Kaip greičiau išdžiovinti skalbinius bute: paprasti triukai

Atėjus rudeniui ir prasidėjus šildymo sezonui, daugelis susiduria su ta pačia problema: išskalbti drabužiai bute džiūsta labai ilgai, o kartais net ir visiškai išdžiūvę skleidžia nemalonų drėgmės kvapą.

Ypač tai pažįstama daugiabučių gyventojams, neturintiems balkono ar elektrinės džiovyklės. Tačiau specialistai primena, kad skalbinių džiūvimą galima gerokai paspartinti. Tam nebūtinai reikia brangios įrangos – kartais pakanka pakeisti vos kelis įpročius.

Ruduo Lietuvoje – tikras išbandymas skalbiniams. Lauke vėsu, dažnai lyja, o butuose ne visada pakankamai šilta. Vos pakabinus išskalbtus drabužius, kambario oras pradeda drėkti.

Jeigu skalbiniai sukabinti pernelyg tankiai, patalpa prastai vėdinama, o temperatūra žema, drėgmė iš audinių pasišalina labai lėtai. Dėl to net ką tik išskalbti rankšluosčiai ar marškinėliai gali įgauti nemalonų, užsistovėjusį kvapą. Gera žinia ta, kad daugumos tokių problemų galima išvengti.

Pirmoji taisyklė – kuo mažiau vandens skalbiniuose

Greičiausias būdas paspartinti skalbinių džiūvimą prasideda dar skalbimo mašinoje.

Jeigu skalbimo programa leidžia, verta pasirinkti didesnį gręžimo greitį. Kuo daugiau vandens mašina pašalina iš audinio, tuo mažiau jo vėliau turės išgaruoti kambaryje.

Pavyzdžiui, medvilninius rankšluosčius, patalynę ar džinsus dažnai galima gręžti 1 200–1 400 apsukų per minutę greičiu, jeigu tai leidžia gaminio priežiūros etiketė.

Tačiau vilnai, šilkui ir kitiems jautriems audiniams tokie greičiai gali pakenkti.

Jei po skalbimo drabužiai vis dar labai drėgni, galima papildomai įjungti vien gręžimo programą. Tai ypač naudinga skalbiant storesnius medvilninius gaminius.

Dar vienas mažas triukas – vos pasibaigus skalbimui drabužius išimti, gerai išpurtyti ir tik tada kabinti. Taip išsitiesina audinio raukšlės ir drabužiai lengviau išdžiūsta.

Didžiausia klaida – skalbinius sukabinti per tankiai

Norėdami sutaupyti vietos, daugelis žmonių ant džiovyklės stengiasi sutalpinti kuo daugiau drabužių.

Tačiau būtent tai neretai tampa pagrindine ilgo džiūvimo priežastimi.

Jeigu du rankšluosčiai liečiasi vienas su kitu arba marškinėliai sulenkti keliais sluoksniais, tarp audinių beveik nejuda oras.

O be oro judėjimo drėgmė pasišalina gerokai lėčiau.

Todėl tarp drabužių verta palikti bent kelių centimetrų tarpus. Storesnius gaminius geriausia kabinti atskirai.

Marškinius, palaidines ir lengvesnius megztinius, kuriems tai nekenkia, patogu džiovinti ant pakabų. Taip oras lengviau pasiekia abi drabužio puses. Džinsų kišenes verta išversti į išorę, o rankšluosčius pakabinti kuo plačiau.

Kartais viena nepilnai apkrauta džiovyklė leidžia skalbinius išdžiovinti greičiau nei dvi eilės tankiai sukabintų drabužių.

Kur bute skalbiniai džiūsta greičiausiai?

Ne kiekviena vieta namuose vienodai tinkama skalbiniams džiovinti.

Svarbiausia, kad patalpa būtų pakankamai šilta, joje judėtų oras ir nesikauptų drėgmė.

Rudenį ar žiemą tam dažnai tinka svetainė arba kitas gerai vėdinamas kambarys.

Tačiau džiovyklės nereikėtų statyti prie pat šaltos išorinės sienos, už užuolaidų ar ankštame kampe. Tokiose vietose oro cirkuliacija prastesnė, o ant vėsių paviršių gali kauptis kondensatas.

Jeigu skalbiniai džiovinami miegamajame, didesnė drėgmė gali pabloginti patalpos mikroklimatą, todėl geriau pasirinkti kitą kambarį, ypač jei jame miegama uždarius langus.

Dar viena dažna klaida – drabužių kabinimas tiesiai ant radiatorių.

