad galvijai nepabėgtų iš fermų.

Gyvulininkyste užsiimantys fermeriai negalėjo sau leisti statyti kelių kilometrų ilgio medinių tvorų,

nes tai buvo labai brangu. Problema išspręsta 1872 m., kai amerikiečių ūkininkas Henris Rosas sukūrė vielinę tvorą, prie kurios pritvirtintos lentos su vinimis. Vėliau lentos pašalintos, o viela tiesiog susukta taip, kad jos paviršiuje liktų dygliuotų iškyšų.

Spygliuota viela pradėta pardavinėti apie 1880 m. Ji buvo nebrangi, todėl daugelis ūkininkų vielą pirko. Dėl šio paprasto išradimo daugelio šalių gyventojai pagaliau galėjo sau leisti laikyti gyvulių, nes buvo išspręsta tvorų statybos problema. Manoma, kad spygliuotos vielos išradimas suvaidino didelį vaidmenį vystant gyvulininkystę visame pasaulyje. Šiandien yra elektrifikuotos spygliuotos vielos ar vadinamosios koncertinos, bet išoriškai šis išradimas taip pat niekaip nepasikeitė.

Supamoji kėdė

Kas ir kada pagamino pirmąją pasaulyje supamąją kėdę, nežinoma. Jungtinių Valstijų gyventojai mano, kad šį atpalaiduojantį baldą išrado politikas Bendžaminas Franklinas, tačiau jis gimė 1785 m., o pirmasis supamosios kėdės paminėjimas datuojamas 1766 m. Nors šio išradimo patentą B. Franklinas tikrai turėjo.

Pirmosios supamosios kėdės pradėtos pardavinėti 1860 m. – pardavėju tapo austrų baldų gamintojas Maiklas Tonetas. Tokie baldai buvo labai paklausūs, nes atrodė gražiai ir buvo labai patogūs.

Šį išradimą ypač palankiai įvertino nugaros skausmus kenčiantys žmonės, nes kėdė pritaiko svorio centrą pagal ant jos sėdintį žmogų. Todėl ant supamojo krėslo labai lengva patogiai sėdėti.

Jei užsuksite į internetines parduotuves, tikrai rasite supamųjų

krėslų su masažuokliu ar kitomis funkcijomis. Tačiau daugumą šių kėdžių vis dar sudaro sėdynė ir atlošas, taip pat suptis pritaikytos kojos šonuose. Kol kas baldų gamintojai nieko naujo pridėti nesugebėjo. Bet ir nebūtina, nes supamosios kėdės jau atrodo estetiškai ir yra labai patogios bei nebrangios.

„Lego“ konstruktorius

Išradinga idėja sukurti dirbtines kaladėles, kurias galima sujungti vieną su kita, į galvą atėjo plaustininkui Olei Kirkui Christiansenui.

„Lego“ įmonė įkurta 1932 m. ir ją sudarė tik 7 žmonės. Jų užduotis buvo sukurti žaislą, lavinantį vaikų kūrybinius gebėjimus. Iš pradžių šie blokeliai vadinti automatiškai susikabinančiomis plytomis, o po penkerių metų pavadinimas supaprastintas ir žaislai pavadinti tiesiog „Lego“.

Iš pradžių mažai kas norėjo pirkti žaislus iš potencialiai pavojingo plastiko. Tėvai tikėjo, kad žaislai turi būti tik mediniai arba metaliniai.

„Lego“ bendrovė irgi gamino žaislus iš medžio, tačiau laikui bėgant vis tiek įmonei pavyko įrodyti, kad naudojamas plastikas yra nekenksmingas.

Šiandien su „Lego“ prekės ženklu gaminami gana brangūs konstruktoriai, iš kurių detalių galima surinkti žaislinius namelius, transporto priemones ir net elektroninius robotus. Tačiau detalių išvaizda nepasikeitė. Jei paimsite 1958 m. „Lego“ detalę, ji sklandžiai susijungs su šiandienine. Nuostabu, kaip vaikiško konstravimo komplekto detalių forma galėjo taip išgarsinti įmonę – tikriausiai pasaulyje mažai vaikų, negirdėjusių apie „Lego“.

Žiūrint į šiuos prietaisus į galvą ateina patarlė: viskas, kas genialu, – paprasta.