Lietuva

Lietuvos eglynai silpsta

Lietuvos eglynų būklė blogėja, skelbia naujausio monitoringo duomenys.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų stebimuose miško plotuose per dvejus metus nudžiūvo šeštadalis eglių, o dvejose girininkijose žuvo visi stebėti medžiai.

Pavojus – sausi orai ir vabalai

Specialistai aiškina, kad pavojingiausia situacija eglynams susidaro, kai sutampa du faktoriai: dėl sausų ir šiltų orų padaugėja žievėgraužio tipografo.

VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai stebi 23 pastovius tyrimo barelius, kurie išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje.

Nuo 2024 metų, kai buvo fiksuojamas itin didelis žievėgražio tipografo antplūdis, vykdomas nuolatinis monitoringas.

Per dvejus metus situacija pablogėjo

Stebėjimui visoje Lietuvoje buvo atrinkti sveiki, bet jau brandūs eglynai, laikomi mažiausiai atspariais žievėgraužio pažeidimams.

Tyrimų plotuose du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – vertinama medžių būklė: nuo visiškai sveikų iki nudžiūvusių sausuolių.

Pirmieji rezultatai 2024-ųjų pavasarį atrodė optimistiškai – beveik 90 proc. stebėtų eglių buvo visiškai sveikos, o vidutinė jų būklė buvo gera.

Tačiau vos per dvejus metus situacija pasikeitė – 2026 metų pavasarį vidutinė eglių būklė jau buvo daugiau nei viena kategorija prastesnė.

Tai reiškia, kad daugelis medžių tapo akivaizdžiai nusilpę – jų lajos praretėjo, pastebima didesnė defoliacija (spyglių praradimas).

Per šį laikotarpį stebimuose plotuose nudžiūvo 17 proc. eglių. Dar penktadalio medžių būklė pablogėjo bent viena kategorija. Tik kiek daugiau nei pusės stebėtų eglių būklė išliko nepakitusi.

Geriausia būklė Žemaitijoje

Ryškiausi pokyčiai užfiksuoti šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje. Dvejos girininkijose – Krosnos ir Žeimenos – nudžiūvo visos stebėtos eglės.

Tuo metu vakarinėje šalies dalyje eglynų būklė keitėsi gerokai mažiau.

Specialistai teigia, kad tolesnis eglynų stebėjimas leis anksčiau pastebėti pavojingas tendencijas ir prognozuoti naujų žievėgraužio tipografo židinių formavimąsi. Vis dėlto jau dabar aišku, kad dalis Lietuvos eglynų išgyvena vieną sudėtingiausių laikotarpių.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *