Negailestingosios gražuolės
Aitriųjų paprikų populiarumas tarp sodininkų neblėsta, aštrumo mėgėjų tolerancija jų „ugnelei“ vis didėja. Kaip žengti kitą žingsnį Skovilio skalėje?
Turbūt pastebėjote, kad pavasarį iš sėklų asortimento labai greitai dingsta ne tik švelnesnių Chalapos paprikų, bet ir nepalyginamai aštresnių – kartais net kelias dešimtis kartų matuojant Skovilio vienetais – aitriųjų paprikų sėklos.
Be šių daržovių gyvenimo neįsivaizduoja daugelis karštojo klimato kraštų gyventojų, tačiau aitriosios paprikos ryžtingai užkariauja ir tautiečių širdis – arba, tiksliau būtų sakyti, skrandžius.
Padeda ir tai, kad mūsų sąlygomis dauguma jų visai neblogai auga darže ir kuo puikiausiai – ant palangių, kur sėkmingai žiemoja.
Šįkart pakalbėkime apie vienas populiariausių tarp aitrumo gerbėjų – datulines paprikas, arba habaneros.
Prieskonis gurmanams
Datulinėse paprikose idealiai dera deginantis skonis ir specifinis aromatas, už šį derinį jos labiausiai vertinamos.
Nesvarbu, kad lotyniškai pakrikštytos kiniškomis – Capsicum chinense, o pavadintos išvis Kubos sostinės Havanos garbei, šios paprikos kilusios iš Pietų Amerikos.
Egzistuoja mažiausiai 18 skirtingų „havaniečių“ rūšių. Jų vaisiai panašūs forma, tačiau skiriasi dydžiu, spalva ir, žinoma, aštrumu.
Vis dėlto labiausiai datulinės paprikos išsiskiria aromatu: tropiniu, spalvingu, tarsi pasakojančiu apie tolimus kraštus.
Daugumai žmonių jis itin patrauklus, tačiau yra ir tokių, kuriems kvapas atrodo keistas ir prie jo tenka pratintis.
Datulinių paprikų vaisiai ganėtinai aštrūs, tad valgyti jų šviežių nerekomenduojama. Šios paprikos geriausiai tinka padažams, marinuoti arba džiovinti. Džiovintos paprikos sutrinamos į miltelius, kuriuos naudoti irgi reikia gana atsargiai – į maistą berti po truputį pamažu didinant kiekį.
Dar vienas pasiūlymas – datulines paprikas konservuoti kartu su saldžiosiomis, nes tuomet būna ne taip aštru.
Augalų pasaulio „vyturiai“
Dabar sėti bet kokias paprikas daržui jau vėloka, o datulines – tuo labiau. Idealu, jeigu sėją galėtumėte pradėti dar sausio pradžioje. Tačiau nesant galimybės užtikrinti daigams papildomą apšvietimą, verčiau šį darbą atidėti iki vasario pradžios. Kol sėklos sudygs, šviesusis paros metas pailgės pakankamai, kad sėkmingai užaugintumėte „havaniečių“ namuose.
jeigu norėtumėte aitriąsias paprikas auginti vazonuose, tiks ir vėlyva sėja, mat datulinės paprikos – daugiametis augalas, žiemojantis ant palangės. Net jeigu šiais metais nepavyks sulaukti gausaus jų derliaus, kitą sezoną, po žiemos, augintinės būtinai pradžiugins vaisių gausa.
Netgi auginant datulines paprikas lysvėje ar šiltnamyje vegetacijos pabaigoje (rugsėjo–spalio mėnesiais) galima krūmą iškasti, persodinti į vazoną ir parsinešti namo žiemoti.
Tik nepamirškite prieš tai jį nugenėti – patrumpinti šakeles bent iki 15 cm ilgio. Taip paprika lengviau ištvers persodinimą.
Nebus kokosų, tiks ir durpės
Datulines paprikas geriausia sėti į plastikinius 50–70 ml indelius arba negilias daigyklas. Jų dugne patariama paberti 1 cm stambesnės frakcijos vermikulito sluoksnį, ant jo pilti lengvai sudrėkintą substratą, iš anksto sumaišyta su perlitu (4:1).
Ypač gerai kokosų lukštų substratas briketais, bet tiks ir eilinis paprikoms skirtas mišinys baltųjų durpių pagrindu.
Taip pat galima mišinį pasiruošti patiems – tik nepamirškite prieš tai perpilti žemių verdančiu vandeniu, kad jose neužsiliktų ligų sukėlėjų.
Sėklas reikia berti į 0,7–1 cm gylį, užpilti substratu ir lengvai paspausti jį delnu. Tada palaistyti šiltu vandeniu, uždengti maistine plėvele ir… apsišarvuojama kantrybe. Mat datulinės paprikos dygsta dvi keturias savaites – priklausomai nuo kokybės, šilumos kiekio ir substrato sudėties.
Daiginant jas pageidautina, kad aplinkos temperatūra naktį nenukristų žemiau 16 laipsnių.
Pasirodžius pirmiesiems daigeliams, plėvelė nuimama ir parūpinamas papildomas apšvietimas – mažiausiai 14 valandų per parą. Tai reiškia, kad paprikų, sėjamų sausio pradžioje ar net gruodį, sveikų daigų be specialios lempos neužauginsite.
Nepersistenkite, ir augs geriau
Pikuojamos datulinės paprikos jau turinčios 3–4 tikruosius lapelius. Augalai išsodinami į atskirus vazonėlius ir pradedami laistyti rečiau, o apšvietimą galima sumažinti iki 12 valandų per parą atitraukus lempą 50 cm atstumu nuo daigų.