Nors audinys nuo šilumos gali išdžiūti greičiau, uždengtas radiatorius prasčiau šildo patalpą, o vanduo iš skalbinių vis tiek patenka į kambario orą. Geriau džiovyklę statyti netoli šilumos šaltinio, paliekant pakankamai vietos orui cirkuliuoti ir laikantis šildymo prietaiso saugos reikalavimų.

Mažas ventiliatorius gali padaryti stebuklą

Vienas paprasčiausių būdų paspartinti džiūvimą – naudoti įprastą kambarinį ventiliatorių.

Jo paskirtis nėra šildyti drabužius. Ventiliatorius tiesiog judina orą ir padeda pašalinti prie audinio paviršiaus susikaupusį drėgną oro sluoksnį.

Dėl to vanduo išgaruoja greičiau.

Pakanka ventiliatorių pastatyti taip, kad silpna arba vidutinė oro srovė pasiektų ant džiovyklės kabančius skalbinius.

Nebūtina jo nukreipti tiesiai į drabužius visu pajėgumu. Svarbiausia – palaikyti oro judėjimą.

Tačiau yra vienas niuansas: jeigu kambaryje ir taip labai drėgna, ventiliatorius problemos iki galo neišspręs. Jis padės drėgmei išgaruoti iš drabužių, bet jos nepašalins iš patalpos.

Todėl kartu būtina pasirūpinti vėdinimu arba oro sausinimu.

Langą atverti verta net žiemą

Atrodo nelogiška: lauke šalta, namuose veikia radiatoriai, o specialistai pataria atidaryti langą.

Vis dėlto trumpas, intensyvus vėdinimas gali būti gerokai naudingesnis nei visą dieną vos pravertas langas.

Šaltuoju metų laiku lauko oras dažnai turi mažiau absoliučios drėgmės nei šiltas, drėgnas kambario oras. Patekęs į patalpą ir sušilęs jis gali priimti daugiau vandens garų.

Praktiškai tai reiškia, kad kelioms minutėms plačiau atvertas langas padeda pašalinti dalį susikaupusios drėgmės.

Britų energijos taupymo organizacija „Energy Saving Trust“ rekomenduoja langus plačiau atverti bent penkioms minutėms kelis kartus per dieną, o džiovinant drabužius patalpoje užtikrinti papildomą vėdinimą.

Jeigu įmanoma, trumpam atverkite langus priešingose buto pusėse – taip oras pasikeis greičiau.

Svarbiausia neleisti kambariui smarkiai atšalti. Atšalus sienoms ir langų paviršiams, ant jų vėliau gali lengviau kauptis kondensatas.

Kada verta įsigyti oro sausintuvą?

Jeigu skalbiniai džiovinami bute kelis kartus per savaitę, verta pagalvoti apie elektrinį oro sausintuvą.

Šis prietaisas pašalina dalį drėgmės iš kambario oro, todėl skalbiniai gali džiūti greičiau.

Ypač jis naudingas nedideliuose butuose, kuriuose prasta ventiliacija, dažnai rasoja langai arba ant išorinių sienų atsiranda drėgmės požymių.

Oro sausintuvas nėra tas pats, kas paprastas ventiliatorius. Ventiliatorius judina orą, o sausintuvas surenka iš jo drėgmę į specialią talpą arba pašalina per drenažo žarną.

Džiovinant skalbinius elektriniu sausintuvu, dažnai naudinga uždaryti kambario duris, kad prietaisas sausintų mažesnį oro kiekį. Tačiau jis nepakeičia būtino patalpų vėdinimo.

Jeigu sausintuvas turi specialų skalbinių džiovinimo režimą, jį galima naudoti pagal gamintojo rekomendacijas.

Kokia oro drėgmė jau per didelė?

Namų oro drėgmei stebėti pakanka nedidelio prietaiso – higrometro.

Jis parodo santykinę oro drėgmę procentais.

JAV aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja, jei įmanoma, namuose palaikyti maždaug 30–50 procentų santykinę drėgmę ir neleisti jai ilgai viršyti 60 procentų.

Jeigu džiovinant skalbinius higrometras rodo 65–70 procentų ar daugiau, tai ženklas, kad patalpoje kaupiasi per daug drėgmės.

Ilgai išliekanti drėgmė gali sudaryti palankias sąlygas pelėsiui, ypač ant šaltesnių sienų ir aplink langus.

Todėl svarbu stebėti ne tik tai, ar išdžiūvo drabužiai, bet ir kokia tuo metu kambario oro būklė.

Kodėl švarūs skalbiniai pradeda dvokti?

Nemalonus kvapas ne visada atsiranda dėl ilgo džiovinimo.

