Korupcijos bylos Lietuvoje: 3 mln. eurų kyšį priėmęs tarnautojas paleistas iš kalėjimo, Seimo narių bylos žlugo

Teisėsaugai pareiškus įtarimus dėl kyšininkavimo ekspremjerui, Seimo nariui Sauliui Skverneliui, ELTA primena garsiausias ir skandalingiausias Lietuvoje korupcijos bylas.

Paviešinti būsimi įtarimai buvusim policijos komisarui, buvusiam Seimo pirmininkui S. Skverneliui nustelbė jo buvusius kolegas, kai kurie ilgą darbo patirtį turintys teisėsaugos pareigūnai Eltai pripažino, kad jaučia netikėtumo ir nusivylimo kartėlį dėl „policijos skaidrumo architekto“ galimų nusikaltimų – politikas įtariamas priėmęs 51 tūkst. eurų kyšį grynais pinigais.

S. Skvernelis, būdamas policijos vadovu, kūrė Imuniteto tarnybą, taip siekdamas išguiti pareigūnų kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, prekybą policijos informacija, nuo sovietmečio paplitusį alkoholio vartojimą tarnyboje, o sąžiningus pareigūnus apsaugoti nuo nusikalstamo ir neteisėto poveikio tarnyboje.

Per daugiau nei tris dešimtmečius Nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimo teisėsauga pranešė apie tūkstančius įvairių tyrimų, susijusių su korupcija – papirkimu, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu, prekyba poveikiu. Kai kurios bylos nugulė į archyvus, net nebuvo perduotos teismams nes jaunos valstybės besiformuojančiai teisėsaugai nepavyko surinkti ir tinkamai užfiksuoti reikšmingų kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl tokių bylų perduoti teismui nebuvo ryžtasi. Teisėsauga tuo metu neturėjo pakankamai darbuotojų bei techninių galimybių įrodymams rinkti.

Už pasikėsinimą sukčiauti nuteistas buvęs Seimo narys Audrius Butkevičius

Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras ir tuometinis Seimo narys A. Butkevičius buvo sulaikytas Vilniuje 1997 m. rugpjūčio 12 d., kai paėmė voką su 15 tūkst. JAV dolerių iš degalų bendrovės „Dega“ direktoriaus Klemenso Kiršos. K. Kirša prieš tai informavo pareigūnus, esą A. Butkevičius reikalauja iš jo 300 tūkst. JAV dolerių, žadėdamas tarpininkauti nutraukiant Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje tirtą bylą dėl bendrovės „Dega“ ir JAV korporacijos „Mobil” tarpusavio atsiskaitymų.

A. Butkevičių viešbutyje „Draugystė“ sulaikė Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros pareigūnai. Tų pačių metų spalį jis sulaukė kaltinimų, buvo suimtas ir įkalintas. 1998 m. rudenį teismas pripažino A. Butkevičių kaltu pasikėsinus sukčiauti dideliu mastu ir nuteisė kalėti penkerius su puse metų. A. Butkevičiui taip pat buvo skirta 50 tūkst. litų bauda ir pusės turto konfiskavimas.

1999 m. birželio 15 d. parlamente įvykusios apkaltos metu nepritarus Seimo nario mandato panaikinimui, A. laisvės atėmimo bausme nuteistas A. Butkevičius liko Seimo nariu. Žinomas politikas kalėjo 2 metus ir beveik 5 mėnesius – nuo 1997 m. spalio iki 2000 m. kovo. Iš tuometės kolonijos Vilniuje jis išleistas kaip atlikęs du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. A. Butkevičius savo kaltės niekada nepripažino ir teigė, kad prieš jį buvo įvykdyta provokacija.

Trys Seimo nariai įtarti kyšio reikalavimu, bet byla nutraukta dar tyrimo metu

2004 m. viduryje buvo pranešta apie bendrovės „Rubicon“ juodąją buhalteriją, galbūt glaudžiai susijusią su kai kuriais politikais. Tų metų viduryje, prieš pat pirmalaikių prezidento rinkimų antrąjį turą teisėsaugos pareigūnai atliko dokumentų poėmius socialdemokratų, socialliberalų, liberalcentristų ir konservatorių būstinėse.

