Kodėl kaista elektros ilgintuvas? Šių prietaisų į jį geriau nejunkite
Viename elektros ilgintuve – televizorius, kompiuteris, telefono įkroviklis, o kartais dar ir elektrinis šildytuvas. Atrodo, nieko neįprasto.
Juk jeigu ilgintuvas turi šešis lizdus, vadinasi, į juos galima sujungti šešis prietaisus?
Deja, tokia logika gali baigtis ne tik sugadinta technika, bet ir gaisru. Elektros saugos specialistai įspėja, kad net iš pažiūros tvarkingas ilgintuvas gali tapti pavojingas, jei juo naudojamasi netinkamai. O vienas pirmųjų perspėjimo ženklų – kaistantis kištukas ar laidas.
Šeši lizdai nereiškia šešių galingų prietaisų
Elektros ilgintuvai tapo tokia įprasta namų dalimi, kad dažnai į juos beveik nekreipiame dėmesio. Vienas guli už televizoriaus, kitas paslėptas po darbo stalu, trečias naudojamas virtuvėje.
Tačiau svarbiausia ne tai, kiek ilgintuvas turi lizdų, o kokią bendrą elektros apkrovą jis gali atlaikyti.
Ant kiekvieno tinkamai paženklinto ilgintuvo turėtų būti nurodytas didžiausias leistinas srovės stipris amperais (A) arba galia vatais (W).
Pavyzdžiui, jei ilgintuvas skirtas 10 amperų srovei, Lietuvos elektros tinkle, kurio įtampa siekia apie 230 voltų, jo teorinė didžiausia apkrova yra maždaug 2300 vatų.
Jeigu ilgintuvas skirtas 16 amperų srovei, ši riba siekia apie 3680 vatų.
Tačiau tai nėra rekomendacija nuolat naudoti ilgintuvą ties maksimalia apkrova. Būtina atsižvelgti į gamintojo nurodymus, laido būklę, jo ilgį ir prijungimo sąlygas.
Be to, visų į ilgintuvą įjungtų prietaisų galia sumuojasi.
Įsivaizduokite, kad į vieną 2300 vatų apkrovai skirtą ilgintuvą įjungiate 2000 vatų elektrinį šildytuvą ir 1800 vatų elektrinį virdulį.
Bendra jų galia siekia 3800 vatų – gerokai daugiau, nei ilgintuvas gali saugiai atlaikyti.
Net jei kurį laiką viskas veikia, tai dar nereiškia, kad naudojimas saugus.
Kodėl ilgintuvas pradeda kaisti?
Kai elektros srovė teka laidais, dalis energijos dėl jų elektrinės varžos virsta šiluma. Tai normalus fizikinis reiškinys.
Problema prasideda tada, kai šilumos išsiskiria daugiau, nei laidas ar jo jungtys gali saugiai išsklaidyti.
Kuo didesnė srovė, tuo labiau šyla laidininkas. O jeigu laidas plonas, ilgas arba prastos kokybės, perkaitimo pavojus gali būti dar didesnis.
Karštis gali atsirasti ir dėl prasto kontakto. Pavyzdžiui, kai kištukas lizde laikosi laisvai, kontaktai yra susidėvėję arba pažeisti.
Tokiu atveju gali smarkiai įkaisti net ne visas ilgintuvas, o viena jo vieta – kištukas, lizdas ar jungtis su laidu.
Tai ypač pavojinga, nes ilgainiui gali pradėti minkštėti ar lydytis plastikinis korpusas, būti pažeista laidų izoliacija.
Elektros saugos organizacija „Electrical Safety First“ perspėja, kad kaistantys kištukai, svilėsių žymės, traškėjimas ar neįprasti garsai yra rimti požymiai, rodantys galimą elektros įrangos gedimą.
Elektrinis šildytuvas – vienas pavojingiausių pasirinkimų
Šaltuoju metų laiku nemažai gyventojų papildomai šildo kambarius elektriniais radiatoriais, konvektoriais ar ventiliatoriniais šildytuvais.
Būtent šie prietaisai nusipelno ypatingo dėmesio.