Kartais jo šaltinis slypi pačioje skalbimo mašinoje.

Laikui bėgant būgno tarpinėse, skalbiklio stalčiuje ir sunkiai pasiekiamose vietose gali kauptis nešvarumai, skalbiklių likučiai bei mikroorganizmai.

Ypač tai aktualu nuolat skalbiant žemoje temperatūroje ir naudojant per didelį skalbiklio ar minkštiklio kiekį.

Jeigu iš mašinos ištraukti skalbiniai jau skleidžia nemalonų kvapą, papildomas džiovinimas jo nepašalins.

Tokiu atveju verta išvalyti durelių guminę tarpinę, skalbiklio stalčių, patikrinti filtrą ir pagal gamintojo instrukciją paleisti būgno valymo programą.

Taip pat nereikėtų šlapių skalbinių ilgai palikti uždarytoje mašinoje.

Jeigu drabužiai prastai kvepia net išdžiūvę, geriau juos išskalbti dar kartą, o ne mėginti kvapą paslėpti audinių gaivikliu.

Ar padeda sausas rankšluostis?

Internete dažnai rekomenduojamas dar vienas triukas – drėgnus skalbinius suvynioti į sausą rankšluostį.

Šis būdas gali būti naudingas, kai reikia greitai pradžiovinti vieną nedidelį drabužį.

Pavyzdžiui, rankomis išskalbtą megztinį galima paguldyti ant didelio sauso rankšluosčio, atsargiai suvynioti ir lengvai paspausti. Rankšluostis sugers dalį drėgmės, todėl drabužis vėliau išdžius greičiau.

Toks būdas ypač tinka kai kuriems vilnoniams gaminiams, kurių nerekomenduojama stipriai gręžti.

Tačiau tai nėra stebuklingas būdas per kelias minutes išdžiovinti visiškai šlapią drabužį. Po tokio nusausinimo jį vis tiek reikia tinkamai išdžiovinti.

Dažniausios klaidos, dėl kurių skalbiniai džiūsta ilgai

Kartais pakanka atsisakyti vos kelių įpročių.

Pirmoji klaida – pernelyg didelis skalbinių kiekis vienu metu. Jeigu visi šeimos drabužiai skalbiami vieną dieną, mažame bute gali nepakakti vietos tinkamai juos išdžiaustyti.

Antroji – skalbinių džiovinimas nešildomoje ar labai drėgnoje patalpoje.

Trečioji – uždaryti langai ir visiškai nejudantis oras.

Ketvirtoji – drabužių sulankstymas ar sudėjimas į spintą jiems dar visiškai neišdžiūvus. Ypač svarbu patikrinti storesnes siūles, kišenes, juosmenis ir apykakles.

Galiausiai nereikėtų tikėtis, kad didesnis skalbinių minkštiklio kiekis išspręs nemalonaus kvapo problemą. Jis gali tik užmaskuoti kvapą, o kai kuriems audiniams, pavyzdžiui, rankšluosčiams, perteklinis minkštiklio naudojimas gali pabloginti sugeriamąsias savybes.

Ką daryti, kad skalbiniai išdžiūtų iki vakaro?

Jeigu norite kuo greitesnio rezultato, viską pradėkite planuoti dar prieš skalbimą.

Ryte įjunkite skalbimo mašiną, parinkite audiniams tinkamą gręžimo greitį ir vos programai pasibaigus išimkite drabužius.

Juos gerai išpurtykite, sukabinkite palikdami tarpus ir pasirinkite šiltą, vėdinamą patalpą.

Jeigu turite ventiliatorių, įjunkite silpną oro srovę. Jei kambaryje didelė drėgmė, naudokite oro sausintuvą arba trumpai išvėdinkite patalpą.

Po kelių valandų patikrinkite storesnius audinius. Jei viena pusė vis dar drėgna, drabužius apverskite ar perkelkite ant džiovyklės.

Žinoma, garantuoti, kad visi skalbiniai išdžius per kelias valandas, neįmanoma. Tai priklauso nuo audinio storio, temperatūros, oro drėgmės ir kitų sąlygų.

Tačiau tinkamai suderinus gręžimą, oro judėjimą ir vėdinimą, džiūvimo laiką dažnai galima pastebimai sutrumpinti.

Svarbiausia taisyklė paprasta: skalbinius greičiau išdžiovina ne vien šiluma, o šilumos, oro judėjimo ir drėgmės pašalinimo derinys.

Todėl net mažame Lietuvos daugiabučio bute galima sėkmingai džiovinti drabužius, išvengti nemalonaus kvapo ir kartu nepadidinti pelėsio atsiradimo rizikos.