Lietuviai finansinę padėtį vertina geriau negu latviai ir estai

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų savo finansine padėtimi buvo patenkinti dar prieš lėšų atsiėmimą iš II pakopos pensijų fondų.

Baltijos šalyse atliktas SEB banko tyrimas rodo, kad metus lietuviai pradėjo geriau nusiteikę dėl savo finansinės situacijos negu latviai ir estai.

Ekspertų vertinimu, teigiamus gyventojų lūkesčius lėmė spartesnis Lietuvos ekonomikos augimas ir gausesnis finansinis rezervas, kurį pavyko sukaupti.

Tačiau analitikai perspėja, kad lūkesčiai veikiausiai prastės dėl didesnės infliacijos tikimybės.

SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pastebi, kad savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų dalis yra istoriškai ženkli. O Latvijoje ir Estijoje, apklausos duomenimis, savo finansus pozityviai vertinančių gyventojų yra mažiau. Ekspertė tai pirmiausia sieja su skirtingais ekonomikos scenarijais, kuriuos pastaraisiais metais patyrė Baltijos šalys.

Apklausa, atlikta dar prieš karą Irane ir pinigų išmokas pasitraukusiems iš II pakopos pensijų, rodo, kad Lietuvoje gerai arba labai gerai savo finansinę situaciją vertina 45 proc. gyventojų, Latvijoje – 30 proc., o Estijoje – 22 procentai.

Lietuvių optimizmas – ne bergždžias

„Eurostat“ ir Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad, kilus karui Irane ir padidėjus energetikos produktų kainoms, vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje susvyravo panašia amplitude, kaip ir visoje ES. „Taigi, laikinai suprastėjusios nuotaikos Lietuvoje vis tiek išliko geresnės, lyginant su kaimyninių šalių“, – pastebi E. Dovbyšienė.

Ji priduria, kad finansinio saugumo jausmui didelę įtaką daro santaupos. Pasak ekspertės, geresnis finansinės situacijos vertinimas atspindi didesnį Lietuvos gyventojų finansinį atsparumą ir pasirengimą netikėtumams. SEB banko tyrimas parodė, kad Lietuvoje daugiau nei 3 mėnesių finansinį rezervą turi 61 proc. gyventojų: 37 proc. galėtų iš santaupų gyventi ilgiau nei 6 mėnesius, dar 24 proc. – nuo 3 iki 6 mėnesių.

Latvijoje bent 3 mėnesiams santaupų turi tik 36 proc. gyventojų, o 63 proc. tokio rezervo neturi. Atsakydami į klausimą, kuriam laikui užtektų sukauptos finansinės pagalvės, jeigu neliktų įprastų pajamų, 40 proc. žmonių Estijoje nurodė turį santaupų 3 mėnesiams, o 41 proc. pažymėjo, kad santaupų užtektų daugiausia mėnesiui arba trumpiau.

Didesnių pajamų tikėjosi net ir be išmokų iš pensijų fondų

Pernai vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Baltijos šalyse sparčiausiai augo Latvijoje – 10,2 procento. Lietuvoje vidutinis atlyginimas didėjo 7,8 proc., o Estijoje – vos 1 procentu. „Tačiau atlyginimų augimo pagreitis Latvijoje nesukėlė lūkesčių bangos, kuri būtų didesnė už lietuvišką. Aukštus lūkesčius Lietuvoje lėmė ilgalaikis ekonomikos augimas, kuris savo sparta ir šiemet turėtų aplenkti Latvijos BVP“, – pastebi E. Dovbyšienė ir priduria, kad minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje augo 11 proc. – t. y. sparčiau negu Latvijoje (5,4 procento).

SEB banko apklausa parodė, kad Lietuvoje 38 proc. gyventojų tikisi, kad jų pajamos per artimiausius 12 mėnesių didės, 38 proc. mano, kad jos nesikeis, ir 12 proc. prognozuoja mažėjimą. Taigi, lietuvių optimizmą palaiko ne vien dabartinė finansinė padėtis, bet ir palankus požiūris į artimiausią ateitį.

E. Dovbyšienės vertinimu, lietuvių optimizmas nėra perdėtas, nes, „Sodros“ duomenimis, 61 proc. dirbančiųjų Lietuvoje pernai atlyginimas kilo daugiau negu 5 procentais.

SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet šalyje vidutinis darbo užmokestis augs lėčiau negu pernai. Vis dėlto santykinai didelę gyventojų dalį pasiekia didesnės pajamos, nes padidėjo MMA. Taip pat daugiau negu 11 proc. didėjo ir senatvės pensija, tad pagausėjo ir maždaug 600 tūkst. šalies pensininkų pajamos. „Žinoma, gausesnės pajamos mėnesio pradžioje ne visada gali virsti gausesnėmis santaupomis mėnesio pabaigoje – žmonės pasveria ir savo perkamąją galią, kurią slopina infliacija“, – dalijasi SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė E. Dovbyšienė.

Šių metų vasarį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.