Nedidelis elektrinis šildytuvas gali naudoti 1500–2000 vatų ar dar daugiau elektros energijos. Be to, skirtingai nei trumpam įjungiamas virdulys, jis gali veikti ilgą laiką.
Jeigu šildytuvas prijungtas prie ilgintuvo, kurio laidas nepritaikytas tokiai apkrovai, perkaitimo pavojus didėja.
Elektros saugos specialistai rekomenduoja nešiojamuosius elektrinius šildytuvus jungti tiesiogiai į sieninį elektros lizdą, o ne į buitinius ilgintuvus ar kelių lizdų šakotuvus.
Jeigu šildytuvo laidas nepasiekia sieninio lizdo, saugesnis sprendimas – pakeisti jo vietą arba pasirūpinti tinkamai įrengtu papildomu elektros lizdu.
Ypač nereikėtų improvizuoti jungiant kelis ilgintuvus vieną į kitą.
Kokių dar prietaisų geriau nejungti?
Šildytuvai nėra vieninteliai daug elektros energijos naudojantys buitiniai prietaisai.
Virtuvėje nemažai galios gali pareikalauti elektrinis virdulys, skrudintuvas, mikrobangų krosnelė, kavos aparatas ar karšto oro gruzdintuvė.
Pavyzdžiui, elektrinio virdulio galia dažnai siekia 2000–3000 vatų. Vienas toks prietaisas gali išnaudoti beveik visą 10 amperų ilgintuvo leistiną apkrovą arba ją viršyti.
Jeigu tuo pat metu įjungiamas dar ir skrudintuvas ar kavos aparatas, bendras elektros poreikis tampa gerokai didesnis.
Todėl galingus virtuvės prietaisus geriausia jungti tiesiogiai į tinkamus sieninius lizdus, laikantis gamintojų instrukcijų.
Panaši taisyklė galioja ir skalbimo mašinoms, indaplovėms bei elektrinėms drabužių džiovyklėms.
Šie prietaisai gali ilgai veikti didele apkrova, ypač tada, kai šildo vandenį ar orą.
Specialistai rekomenduoja didelius buitinius elektros prietaisus jungti tiesiogiai į tinkamai įrengtus sieninius lizdus, o ne naudoti ilgintuvus kaip nuolatinį sprendimą.
Atskirai reikėtų paminėti ir lygintuvus. Jie taip pat naudoja nemažai elektros energijos, todėl prieš jungiant į ilgintuvą būtina įvertinti jo apkrovą. Saugiausia naudoti tinkamą sieninį lizdą.
Pavojingas įprotis – ilgintuvas į ilgintuvą
Tikriausiai ne vienuose namuose galima aptikti tokią konstrukciją: vienas ilgintuvas įjungtas į sieninį lizdą, o į jį prijungtas dar vienas, kartais ir trečias.
Atrodo patogu, ypač kai elektros lizdų trūksta.
Tačiau elektros saugos specialistai griežtai nerekomenduoja taip elgtis.
Prie vieno sieninio lizdo prijungus kelis ilgintuvus, bendras prietaisų skaičius išauga, tačiau elektros grandinės ir pirmojo ilgintuvo leistina apkrova dėl to nepadidėja.
Be to, atsiranda papildomų elektrinių jungčių, kuriose dėl prasto kontakto gali susidaryti perkaitimo vietų.
Problema ta, kad žmogus gali net nepastebėti, kiek elektros energijos vienu metu naudoja visi sujungti prietaisai.
Jeigu namuose nuolat trūksta elektros lizdų, verta kreiptis į kvalifikuotą elektriką dėl papildomų lizdų įrengimo.
Tai geresnis ilgalaikis sprendimas nei po baldais paslėpta ilgintuvų grandinė.
Kodėl negalima palikti susukto laido?
Dar viena mažiau žinoma klaida – neišvyniotas ilgintuvo laidas.
Ypač tai aktualu ilgintuvams, kurių laidai suvynioti ant specialių ričių.
Tokie ilgintuvai patogūs garaže, sodyboje ar atliekant remonto darbus.
