Mūsų sveikatos draugai ir kartais – priešai

Ar dėl to, kad turime augintinių, tampame sveikesni ir laimingesni? Štai ką apie tai sako mokslas.

Gyvūnai mums teikia džiaugsmo, dovanoja savo meilę ir draugystę, bet tai dar toli gražu ne visa iš jų gaunama nauda.

Tiesa, augintinių įtaka sveikatai kartais būna ir ne tokia gera – tai nereikėtų pamiršti.

Slopina stresą ir nerimą

Užtenka prisiliesti prie gyvūno – paglostyti, pakasyti už ausytės, ir jau pasijuntame ramesni, teigia gydytojai psichiatrai.

Toks augintinių poveikis, anot jų, būna dar intensyvesnis, jeigu šeimininkams diagnozuoti kokie nors nerimo sutrikimai. Užsienyje dažną tokį žmogų, jeigu jį užkluptų stresas ar prasidėtų baimės priepuolis, viešumoje lydi tarnybiniai arba vadinamieji emocinės paramos gyvūnai.

Šioje tyrimų srityje pirmaujantys amerikiečiai 2019-aisiais nustatė, kad universitetų miesteliuose laikomi šunys mažina depresijos ir nerimo atvejų tarp studentų. Įdomiausia, jog vienodai veiksminga būna tiek specialiai parengtų terapinių šunų, tiek paprastų augintinių draugija.

Dar daugiau: paaiškėjo, kad studentus teigiamai veikia net filmuoti vaizdeliai su šunimis. Tiesa, poveikis nebe toks stiprus.

Didina fizinį aktyvumą

Mokslininkai sako jau dešimtmečiais stebintys akivaizdų terapinį gyvūnų – šunų, kačių, paukščių, arklių ir kitų – poveikį žmonėms.

Šiemet atlikta 49 įvairių tyrimų rezultatų analizė parodė, jog augintiniai gerokai padidina savo šeimininkų fizinį aktyvumą (palyginti su tais, kurie namuose nelaiko jokio gyvūno).

Panašų dalyką 2019-aisiais buvo išsiaiškinę ir britai. Anot jų, suaugusieji, laikantys šunį ar šunis ir vedžiodami juos vidutiniškai septynis kartus, arba 220 minučių per savaitę, dažniausiai juda tiek, kiek rekomenduoja medikai.

Augintiniai gali būti labai naudingi ir jūsų širdžiai.

Pasak Amerikos širdies asociacijos, šunų šeimininkams tikimybė mirti nuo širdies smūgio ar insulto yra 31 proc. mažesnė, nei neturintiesiems keturkojo draugo.

Dar daugiau: gyvūnai gali padėti mums geriau kontroliuoti jau turimus fizinius sutrikimus ir ligas.

Tai pirmiausia tarnybiniai šunys, skirti fizinę (pavyzdžiui, motorinių gebėjimų) negalią turintiems žmonėms. Bet taip pat ir keturkojai, išmokyti įspėti savininką apie artėjantį epilepsijos ar astmos priepuolį, sutrikusį širdies ritmą ir panašiai.

Vaistas nuo vienatvės – bet ne visada

Žmonių, kuriuos kamuoja vienatvė, kurie yra izoliuoti nuo visuomenės, kasdienybė tampa nepalyginti lengvesnė, jeigu jų gyvenime atsiranda augintinis.

Tada su gyvūnu dalijamasi viskuo – maistu, namais, patalu.

Kai kuriems augintinio draugija padeda įveikti miego sutrikimus.

Deja, mokslinių duomenų, patvirtinančių teigiamą gyvūnų įtaką kovojant su šeimininkų vienišumu, nėra gausu.

Nors patys savininkai teigia, kad augintiniai gerina jų gyvenimo kokybę, per kovido pandemiją JAV Mičigano valstijos universiteto atlikto tyrimo autoriai nerado patikimo ryšio tarp šių dviejų dalykų – augintinių ir jų savininkų gerovės.

Anot tyrėjų, nors žmonės tvirtino, kiek daug laimės jiems teikia augintiniai, dovanoja teigiamų emocijų ir meilę bei draugystę, neigiamų tokio artimo ryšio aspektų irgi buvo užtektinai. Mat savininkai prisipažino nuolat nerimaujantys dėl savo augintinių sveikatos, be to, patiriantys sunkumų dirbdami iš namų, nes gyvūnai trukdė susikaupti.

Galiausiai, kai mokslininkai palygino augintinius turinčių tiriamųjų laimės lygį su kitų žmonių, jokių skirtumų nerado. Ir duomenys nesikeitė nepriklausomai nuo to, kokios rūšies augintinį tyrimo dalyviai turėjo, vieną ar kelis, nesvarbu, kokie artimi su jais buvo.

Augintinių didžiausias trūkumas tas, kad jiems būtina priežiūra, daro išvadą mokslininkai. Tai reiškia laiko, erdvės, pinigines sąnaudas, pastangas, ilgalaikius įsipareigojimus ir logistikos iššūkius. Specialistai tiesmuki: priklausomai nuo to, kokio tipo augintinį turime ir koks jo amžius, gyvūno poreikiai gali viršyti šeimininko gaunamą naudą. Ar bent jau pačiam šeimininkui gali taip atrodyti.

Problema ir visuomenėje

Atlikus 17 skirtingų tyrimų apie gyvūnų įtaką psichinės sveikatos problemų turintiems žmonėms rezultatų apžvalgą paaiškėjo, jog augintinių laikymas išties turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių.