Liepą prokuratūra paprašė Seimo leisti panaikinti parlamento vicepirmininko socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio, socialliberalo Vytauto Kvietkausko ir konservatoriaus Arvydo Vidžiūno neliečiamybę. Teisėsauga buvo gavusi duomenų, kad V. P. Andriukaitis 2001–2003 m. Vilniuje tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš „Rubicon group“, „Dalkia“, „Vilniaus energija“, „Litesko“ valdybų nario, Šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio 95 tūkst. litų kyšį. Šie pinigai esą buvo sumokėti už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus – darant įtaką Seime, Vyriausybėje, ministerijose ir savivaldybėse svarstant bei priimant norminius aktus, susijusius su sostinės kino teatro „Vilnius“ patalpų pardavimu ir kt.

Seimo narys, žinomas žurnalistas V. Kvietkauskas buvo įtariamas 2002 m. iš A. Janukonio paėmęs 25 tūkst. litų kyšį. Ši suma jam esą buvo sumokėta už įtakos darymą Seimo nariams svarstant ir priimant norminius aktus, susijusius su Šilumos ūkio įstatymu bei Gamtinių dujų įstatymo papildymu.

Tuo metu A. Vidžiūnas įtartas per kelis kartus priėmęs iš A. Janukonio 40 tūkst. litų. Jis esą darė įtaką Seimo narių ir savivaldybių tarnautojų veiksmams svarstant ir priimant norminius aktus, susijusius su Šilumos ūkio įstatymu, Gamtinių dujų įstatymo papildymu, „Litesko“ ūkine veikla šilumos ūkio srityje Alytaus rajone bei Palangoje.

Pareigūnai teigė, kad, vykdant sankcionuotą „Rubicon“ įmonių grupės akcininko A. Janukonio telefoninių pokalbių kontrolę, gauta duomenų apie papirkinėjimo schemą, „Rubicon“ įmonių grupės buhalterijoje šiam tikslui esą buvo numatytos konkrečios lėšos. Tačiau 2004 m. spalį ikiteisminis tyrimas dėl galimo parlamentarų kyšininkavimo buvo nutrauktas, nesurinkus užtektinai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę. Nors Seimas nesutiko panaikinti parlamentarų neliečiamybės, visi minėti politikai atsisakė mandatų. Jie savo kaltę neigė.

„Rubicon“ juodojoje buhalterijoje ties kai kuriomis sumomis buvo įrašytos santrumpos „Andr.“, „Kviet.“ arba „soclib.“ ir „Vidž.“ arba TS. Be to, juodojoje buhalterijoje rasta ir kitų įrašų, pavyzdžiui, AMB, šis įrašas buvo siejamas su ekspremjeru Algirdu Mykolu Brazausku.

Žurnalistas ir Seimo narys V. Martišauskas nuteista už korupciją

1996 m. žinomas Lietuvos televizijos žurnalistas, populiarios laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas, socialliberalas Virginijus Martišauskas buvo išrinktas į Seimą, tačiau 2004 m. jis atsisakė Seimo nario mandato, nes buvo apkaltintas reikalavęs 20 tūkst. litų iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus kaip paramos jo rinkimų kampanijai. Bylos duomenimis, V. Martišauskas pinigų esą prašė per Šilutės rajono gyventoją, taip pat ir kalbėdamasis tiesiogiai. Pinigus bandyta perduoti Šilutės rajono Vilkyčių miestelio kavinėje.

V. Martišauskas teisme tikino prie pinigų net neprisilietęs. Kaltinimus kyšio ėmimu jis vadino provokacija, iš anksto paruoštu, bet nevykusiai prieš jį pritaikytu nusikalstamos veikos elgesio modeliu. Kaltinimas buvusiam Seimo nariui buvo pagrįstas liudytojų apklausomis, slapta darytais garso ir vaizdo įrašais. 2005 m. V. Martišauskas buvo nuteistas kalėti pusantrų metų, bet bausmės vykdymas jam buvo atidėtas.

Ekspolitiko gyvenimas baigėsi tragiškai – 2015 m. balandį viešbutyje Vilniuje buvo rastas V. Martišausko kūnas. Manoma, kad jis nusižudė.

Vilniaus mero rinkimų byla: nuteistas A. Zuokas

Į kyšininkavimo skandalą prieš kelis dešimtmečius buvo pateks ir buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. Prokurorų kaltinamajame akte buvo rašoma, kad 2003 m. kovo–balandžio mėnesiais A. Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vilmantas Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui A. Janukoniui per bendrą pažįstamą Darių Leščinską perduoti V. Drėmai kyšį. Tačiau V. Drėma imti šį kyšį atsisakęs.

Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A. Zuoką, V. Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris – už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam politikui A. Zuoko nurodymu D. Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų. Kartu su A. Zuoku tame pačiame nusikaltimo epizode buvo nuteisti ir A. Janukonis, ir D. Leščinskas. A. Zuokui buvo skirta 12,5 tūkst. litų bauda. A. Janukoniui ir D. Leščinskui atitinkamai skirtos 12,5 tūkst. litų ir 10 tūkst. litų baudos.

Generalinė prokuratūra minėtą teismo nuosprendį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Šis teismas vėliau pripažino, kad du verslininkai iš „Rubicon group“ papirko V. Drėmą, o A. Janukonis pripažintas ir nusikaltimo organizatoriumi. Tuo metu drauge su jais ta pačia veika kaltinto A. Zuoko veiksmai iš naujo nebuvo įvertinti, nes jis buvo Seimo nariu, turinčiu teisinę neliečiamybę.

Politikas savo kaltės niekada nepripažino, sakė, kad buvo „teistas už gerus darbus“. Jo byla teismuose iki galutinio verdikto buvo nagrinėjama ilgus metus, iš pradžių buvo paskelbti trys išteisinamieji nuosprendžiai.

„Alitos“ privatizavimo byla: į kaltinamųjų suolą sėdo VTF vadovas P. Milašauskas

2011 m. LAT atmetė prokuroro kasacinį skundą byloje dėl buvusio Valstybės turto fondo (VTF) direktoriaus Povilo Milašausko galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bendrovės „Alitos“ privatizavimo procese ir paliko apeliacinės instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Pastarasis sprendimas pagrįstas tuo, kad neįrodyta, jog P. Milašauskas, pasirašydamas įsakymą bendrovės „Alita“ privatizavimo, turėjo tyčią pažeisti teisės aktus ir sukelti padarinius, kurių atsirado vėliau teismui priteisus Italijos piliečiui Luidžitercui Boskai patirtus nuostolius.

P. Milašauskas anksčiau buvo nuteistas – apylinkės teismas jį buvo pripažinęs kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nutarta, kad valstybė bendrovei „Bosca“ turėjo grąžinti sumokėtus beveik 2 mln. litų. LAT 2006 m. galutinai ir neskundžiamai nusprendė, kad italų verslininkas iš „Alitos“ privatizavimo konkurso pašalintas neteisėtai ir VTF privalės atlyginti jam dėl to patirtus 1,7 mln. litų nuostolius. Į teismą dėl nesąžiningo pašalinimo Italijos verslininkas kreipėsi 2003 m. Tuomet jis dalyvavo privatizuojant kontrolinį „Alitos“ akcijų paketą, už kurį siūlė didžiausią – 90 mln. litų – kainą, tai yra 40 mln. litų daugiau už pradinę akcijų paketo kainą. Tačiau VTF sprendimu Italijos pilietis buvo pašalintas iš privatizavimo konkurso, nes laiku neatvyko parafuoti privatizavimo sutarties. Kontrolinį akcijų paketą įsigijo „Alitos“ vadovų grupė, pasiūliusi už akcijas mažiausią – 58,05 mln. litų – sumą.

2007 m. gegužę Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Vyriausybė, 2003 m. pabaigoje pritarusi „Alitos” valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimui, pažeidė Konstituciją, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Privatizavimą tyrusios specialios Seimo komisijos išvadose teigiama, kad privatizuojant „Alitą“, valstybei buvo padaryta beveik 36 mln. litų žalos, iš jų daugiau nei 34 mln. litų negautų pajamų valstybei buvo padaryta VTF, vadovaujamam P. Milašausko, atsisakius pasirašyti pirkimo ir pardavimo sutartį su pirmuoju viešojo konkurso laimėtoju Italijos verslininku L. Boska.

Neskaidrus urėdo konkursas

2016 m. gruodį Vilniaus apygardos teismas kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino buvusio Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio visuomeninio padėjėjo pareigas anksčiau ėjusį Gediminą Miliauską. Galimos korupcijos rengiant atranką į Utenos urėdus byloje G. Miliauskui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Valstybei atiteko papirkimui naudoti pinigai – beveik 29 tūkst. eurų. Daugiau nei 7,2 tūkst. eurų konfiskuot iš G. Miliausko, o daugiau nei 21,7 tūkst. buvo saugomi pareigūnų seifuose, nes buvo perimti prieš pat jų perdavimą.