Tačiau prijungus galingą prietaisą ir palikus kabelį suvyniotą, laido išskiriama šiluma sunkiau pasišalina.
Dėl to jo temperatūra gali pavojingai pakilti.
Daugelio ant ričių suvyniojamų ilgintuvų gamintojai net nurodo dvi skirtingas leistinas apkrovas: vieną, kai laidas visiškai išvyniotas, ir gerokai mažesnę, kai jis paliktas suvyniotas.
Todėl prieš naudojant tokį ilgintuvą būtina patikrinti jo ženklinimą.
Praktinis patarimas paprastas: jei naudojate ritinį su ilgu laidu, ypač galingam prietaisui, laidą visiškai išvyniokite ir laikykitės gamintojo nurodytų apkrovos ribų.
Ar kompiuterį ir televizorių jungti saugu?
Perskaičius visus perspėjimus gali kilti klausimas, ar apskritai verta namuose naudoti elektros ilgintuvus.
Atsakymas – taip, jeigu jie tinkamai parinkti ir naudojami.
Pavyzdžiui, televizorius, interneto maršrutizatorius, telefono įkroviklis ar nedidelė stalinė lempa paprastai naudoja gerokai mažiau elektros energijos nei elektrinis šildytuvas ar virdulys.
Todėl keli tokie prietaisai dažniausiai gali būti prijungti prie vieno kokybiško ilgintuvo, jeigu neviršijama jo leistina apkrova.
Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad elektros prietaisų galia skiriasi. Pavyzdžiui, galingas stacionarus kompiuteris su keliais monitoriais gali naudoti gerokai daugiau elektros nei nedidelis nešiojamasis kompiuteris.
Prieš prijungiant kelis prietaisus verta įsitikinti, kad bendra jų apkrova neviršys ilgintuvo galimybių.
Taip pat svarbu nepainioti ilgintuvo su viršįtampių apsaugą turinčiu šakotuvu.
Nors pastarasis gali padėti apsaugoti elektroninę įrangą nuo tam tikrų trumpalaikių įtampos šuolių, tai nesuteikia teisės viršyti jo leistinos galios.
Ar saugus ilgintuvas su jungikliu?
Dalis žmonių mano, kad ilgintuvas su raudonu įjungimo ir išjungimo mygtuku yra saugesnis už paprastą.
Tačiau pats jungiklis dar nereiškia, kad ilgintuvas turi apsaugą nuo perkrovos.
Kai kuriuose modeliuose būna įrengti šiluminiai saugikliai ar kitos apsaugos, tačiau ne visuose.
Todėl renkantis ilgintuvą reikėtų žiūrėti ne į jungiklio spalvą ar lizdų skaičių, o į technines charakteristikas.
Svarbu žinoti leistiną srovę, kabelio skerspjūvį, įžeminimo galimybę ir naudojimo sąlygas.
Jeigu ilgintuvas bus naudojamas lauke, būtina rinktis tam skirtą gaminį su tinkama apsauga nuo drėgmės.
Paprasto kambarinio ilgintuvo nederėtų palikti lietuje, sniege ar drėgnoje vietoje.
Taip pat verta rinktis patikimų gamintojų produktus, turinčius aiškų ženklinimą ir naudojimo instrukciją.
Penki ženklai, kad ilgintuvą būtina išjungti
Kartais elektros ilgintuvas apie pavojų perspėja anksčiau, nei įvyksta rimtas gedimas.
Vienas aiškiausių signalų – neįprastai įkaitęs kištukas, lizdas ar laidas. Ypač jei dėl karščio jį nemalonu liesti.
Kitas požymis – specifinis svilėsių ar įkaitusio plastiko kvapas.
Trečias – pakitusi korpuso spalva, patamsėjusios vietos ar išsilydžiusio plastiko žymės.
Ketvirtas – traškėjimas, spragsėjimas ar kiti neįprasti garsai, sklindantys iš lizdo.
Penktas – nuolat išsijungiantis automatinis elektros jungiklis arba suveikianti ilgintuvo apsauga.
Pastebėjus tokius požymius, prietaisų naudojimą būtina nedelsiant nutraukti.
Jeigu tai saugu, reikėtų atjungti elektros maitinimą. Jei lizdas ar kištukas smarkiai įkaitęs, pažeistas arba kibirkščiuoja, geriau išjungti atitinkamą elektros grandinę skydelyje ir kreiptis į elektriką.
Pažeisto ilgintuvo nereikėtų toliau naudoti, net jeigu jis vis dar perduoda elektrą.
O jei pasirodo dūmai ar liepsna, būtina skambinti numeriu 112. Elektros įrangos negalima gesinti vandeniu, kol ji prijungta prie elektros tinklo.
Netinkama vieta gali būti pavojinga
Elektros ilgintuvo saugumas priklauso ne tik nuo prijungtų prietaisų.
Ne mažiau svarbu, kur jis padėtas.
Pavyzdžiui, ilgintuvas, paslėptas po kilimu, gali prasčiau išsklaidyti šilumą, be to, laidas gali būti nepastebimai pažeistas vaikštant ar stumdant baldus.
Pavojinga ir tada, kai kabelis prispaudžiamas sunkiais baldais, sulenkiamas aštriu kampu ar įspraudžiamas tarp durų.
Tokiais atvejais gali būti pažeidžiama izoliacija arba vidiniai laidininkai.
Ilgintuvų taip pat nereikėtų laikyti šalia šildytuvų, radiatorių ar kitų stipriai įkaistančių paviršių.
Dar viena rizika – drėgmė.
Vonios kambariuose, rūsiuose, lauko terasose ar kitose drėgnose vietose naudojama elektros įranga turi būti pritaikyta tokioms sąlygoms.
Jeigu kyla abejonių dėl elektros instaliacijos saugumo, geriausia pasitarti su specialistu.
Ar verta seną ilgintuvą pakeisti nauju?
Jeigu ilgintuvas naudojamas jau daugelį metų, tai savaime dar nereiškia, kad jis nesaugus.
Tačiau laikui bėgant lizdų kontaktai gali susidėvėti, o laidas – būti mechaniškai pažeistas.
Todėl verta reguliariai patikrinti, ar nėra įtrūkimų, įkaitimo žymių, laisvai besilaikančių kištukų ar kitų defektų.
Jeigu kištukas lizde kliba, ilgintuvo nereikėtų naudoti.
Svarbu prisiminti ir tai, kad pakeitus ilgintuvą nauju, bet palikus seną, pažeistą sieninį lizdą, problema nebūtinai išnyks.
Jeigu jungtis kaista net prijungus nedidelės galios prietaisą, tai gali rodyti kontaktų gedimą, kuriam pašalinti reikalingas elektrikas.
Elektros saugos specialistai pabrėžia, kad ilgintuvai pirmiausia skirti patogiam, dažnai laikinam elektros prietaisų prijungimui, o ne nuolatiniam netinkamai įrengtos elektros instaliacijos trūkumų kompensavimui.
Maža smulkmena, galinti išgelbėti namus
Lietuvos ugniagesiai ne kartą perspėjo, kad elektros įrangos gedimai, perkrauti tinklai ir netinkamai naudojami šildymo prietaisai gali tapti skaudžių gaisrų priežastimi.
Ypač svarbu tuo pasirūpinti prasidėjus šildymo sezonui, kai gyventojai dažniau naudoja papildomus elektrinius šildytuvus.
Prieš įjungiant dar vieną prietaisą į ilgintuvą, verta skirti vos kelias sekundes ir patikrinti jo leistiną apkrovą.
Jeigu ilgintuvas kaista, skleidžia neįprastą kvapą ar kištukas lizde laikosi laisvai, tai nėra smulkmena, kurią galima ignoruoti.
Kartais naujas kokybiškas ilgintuvas ar papildomas tinkamai įrengtas elektros lizdas gali kainuoti keliasdešimt eurų. Tačiau gaisro padariniai gali būti nepalyginamai skaudesni.
Svarbiausia taisyklė paprasta: elektros ilgintuvas turi palengvinti gyvenimą, o ne tapti nepastebimu pavojaus šaltiniu.

