Lietuvai nepavyko susigrąžinti iš traukinio iššokusio rusijos piliečio
Lietuvai beveik metus nepavyksta susigrąžinti iš tranzitinio traukinio iššokusio ir į Suomiją pabėgusio rusijos piliečio.
Pernai birželio viduryje 21-erių Danilas Muchametovas, kaip manoma, iššoko iš važiuojančio tranzitinio traukinio Adleris–Kaliningradas Kybartų apylinkėse ir dingo. Bėglio ieškojo gausios policijos pajėgos, pasieniečių sraigtasparnis, kinologai, ekspertai su dronais, tačiau aptikti rusijos piliečio pėdsakų nepavyko.
Kaip tuomet teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, atlikus vidinį patikrinimą, nustatyta, kad Lietuvos pareigūnai, reaguodami į minėtą incidentą, pažeidimų nepadarė.
Netrukus prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo – kaip skelbta, asmuo pasinaudojo vykimu tranzitu per Lietuvą kaip priemone neteisėtai patekti į šalies teritoriją, o tranzito procedūros pažeidimas yra būdas neteisėtai kirsti sieną.
Vėliau užsienio žiniasklaida skelbė, jog anksčiau geležinkelyje dirbęs rusijos pilietis pabėgimu sumanė išvengti karo prievolės, dar būdamas nepilnamečiu vaikinas nepritarė rusijos karui Ukrainoje, o gavęs šaukimą nusprendė išvykti iš savo šalies.
Atsidūręs Lietuvoje, rusijos pilietis pakeleivingomis mašinomis ir taksi nuvyko į Latviją, o iš ten – į Estiją, o iš ten keltu pateko į Suomiją.
„Užklausoje nurodomas asmuo prokuroro nutarimu yra pripažintas įtariamuoju. Šiuo metu toliau vyksta teisinės procedūros ir tarptautinis bendradarbiavimas dėl kitoje valstybėje esančio asmens perdavimo Lietuvai, sprendžiami su tuo susiję klausimai“, – rašoma Kauno apygardos prokuratūros atstovės Agnės Pociūtės atsakyme Eltai.
Anksčiau skelbta, kad Suomija D. Muchametovo prieglobsčio prašymą atmetė.
Lietuvos prokuratūra sako, kad ikiteisminiame tyrime, aiškinantis galimą neteisėtą valstybės sienos kirtimą, nesikoncentruojama į motyvus, kodėl galėjo būti padarytas nusikaltimas, baudžiamajai atsakomybei neturi įtakos tai, ar asmuo kirto sieną tam, kad pabėgtų nuo kariuomenės.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Keleivinis traukinys Adleris-Kaliningradas važiuoja iš rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą. Per Europos Sąjungos (ES) teritoriją jis be sustojimų nuvažiuoja 227 kilometrus. D. Muchametovui iš jo iššokus 2025 m. birželio 17 d. naktį, jaunuolio buvo paieška vyko du mėnesius.
Anksčiau policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renaldas Žekonis užsiminė, kad Lietuva apie pasienyje su rusija iš traukinio galimai iššokusį rusijos pilietį informaciją perdavė partneriams užsienyje.
Traukiniui iki Kybartų geležinkelio stoties likus važiuoti 25 minutes, (tarp Pilviškių ir Kybartų), palydovė pastebėjo atidarytas traukinio duris, per kurias ir galėjo iššokti minėtas asmuo.
Nepriklausomu laikomas Baltarusijos naujienų portalas „Zerkalo“ skelbė, kad nagrinėdami D. Muchametovo pabėgimo atvejį žmogaus teisių aktyvistai atkreipia dėmesį, kad pagal tarptautinę teisę galima sąžiningai atsisakyti tarnauti kariuomenėje. Tokią teisę, jų teigimu, užtikrina Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnis.
Visgi, pasak „Zerkalo“, D. Muchametovas buvo vienas iš 90 proc. rusijos piliečių (iš viso 104 žmonių), kuriems nuo 2025 m. sausio iki rugsėjo buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Suomijoje.
Dauguma prašymų pateikėjų pabėgo iš rusijos, norėdami išvengti mobilizacijos, tačiau atsisakydamos jiems suteikti prieglobstį Suomijos valdžios institucijos teigė, kad mobilizacija rusijoje baigėsi, remdamosi buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir V. Putino pareiškimais.
2025 m. pavasarį Suomijos migracijos tarnybos atstovė Anu Karppi pažymėjo, kad tarnyba vadovavosi Jungtinių Tautų (JT) konvencija, kurioje teigiama, kad vien tik grėsmė tarnauti kariuomenėje nėra pagrindas suteikti prieglobstį.
