Kodėl balti drabužiai po skalbimo papilkėja

Nauji balti marškinėliai ar patalynė atrodo nepriekaištingai, tačiau po keliolikos skalbimų jų baltumas neretai ima nykti. Audinys tampa pilkšvas, nors jokių aiškių dėmių ant jo nėra.

Dažnai manome, kad drabužis tiesiog susidėvėjo, tačiau priežastis gali būti gerokai paprastesnė – tai, kaip jį skalbiame.

Pilkšvą atspalvį gali sukelti ant audinio pluošto palaipsniui besikaupiančios smulkios nešvarumų, skalbiklio ir vandenyje esančių mineralų dalelės. Skalbimo metu skalbiklis turi atskirti riebalus, prakaitą ir kitus nešvarumus nuo audinio, o skalavimo metu visa tai turi būti pašalinta.

Jei procesas vyksta nepakankamai efektyviai, dalis nešvarumų gali vėl nusėsti ant pluošto.

Balta – tik su balta

Viena dažniausių klaidų – baltus drabužius skalbti kartu su tais, kurie atrodo „beveik balti“. Šviesiai pilki, smėlio spalvos ar pasteliniai audiniai gali išskirti nedidelį kiekį dažų. Po vieno skalbimo pokyčio gal ir nepastebėsime, tačiau ilgainiui balta spalva gali prarasti skaistumą.

Todėl norint kuo ilgiau išsaugoti baltus drabužius, juos verta skalbti atskirai nuo spalvotų. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su naujais spalvotais drabužiais – pirmųjų skalbimų metu jie dažniau išskiria dažų.

Svarbus ir skalbinių nešvarumo lygis. Labai suteptų daiktų nerekomenduojama skalbti kartu su tik lengvai dėvėtais baltais drabužiais, nes išsiskyrę nešvarumai gali nusėsti ant kitų audinių.

Neprikimškite skalbyklės

Norėdami sutaupyti vieną skalbimą neretai į būgną pridedame tiek skalbinių, kiek tik telpa. Tačiau tai gali duoti priešingą rezultatą.

Skalbiniams reikia vietos judėti. Perpildytame būgne vanduo ir skalbiklis prasčiau pasiekia audinius, o nešvarumai ir skalbiklio likučiai prasčiau išskalaujami. Dėl to jie gali likti ant drabužių ir ilgainiui suteikti jiems pilkšvą atspalvį.

Todėl skalbyklės nurodyta maksimali talpa nebūtinai reiškia, kad kiekvieną kartą būgną verta prikrauti iki paskutinio centimetro. Be to, skirtingoms programoms leidžiamas skalbinių svoris gali skirtis.

Daugiau skalbiklio nereiškia balčiau

Kita dažna klaida – manyti, kad įpylus daugiau skalbiklio drabužiai bus švaresni. Per didelis jo kiekis gali būti sunkiau išskalaujamas ir palikti ant audinio pluošto apnašų.

Tačiau ir taupyti skalbiklio nereikėtų. Jei jo per mažai, nešvarumai nebus tinkamai pašalinti ir gali vėl nusėsti ant audinio. Todėl geriausia vadovautis gamintojo nurodyta doze, atsižvelgiant į skalbinių kiekį, jų nešvarumą ir vandens kietumą.

Baltiems skalbiniams verta rinktis būtent jiems skirtą priemonę. Tokiuose skalbikliuose gali būti deguonies pagrindo baliklių ar kitų baltumą palaikančių medžiagų, kurių spalvotiems audiniams skirtuose produktuose paprastai vengiama.

Ar kaltas skalbimas 30 laipsnių temperatūroje?

Ne visada. Šiuolaikiniai skalbikliai gali efektyviai veikti ir žemoje temperatūroje, tačiau nuolat naudojant trumpas ir vėsias programas stipriau sutepti balti audiniai gali būti išskalbiami prasčiau.

Amerikos valymo instituto rekomendacijose nurodoma, kad pilkėjant skalbiniams viena galimų priežasčių yra per žema vandens temperatūra. Vis dėlto tai nereiškia, kad visus baltus drabužius reikia mesti į 60 °C skalbimą.

Svarbiausia – drabužio etiketė. Jei balta medvilninė patalynė ar rankšluosčiai leidžiami skalbti 60 °C temperatūroje, toks režimas gali būti naudingas. Tačiau sintetinius audinius, elastano turinčius drabužius ar subtilius marškinius aukšta temperatūra gali sugadinti.

Lietuvoje svarbus ir vandens kietumas

Balti skalbiniai gali pilkėti ir dėl kieto vandens. Jame esantys kalcio bei magnio junginiai sąveikauja su skalbimo priemonėmis ir gali prisidėti prie apnašų kaupimosi audiniuose. Ypač iškalbingas ženklas – kai balti rankšluosčiai ne tik papilkėja, bet ir tampa šiurkštesni.

Lietuvoje vandens kietumas priklauso nuo konkrečios vietovės ir vandenvietės, todėl universalaus skaičiaus visai šaliai nėra. Jei vanduo namuose kietas, į tai verta atsižvelgti dozuojant skalbiklį – ant jo pakuotės paprastai pateikiamos skirtingos dozės minkštam ir kietam vandeniui.

Soda ir actas kartu – gražu, bet naudos nedaug

Internete gausu patarimų į skalbyklę kartu berti valgomosios sodos ir pilti acto. Mišinys įspūdingai suputoja, tačiau čia veikia paprasta chemija: rūgštis ir šarmas neutralizuoja vienas kitą.

Tai nereiškia, kad actas ar soda atskirai negali būti naudingi tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, „Electrolux“ nurodo, kad dėl kalkių papilkėjusius baltus rankšluosčius kartais galima atgaivinti skalbiant su nedideliu kiekiu citrinų rūgšties ar acto vietoje skalbiklio. Tačiau actą ir sodą sumaišyti į vieną „stebuklingą baliklį“ nėra prasminga.

Ką daryti, jei balti drabužiai jau papilkėjo?

Pirmiausia verta ne griebtis stipriausio baliklio, o pakeisti patį skalbimą: baltus audinius atskirti nuo kitų spalvų, neperkrauti būgno, tiksliai dozuoti skalbiklį ir pasirinkti aukščiausią konkrečiam audiniui leidžiamą temperatūrą.

Jeigu to nepakanka, galima rinktis baltai tekstilei tinkamą deguonies pagrindo baliklį. Tokios priemonės paprastai yra švelnesnės audiniams nei chloro balikliai. Visais atvejais pirmiausia būtina patikrinti drabužio priežiūros ženklus ir priemonės instrukciją.

Su chloro balikliais reikia būti ypač atsargiems. Netinkamai naudojamas chloras gali pažeisti audinį ar net paskatinti jo geltonavimą. O svarbiausia saugumo taisyklė – chloro baliklio niekada negalima maišyti su actu, amoniaku ar kitomis buitinėmis valymo priemonėmis, nes gali susidaryti pavojingos dujos.

Taigi, jei balti marškinėliai po kelių mėnesių atrodo pilki, nebūtinai metas juos išmesti. Kartais pakanka trijų paprastų pokyčių: baltus skalbti atskirai, neperkrauti skalbyklės ir naudoti tinkamą skalbiklio kiekį. Būtent šias priežastis tarp pagrindinių baltų skalbinių pilkėjimo veiksnių nurodo ir skalbimo specialistai.