Tuose vazonėliuose paprikos augs, kol suformuos visavertę šaknų sistemą. Tad būkite pasiruošę, kad maždaug kartą per mėnesį kilosite jas į vis didesnius „namelius“. Maksimalus vazonas datulinei paprikai – 5–10 litrų. Aišku, jos be pretenzijų augs ir megs trilitriame stiklainyje, tik derlius bus ne toks gausus.
Beje, datulinės paprikos nepakenčia drėgmės pertekliaus. Skirtingai nei paprastų paprikų, jų šaknys labai gilios. Todėl ūgtelėję daigai laistomi rečiau (ypač šaltuoju metų laiku).
Kai augalai išsistiebs iki 20 cm ir turės 5 tikruosius lapelius, juos jau bus galima sodinti ir į lauko lysvę. Dažniausiai tai būna gegužės pabaigoje arba kai pradeda stabiliai laikytis aukštesnė kaip 16 laipsnių temperatūra. Tačiau į šiltnamį ir dengiant agroplėvele habaneras galima sodinti gerokai anksčiau.
Per visą vegetacijos sezoną aitriosios paprikos tręšiamos fosforinėmis trąšomis. Augimo periodu, žinoma, reikalingos azoto ir organinės trąšos (bet ne šviežias mėšlas!). Tačiau vėliau, paprikoms žydint ir mezgant, trąšos su azotu jau trukdytų formuotis vaisiams bei prastintų jų skonį.
Nuo ravėjimo išvaduos lysvių mulčiavimas nupjauta žole arba šiaudais.
Įdomus faktai
Peru, archeologinių kasinėjimų vietoje, sykį buvo rasti sukultūrintos datulinės paprikos likučiai, kuriems 8 500 metų.
Vos vienoje datulinėje paprikoje yra daugiau nei 100 procentų rekomenduojamos vitamino C paros dozės.
Aštru ir dar aštriau
‘Habanero Gambia’. Viena derlingiausių rūšių, vaisius subrandinanti per 120 dienų. Ant 90 cm krūmo gali užaugti iki 50 stambių sodrios raudonos spalvos paprikų – ryškaus skonio ir būdingo vaisinio aromato.
‘Habanero Ivory’. Labai derlinga rūšis ir dar greituolė – paprikų duoda jau po 75–90 dienų. Krūmeliai mažesni, 40–50 cm aukščio. Vaisiai mažiukai, baltai kreminės spalvos, vaisinio aromato ir labai aštrūs. Puikiai tinka auginti vazone.
‘Habanero Orange’. Ant vieno krūmo užaugina iki 100 paprikų, kurių reikia laukti 100 dienų. Aukštokas, 60–100 cm krūmas brandina 3–4 cm ilgio ryškiai oranžinius žibinto formos vaisius, kurie, be kita ko, ir atrodo labai puošniai. Meksikietiškoje ir Karibų baseino virtuvėse šios datulinės paprikos naudojamos įvairiems padažams gaminti, bet kartais dedamos ir į saldžius patiekalus: ledus, džemą, uogienę. Tinka ir šaldyti.
‘Habanero Chocolate’. Rūšis, išvesta Jamaikoje, vaisius subrandina per 90–110 dienų. Krūmas užauga nemenkas – apie 80 cm, tačiau ir vaisiai stambūs, panašūs į širdeles, charakteringos spalvos ir kvapo. Palieka dūmelio prieskonį. Geriausiai tinka džiovinti ir šaldyti.
‘Habanero Peach’. Nepaisant švelnaus pavadinimo – persikinės, šias paprikas tinkamai įvertins itin aštrių pojūčių mėgėjai. Augalas daugiametis ir nedidukas – užauga iki 59 cm. Tačiau užmezga iki 100 vaisių, kuriuos subrandina per 90–110 dienų. Paprikos nepaprastai dailios, ilgesnės už kitas giminaites, šiek tiek susiraukšlėjusios ir sodrios lašišos spalvos. Tinka auginti vazonuose.
‘Habanero Green’. Stabiliai mezganti derlinga rūšis. Daugiametė. Vazone užauga iki 70 cm, šiltnamyje – iki 1 m aukščio. Tiesa, auga ne greičiausiai: vaisių sulaukiama tik praėjus 90–100 dienų po lapų pasirodymo. 5–7 cm ilgio vaisiai forma primena tradicinius kiniškus žibintus, yra rausvai žali ir intensyvaus aromato. Šios rūšies datulinės paprikos mėgsta šilumą, joms reikia daug šviesos. Užtat idealiai tinka padažams gaminti ir šaldyti.
‘Habanero Caribbean Red’. Nepaprastai derlinga rūšis, kuriai ypač patinka augti šiltnamyje (nors neprieštarauja ir auginama vazone – tik paprikų užmezga mažiau). Vaisius subrandina per 90–100 dienų. Augalas daugiametis, iki 1 m aukščio, stambiais lapais. Paprikos taip pat panašios į kiniškus žibintus, raudonos ir mėsingos, sultingos, aromatingos. Galima maistui naudoti ir dar žalius vaisius, tačiau tikrasis aromatas atsiskleidžia tik jiems visiškai sunokus. Šios rūšies paprikos dedamos į pačius įvairiausius patiekalus: padažus, salsas, apkepus, troškinius, sriubas, karį, užpilus, šokoladą. Tinka užšaldyti. O džiovintų paprikų milteliai nuostabiai kvepia abrikosais.