Byloje kaip liudytojas buvo apklaustas ir K. Komskis, jam kaltinimai nebuvo pateikti. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) užfiksavo Klaipėdos restorane vykusį susitikimą, kuriame dalyvavo K. Komskis, konkursą į urėdus laimėjęs Alvydas Adomavičius ir G. Miliauskas. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad G. Miliauskas 2014–2015 m. A. Adomavičiui pasiūlė dalyvauti Utenos miškų urėdo konkurse – jis teigė, kad, pasinaudodamas visuomenine padėtimi ir pažintimis, gali paveikti Generalinės miškų urėdijos tarnautojus, kad A. Adomavičius laimėtų konkursą.

STT pareigūnai teigia nustatę, kad G. Miliauskas iš pretendento į urėdo pareigas A. Adomavičiaus pareikalavo beveik 29 tūkst. eurų. Dalis pinigų, įtariama, perduota per susitikimą Vievyje. Vėliau, kai A. Adomavičius vežė G. Miliauskui kitą dalį pinigų, kelyje jį sulaikė STT pareigūnai. Vievyje galbūt perduoti pinigai taip ir nebuvo rasti.

Dešimtmetį trukęs Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylos procesas

2016 m. pabaigoje LAT baigė daugiau nei 10 metų besitęsusį Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylos procesą – kratos partijos būstinėje ir jos narių namuose vyko 2006 m. gegužę. Kasacinis teismas patvirtino, kad Darbo partija turėjo būti teisiama baudžiamojoje „juodosios buhalterijos“ byloje, tačiau atsakomybės jai nebegalima taikyti, nes jau suėjo senatis.

Teismas pareiškė, kad partijos įkūrėjas ir ilgametis lyderis Viktoras Uspaskichas, Seimo narys Vytautas Gapšys ir buhalterė Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. LAT paliko galioti Apeliacinio teismo Darbo partijos įkūrėjui V. Uspaskichui skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M. Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

Teismas patvirtino, kad Darbo partija turėjo neapskaitytų pajamų ir išlaidų, iš neoficialių partijos lėšų finansuoti partijos skyriai, renginiai. Bylos duomenimis, 2004–2006 m. į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.

Vilniaus vicemero R. Adomavičiaus korupcijos byla: buvo nuteistas, bet į kalėjimą nepateko

2017 m. spalį LAT atmetė buvusio Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, nuteisto už prekybą poveikiu, kasacinį skundą ir paliko galioti nuosprendį, kuriuo eksvicemeras buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams.

Teismas pripažino tinkamais Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų ir STT pareigūnų surinktus įrodymus, kad buvęs vicemeras, būdamas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios įmonės „Vilniaus vandenys” stebėtojų tarybos nariu, nuo 2012 m. birželio iki 2012 m. rugsėjo 27 d., veikdamas Vilniaus mieste ir Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, su bendrovės „Vilniaus vandenys” generaliniu direktoriumi susitarė su įmonės „Utenos melioracija” interesams neoficialiai atstovaujančiu Dariumi Norkumi priimti ir priėmė iš pastarojo 40 tūkst. litų dydžio kyšį (per 11 tūkst. eurų).

Byloje nustatyta, kad R. Adomavičius žadėjo, jog bendrovė laimės 9 mln. litų (2,6 mln. eurų) vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų konkursą. Anot teisėsaugos, politikas taip pat provokavo duoti 5 proc. kyšį nuo viso projekto vertės. R. Adomavičius kaltės nepripažino ir teigė, kad teisėsauga provokavo jį nusikaltimui.

Prokuratūra teisme siekė, kad R. Adomavičiui būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Valstybės kaltintojas sakė, kad R. Adomavičius užmaskuotai, užuominomis kalbėjo apie kyšį, vartojo frazes „laukiu pasiūlymo“, „kažką reikia konkretizuoti“. Viename pokalbių R. Adomavičius siūlė D. Norkui nejuokauti dėl esą per mažos pinigų sumos, su kuria galima eiti nebent pas daktarą, ir parodė penkis rankos pirštus, kas reiškė 5 procentus.