Pozityvo tyrėjai pastebėjo apsčiai – juk gyvūnėliai teikia paguodos, padeda pakelti nuotaiką, skatina mus judėti. Visa tai labai svarbu sveikatai.

Tačiau negatyvo irgi netrūksta. Pirmiausia – tai finansinės išlaidos. O dar nepaklusnūs augintiniai, labiau kenkiantys šeimininko psichinei sveikatai nei ją lopantys, nes savininkas jaučia kaltę dėl to, jog nesugeba suvaldyti augintinio. Ir jis negali kurti jokių planų, pavyzdžiui, keliauti.

Skaudžiausia būna, kai šeimininkas negali sau leisti suteikti savo numylėtiniui reikalingo veterinarinio gydymo.

Galiausiai, kai augintinis nugaišta, patiriamas sielvartas neretai prilygsta mylimo žmogaus netekčiai. Tačiau toli gražu ne visi supranta tokį skausmą.

Kaip parodė mokslinės apžvalgos, apėmusios 48 tyrimus šia tema, rezultatai, augintinį praradę šeimininkai dažnai tampa sutrikę ir vieniši. Jie mano, kad visuomenė tokios netekties nepripažins tikra, todėl vienišumo jausmas dar gilėja.

Sunkiausiais atvejais žmogus izoliuojasi.

Tokioje situacijoje, specialistų įsitikinimu, gyvybiškai svarbia psichikai tampa parama ir netgi terapija.

    KATĖS GYDO NE TIK NERVUS, BET IR ŠIRDĮ

Gerontologai – specialistai, tiriantys žmogaus organizmo senėjimo priežastis bei mechanizmus, – nustatė, jog kačių šeimininkai gyvena vidutiniškai 10,3 metų ilgiau nei žmonės, nesidalijantys savo namais su ūsuotėmis.

Be to, rodo statistika, kačių mylėtojai į gydytojus kreipiasi penkiskart rečiau negu kiti žmonės. O atlikus medicininę apžiūrą paaiškėja, jog „katininkų“ ne tik žemesnis kraujospūdis, bet ir mažesnis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.

Yra net konkrečių negalavimų, kuriuos katės realiai padeda gydyti.

Širdies ir kraujagyslių ligos. Ekspertų nuomone, katės gali padėti išvengti širdies smūgio ar hipertenzinės krizės. Vos pajutusios, kad jų žmogus sudirgęs, įsitempęs, išgyvena stiprų stresą, pradeda aktyviai meilintis taip išprovokuodamos šeimininką priverstinei „profilaktikai“. Pakanka kelias minutes paglostyti katę, ir pulsas bei arterinis kraujospūdis vėl tampa normalus.

Jokios mistikos čia nėra – grynas mokslas: glostant katės kailiuką neutralizuojamas statinis elektros krūvis, taigi ir įtampa, dėl kurios, kaip žinoma, kyla kraujagyslių spazmai ir pradeda šokinėti kraujospūdis.

Taip pat moksliškai yra patvirtinta, kad katė miokardo infarktą ar insultą patyrusio žmogaus namuose sumažina pakartotinio smūgio riziką. Ir taip mus veikia absoliučiai visos katės, nepriklausomai nuo veislės.

Virškinimo trakto ir šlapimo bei reprodukcinės sistemos ligos. Kai turima bėdų kurioje nors iš šių sričių, geriausiai padeda trumpakailės arba išvis bekailės murklės – sfinksai, abisinai, koratai, Siamo, Egipto Mau, Tonkinese ir panašių veislių katės. Nervų sistemos ligos. Čia jau pravers ilgakailės katės – Sibiro, Angoros, persų, Birmos, norvegų miškinės. Šių veislių augintinės padeda išsivaduoti nuo streso, sklaido nuovargį bei depresiją, padeda pamiršti dirglumą, slopina migreninius galvos skausmus ir gydo nemigą.

Imuniteto problemos ir ne tik. Gyvūnų terapija užsiimantys medikai tvirtina, jog katės turi visą rinkinį unikalių savybių, idealiai tinkančių sveikatinančiam bendravimui su žmogui. Ir vienas svarbiausių jų yra murkimas, būdingas tik kačių šeimai.

Tam, kad imuninė sistema sustiprėtų, pakanka kiekvieną dieną tiesiog klausytis katės murkimo. Bet tai dar toli gražu ne viskas.

Šio garso dažnis svyruoja nuo 20 iki 140 hercų, taigi atitinka vibracijas, oficialiai naudojamas medicinoje daugybei ligų, taip pat uždegimams, tinimams, žaizdoms, trūkusioms sausgyslėms, raumenims, lūžusiems kaulams gydyti (murkimas 25 ir 50 hercų

dažniu geriausiai stiprina kaulus, tačiau neblogai veikia ir 100 bei 200 hercų dažnis). Įrodyta, kad kačių murkimas palengvina dispnėjos, arba dusulio, pasunkėjusio kvėpavimo simptomus. Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje senelių namuose ar reabilitacijos centruose jokia naujiena pamatyti keturkojį „darbuotoją“ – specialiai išmokytos katės

iš tiesų padeda pacientams sveikti po traumų ir operacijų.

Taip pat murkimas veikia malonumo centrus mūsų smegenyse ir skatina geros nuotaikos hormono serotonino išsiskyrimą. Šis keistas garsas ne tik it ranka nuima stresą, bet ir stimuliuoja nervų sistemą, kraujagyslių tonusą