Medžioklė be švino: ES keičia taisykles

9 spalio, 2026Peržiūrų skaičius 11 draudimas, gamta, medžioklė, paukščiai, šratai, švinas

Europos Sąjungoje priartėjo vienas svarbiausių pastarųjų metų sprendimų, susijusių su švino tarša iš medžioklės ir sportinio šaudymo.

Europos Parlamentas spalio 8-ąją atmetė bandymus blokuoti Europos Komisijos siūlomą ribojimą, todėl kelias bendram švininių šratų draudimui visoje ES iš esmės atvertas.

Jei ribojimas bus galutinai priimtas, švininiai šratai bus uždrausti ne tik šlapynėse, bet ir kitose teritorijose bei sportiniame šaudyme. Numatyta pereinamoji laikotarpio tvarka, kad medžiotojai ir šauliai galėtų pereiti prie alternatyvų. „BirdLife International“ skelbia, kad dabartinėje schemoje numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis.

Kodėl švinas kelia tiek problemų?

Švinas – labai toksiškas metalas, kurio žalingas poveikis žmonėms ir gyvūnams žinomas dešimtmečius. Dėl šios priežasties jis jau seniai pašalintas iš benzino, daugelio dažų ir kitų gaminių, tačiau medžioklėje, sportiniame šaudyme ir žvejyboje vis dar naudojamas dideliais kiekiais.

Europos cheminių medžiagų agentūros ECHA duomenimis, iš šių veiklų į ES aplinką kasmet patenka apie 44 tūkst. tonų švino. Maždaug 57 proc. šio kiekio tenka sportiniam šaudymui, 32 proc. – medžioklei, o dar 11 proc. – žvejybai.

Švininiai šratai ypač problemiški tuo, kad vienu šūviu jų į aplinką pasklinda dešimtys ar net šimtai. Dalis jų lieka dirvoje, miškuose, laukuose, ežeruose ir upėse, kur jų praktiškai neįmanoma surinkti.

Paukščiai šratus palaiko akmenukais

Daug paukščių praryja smulkius akmenukus, padedančius skilvyje sutrinti maistą. Dėl to aplinkoje gulintys švininiai šratai gali būti palaikyti tokiais akmenukais.

„BirdLife International“ nurodo, kad švino tarša kelia pavojų mažiausiai 92 paukščių rūšims ir kasmet gali pražudyti apie milijoną paukščių. Tarp pažeidžiamų rūšių minimos gulbės, didžiosios antys, kurtiniai, tetervinai, kurapkos, jūriniai ir kilnieji ereliai bei grifai.

ECHA vertinimu, pirminio apsinuodijimo švininiais šratais riziką ES patiria mažiausiai apie 135 mln. paukščių, o daliai plėšriųjų ir maitėdų grėsmę kelia antrinis apsinuodijimas – kai jie lesa ar ėda švinu užterštą grobį ir medžioklės liekanas.

Pavojus ne tik laukinei gamtai

Švinas aktualus ir žmonių sveikatai.

ECHA pabrėžia, kad švino likučių gali būti mėsoje tų gyvūnų, kurie sumedžioti švinine amunicija. Ypač jautrūs švino poveikiui yra vaikai, nes šis metalas gali paveikti nervų sistemos vystymąsi. Agentūra anksčiau skelbė, kad dėl žvėrienos vartojimo toksinio švino poveikio riziką gali patirti apie milijonas vaikų Europoje.

Tai viena priežasčių, kodėl švino mažinimas aplinkoje vertinamas ne vien kaip gamtosaugos, bet ir kaip visuomenės sveikatos klausimas.

Šlapynėse švininiai šratai jau uždrausti

Dabartinis sprendimas nėra visiškai nauja pradžia.

Nuo 2023 metų vasario 15 dienos visose 27 ES valstybėse galioja draudimas naudoti švininius šratus šlapynėse ir aplink jas. Naujas ribojimas išplėstų šį principą į likusią teritoriją.

Tai reiškia, kad švininiai šratai būtų palaipsniui išstumiami ne tik iš pelkių, ežerų ar kitų vandens telkinių aplinkos, bet ir iš miškų, laukų bei sportinio šaudymo vietų.

Ar bus uždraustos visos švininės kulkos?

Ne.

Svarbi detalė – šiuo metu kalbama būtent apie švininius šratus. „BirdLife International“ pažymi, kad švininės kulkos iš galutinio Komisijos pasiūlymo buvo išimtos, todėl jų naudojimas nėra apimamas tuo pačiu draudimu.

Tai svarbus skirtumas, nes šratinė amunicija ir kulkos aplinką teršia skirtingai. Šratai pasklinda dideliame plote, o kulkų ar jų fragmentų keliama problema dažniau susijusi su jų liekanomis sumedžiotame gyvūne ar paliktuose audiniuose.

Kuo švinas bus pakeistas?

Alternatyvų jau yra.

Dažniausiai minimi plieniniai šratai, taip pat naudojami bismuto ar kitų netoksiškų lydinių variantai. „BirdLife International“ pabrėžia, kad plieniniai šratai Europoje jau plačiai prieinami ir naudojami.

Vis dėlto pereiti prie kitos amunicijos ne visais atvejais taip paprasta, kaip pakeisti vieną dėžutę šovinių kita. Kai kuriems senesniems ginklams gali reikėti įvertinti, ar jie tinkami šaudyti tam tikro tipo plieniniais šratais. Dėl to ir numatomas pereinamasis laikotarpis.

Ką dar reikės padaryti?

Europos Parlamento balsavimas dar nėra paskutinis formalus žingsnis. Tačiau jis pašalino vieną svarbiausių kliūčių ir leido ribojimo procesui judėti toliau.

Galutiniam rezultatui svarbus bus ne tik pats draudimas, bet ir tai, kaip jis bus įgyvendintas nacionaliniu lygiu: kaip bus tikrinamas jo laikymasis, kokios alternatyvos bus prieinamos ir kaip prie naujų taisyklių prisitaikys medžiotojai bei sportinio šaudymo bendruomenė.

Europos cheminių medžiagų agentūra skaičiuoja, kad platesni švino naudojimo medžioklėje, sportiniame šaudyme ir žvejyboje ribojimai per 20 metų galėtų sumažinti į aplinką patenkančio švino kiekį maždaug 630 tūkst. tonų.

Todėl švininių šratų atsisakymas vertinamas kaip ne vien amunicijos pakeitimas. Tai dalis ilgesnio Europos siekio mažinti vieno pavojingiausių sunkiųjų metalų patekimą į dirvožemį, vandenį, maisto grandinę ir žmogaus organizmą.