Nuosprendžio sulaukė „Tvarka ir teisingumas“

2023 m. LAT paskelbė atmetantis anksčiau nuteistų asmenų skundus partijos „Tvarka ir teisingumas“ byloje. Kasacinis teismas nutarė, kad likviduojama partija yra pagrįstai nuteista už prekybą poveikiu, turto iššvaistymą. LAT taip pat nutarė, kad buvęs partijos atsakingasis sekretorius Rimas Antanas Ručys, verslininkai Peisachas Kačerginskis, Giedrius Rakauskas pagrįstai nuteisti dėl prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, o verslininkai Vytautas Banys ir Justinas Garliauskas – dėl turto iššvaistymo ir dokumentų suklastojimo.

Byloje nustatyta, kad pagal nuteistųjų verslininkų pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus, pervedus lėšas į J. Garliausko vadovaujamų įmonių sąskaitas, buvo apmokėtos partijos „Tvarka ir teisingumas“ viešinimo paslaugos.

Partija buvo nubausta 112 tūkst. eurų bauda ir konfiskuota daugiau kaip 279 tūkst. eurų partijos turto. Ikiteisminis tyrimas šio byloje buvo pradėtas 2014 m. pabaigoje, kilus įtarimams, kad 2013 m. privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

R. Pakso ir G. Vainausko galutinai išteisinti prekybos poveikiu byloje

2021 m. birželį LAT paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį bendrovės „Lietuvos rytas“ generaliniam direktoriui Gedvydui Vainauskui ir per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintajam Rolandui Paksui. Pastarieji anksčiau buvo nuteisti už prekybą poveikiu.

Kasacinis teismas nusprendė, kad neįrodyta, jog G. Vainauskas siūlė, o R. Paksas sutiko priimti kyšį, todėl visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Galutinį verdiktą priėmęs teismas teigė, kad esminis prekybos poveikiu elementas, – t. y. kad G. Vainauskas pasiūlė kyšį (15 tūkst. eurų) R. Pakso ir jo vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir kad R. Paksas sutiko jį priimti už poveikį užtikrinant prekybos centro „Norfa“ Prienuose statybos užbaigimo akto pasirašymą – byloje grindžiamas vos keliomis užfiksuoto jų pokalbio frazėmis, nesant jokių inkriminuojamo korupcinio ryšio realumo įrodymų.

Pasak teismo, nenustačius R. Pakso ar jo vadovaujamos partijos rėmimo fakto, taip pat įrodymais nepagrindžius nei žadamų pinigų šaltinio, nei galimo jų perdavimo laiko ar būdo, taip pat neužfiksavus kokių nors kyšininkavimą realizuojančių veiksmų ar bent detalizuojančių pokalbių, neįmanoma daryti išvados, kad vos keliomis pokalbio frazėmis G. Vainauskas ir R. Paksas realiai susitarė dėl neteisėto ar nepagrįsto atlygio. G. Vainauskas ir R. Paksas buvo kaltinami susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo „Norfa“ prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą.

Bausmė Seimo nario padėjėjui

2022 m. Vilniaus apygardos teismas Seimo nario Mindaugo Puidoko buvusiam padėjėjui Kęstučiui Motiečiui už prekybą poveikiu skyrė 4,9 tūkst. eurų baudą.

Tyrimo duomenimis, K. Motiečius Seimo patalpose 2021 m. balandžio mėn. parlamentarui konservatoriui Matui Maldeikiui pasiūlė 50 tūkst. eurų kyšį. Teisėsauga skelbė, kad siūlydamas kyšį kaltinamasis, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys ateityje balsuotų taip, jog neapibrėžtam laikui būtų sustabdytas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo turėjo būti sugriežtinti lošimų verslą reglamentuojantys teisės aktai, svarstymas.

Korupcijos bylą tyrę STT agentai atliko kratą M. Puidoko kabinete. Seimo narys tada skundėsi patyręs pareigūnų smurtą. STT tikino, kad mobilieji telefonai iš Seimo nario paimti jėga, nes jis juos pateikti atsisakė ir, užsidaręs tualete, esą galėjo ištrinti tyrimui svarbius duomenis.

V. Šiliausko byla: 260 tūkst. eurų ir daugiau nei 3 metai kalėjimo

2024 m. vasario pabaigoje Apeliacinis teismas sugriežtino bausmę už 260 tūkst. eurų kyšį nuteistam buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui. Vyrui skirta reali 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vos po kelių dienų nuteistasis pats pristatė policijai ir buvo įkaltintas.

Teismas paskelbė, kad vieno didžiausio kyšio Lietuvoje reikalavimas ir paėmimas nesudaro pagrindo skirti nepagrįstai švelnesnę bausmę už šį sunkų nusikaltimą, kurį V. Šiliauskas pripažino tik tada, kai buvo surinkti visi jo kaltę pagrindžiantys duomenys. Teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo V. Šiliauskui už kyšininkavimą skirta piniginė bauda. Konstatuota, kad V. Šiliauskas prisipažino tik tada, kai buvo surinkti jo kaltę pagrindžiantys įrodymai. Iš nuteistojo konfiskuoti ir per kratą rasti beveik 241 tūkst. eurų atiteko valstybei.

V. Šiliauskas šiuo metu yra laisvėje – jis pernai lapkritį buvo anksčiau laiko paleistas iš kalėjimo. Kauno apygardos teismas savo sprendimą paleisti V. Šiliauską motyvavo tuo, kad vyras anksčiau nėra teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jo kriminalinio elgesio nuostatos, nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai nebuvo tvirtai susiformavę. Be to, teismas atkreipė dėmes į tai, kad V. Šiliauskas turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą.

Politinės korupcijos byla: trys nuteistieji pasiųsti į kalėjimą

2024 m. spalio 24 d. LAT priėmė galutinį sprendimą koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) politinės korupcijos byloje, palikdamas galioti apkaltinamąjį nuosprendį. Buvusiam šio koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, buvusiems Seimo nariams Eligijui Masiuliui ir V. Gapšiui bausmės buvo šiek tiek sušvelnintos, tačiau įkalinimo jie neišvengė.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta politinės korupcijos požymių, politinė korupcija apėmė politikos dalyvių piktnaudžiavimą viešąja galia, siekiant asmeninės naudos ar naudos atstovaujamai partijai. Teismas atmetė pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme nuteisto E. Masiulio kasacinį skundą. Tačiau iki 4 metų ir 3 mėnesių buvo sušvelninta laisvės atėmimo bausmė parlamentarui V Gapšiui, „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta pusmečiu, jis kalėjime praleis 5 metus ir 6 mėnesius.

Liberalų sąjūdžiui skirta 374,7 tūkst. eurų dydžio bauda, koncernui „MG Grupė“ skirta 1 mln. 110 tūkst. eurų bauda, Darbo partijai – 301 tūkst. eurų bauda. Piniginės baudos valstybei yra sumokėtos, o trys nuteistieji iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmes, teismai atmetė jų prašymus paleisti į laisvę anksčiau laiko.

Galutiniame ir neskundžiamame teismo nuosprendyje rašoma, kad koncernas „MG Baltic“ per R. Kurlianskį palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.

Teismai nustatė, kad R. Kurlianskio ir buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų. Bylos duomenimis, kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai. Galutiniame ir neskundžiamame verdikte konstatuota, kad nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.

Nurodoma, kad korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija byloje susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose.

LAT verdikte rašoma, kad net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms, koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo. Tai buvo daroma pasirenkant įvairias konspiracines schemas – pavyzdžiui, byloje nustatyti atvejai, kai kyšiai, užmaskuoti kaip parama, buvo pervedami ne tiesiogiai patiems juridiniams asmenims (partijoms), buvo kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai, įskaitant ir fiktyvius, tarp juridinių, taip pat ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant paslėpti pinigų ar kitokios naudos plačiąja prasme judėjimą ir suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties.

Kartu su R. Kurlianskiu nuteisti buvę Seimo nariai E. Masiulis ir V. Gapšys iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmes.

3 mln. eurų kyšis: pinigai Šveicarijos banke, nuteistasis kalėjo vos pusmetį

2024 m. liepą įsiteisėjo nuosprendis didžiausio nepriklausomos Lietuvos istorijoje kyšio byloje – teismas kalėti nuteisė ir daugiau nei 3 mln. eurų kyšio davėją, ir jį priėmusį buvusį valstybinės įmonės „Klaipėdos nafta“ komercijos direktorių Ričardą Milvydą. Teismas paskelbė, kad šioje byloje neabejotinai pasitvirtino, kad Arturas Urbutis „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriui R. Milvydui pasiūlė ir davė, o pastarasis sutiko priimti kyšį. Bylos duomenimis, Šveicarijos banke buvo atidaryta sąskaita ir priimtas 3 mln. 247 tūkst. 194 eurų ir 175 tūkst. JAV dolerių vertės kyšis už palankių sprendimų priėmimą bendrovės „Naftos grupė“ naudai.

Kadangi teismo nuosprendis įsiteisėjo, nuteistas R. Milvydas pateko už grotų. Tačiau jau kitų metų vasarį byla pasisuko netikėta linkme – LAT nusprendė nedelsiant iš Kauno kalėjimo paleisti kyšininkavusi R. Milvydą, nuteistą 3 metų laisvės atėmimo bausme. Procesas minėtoje byloje vyko maždaug 13 metų. LAT paskelbė, kad praėjus tokiam dideliam laiko tarpui (daugiau kaip 10 metų), realios laisvės atėmimo bausmės taikymas asmenims, nuteistiems už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, nesislėpusiems nuo teisingumo ir nekeliantiems tiesioginio pavojaus visuomenei, sunkiai suderinamas su bausmės tikslais ir teisės principais.

Bylos duomenimis, naftos produktų ekspedijavimo bendrovė „Naftos grupė“ 2005–2010 m. buvo gavusi išskirtines sąlygas perkrauti naftos produktus per valstybės valdomą „Klaipėdos naftą“. R. Milvydas bendravo su potencialiais „Klaipėdos nafta“ klientais, būtent į jį klientai kreipėsi, tačiau, užuot juos siuntęs pas generalinį direktorių, siųsdavo įmonei „Naftos grupė“. Teismai nustatė, kad R. Milvydas formavo „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus nuomonę dėl su potencialiais klientais susijusių priimamų sprendimų, siekdamas, kad jie būtų naudingi „Naftos grupei“.

Apeliacinis teismas savo nuosprendyje pažymėjo, kad „Naftos grupės“ akcininkas A. Urbutis buvo pagrindinis nusikalstamų veikų (daugiau nei 12 mln. eurų bendrovės „Naftos grupė“ turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto beveik 11 mln. eurų turto legalizavimo, didelio skaičiaus netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei didelės vertės pelno mokesčio sumokėjimo išvengimo) organizatorius ir koordinatorius. Be to, kaip nustatė teismas, jis sukurstė „Klaipėdos nafta“ vadovą Jurgį Aušrą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir periodiškai bendrovės „Klaipėdos nafta“ direktoriui komercijai R. Milvydui siūlė ir davė daugiau nei 3 mln. eurų kyšį.

Šioje korupcijos byloje kalėti realiomis laisvės atėmimo bausmėms nuteisti „Naftos grupės“ akcininkas A. Urbutis ir jo brolis, buvęs įmonės vadovas Antanas Urbutis už grotų taip ir nepateko – kasacinis nusprendė atidėti bausmės vykdymą. J. Aušra anksčiau ėjo Klaipėdos miesto mero pareigas. Nusikaltimų padarymo metu jis buvo valstybės įmonės „Klaipėdos nafta“ vadovas. Teismas nustatė, kad J. Aušra veikė ne jo vadovaujamos bendrovės „Klaipėdos nafta“, bet „Naftos grupė“ interesais, dėl to „Klaipėdos nafta“ patyrė beveik 600 tūkst. eurų turtinę žalą. Kitas nuteistasis šioje byloje – Andrejus Vaičiulis buvo pirmasis Neringos savivaldybės meras po Nepriklausomybės atkūrimo. Nusikalstamų veikų padarymo metu jis vadovavo Šiaulių banko Klaipėdos regiono skyriui.

Mokslų daktaras ir instituto vadovas legalizavo nusikalstamas lėšas

Už korupcinius nusikaltimus dvejų metų laisvės atėmimo bausmę iki šio atlieka buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas. Teismai ne kartą atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą.

Mokslų daktaro laipsnį turintis ir aukštas pareigas valstybės tarnyboje ėjęs G. Pridotkas Kauno kalėjime kali nuo 2024 m. rugpjūčio. Jis nuteistas už tai, kad, panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo. Bendra kaltinime nurodyta galimai gautų kyšių, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto suma siekia 296 871 eurą.

Be laisvės atėmimo bausmės G. Pridotkui paskirta 18 tūkst. eurų bauda bei penkerius metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje. Vyras teisme pripažino kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu. Jis teismo nuosprendžio neskundė. G. Pridotkas ir jo sutuoktinė Evelina Pridotkienė šioje byloje iš viso valstybei turėjo sumokėti apie trečdalį milijono – daugiau nei 332,8 tūkst. eurų. Šią sumą sudaro konfiskuotas kyšis, baudos.