NAMŲ GIDAS

Kaip dažnai reikia skalbti dušo užuolaidą

Vonios kambarį valome, kriauklę šveičiame, unitazą dezinfekuojame, o štai dušo užuolaida neretai lieka pamiršta. Atrodo, kas jai gali nutikti – juk kasdien ją skalauja vanduo ir prausimosi priemonės.

Tačiau mokslininkai įspėja: ant nuolat drėgnos užuolaidos gali susikaupti ištisos mikroorganizmų bendruomenės.

Tad kaip dažnai ją reikėtų skalbti ir ar tikrai dėl bakterijų verta nerimauti?

Mokslininkus nustebino tai, ką rado ant užuolaidų

Dar 2004 metais JAV mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kas gyvena ant paprastų dušo užuolaidų. Jie ištyrė vinilines užuolaidas, kurios namų ūkiuose buvo naudojamos ilgiau nei pusmetį.

Rezultatai atskleidė netikėtą mikroorganizmų įvairovę. Mokslininkai aptiko 117 skirtingų bakterijų DNR sekų, rodančių, kad ant užuolaidų susiformuoja sudėtingos bakterijų bendruomenės.

Tarp dažniau aptiktų mikroorganizmų buvo Sphingomonas ir Methylobacterium genčių bakterijos. Jų galima rasti vandenyje, dirvožemyje ir kitose drėgnose aplinkose.

Tačiau išsigąsti nereikėtų. Bakterijų DNR aptikimas dar nereiškia, kad visos jos gyvos ar pavojingos žmogui.

Kodėl dušo užuolaida taip greitai apsineša?

Dušo užuolaidai vonios kambaryje tenka ne pats maloniausias vaidmuo. Ant jos nuolat patenka vandens lašeliai, muilo, šampūno ir dušo želės likučiai, odos dalelės.

Visa tai sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis.

Ypač greitai nešvarumai kaupiasi apatinėje užuolaidos dalyje, kuri dažnai liečiasi prie vonios krašto ar dušo padėklo.

Dar viena probleminė vieta – klostės. Jeigu po maudynių užuolaida sustumiama į vieną pusę ir paliekama susiglamžiusi, drėgmė jose išsilaiko gerokai ilgiau.

Ilgainiui ant paviršiaus gali susiformuoti vadinamoji bioplėvelė – plonas mikroorganizmų ir jų išskiriamų medžiagų sluoksnis. Jis dažnai būna slidus, sunkiai nusiplauna ir gali atrodyti kaip paprastos muilo nuosėdos.

Ar tokia užuolaida pavojinga sveikatai?

Gera žinia ta, kad daugumai sveikų žmonių ant dušo užuolaidos gyvenančios bakterijos didelės grėsmės nekelia.

JAV Klivlando klinikos šeimos medicinos gydytojas Jeffrey Brownas aiškina, kad tikimybė sveikam žmogui susirgti dėl nešvarios dušo užuolaidos yra nedidelė.

Vis dėlto atsargesni turėtų būti žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, po organų transplantacijos ar gydomi chemoterapija.

Dėmesio verta ir pelėsio problema. Drėgname vonios kambaryje jis gali augti ne tik ant užuolaidų, bet ir plytelių siūlėse, ant lubų ar sienų. Pelėsis gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti alerginių reakcijų, ypač jautresniems žmonėms.

Svarbu suprasti, kad moksliniai tyrimai neįrodė, jog įprastos dušo užuolaidos dažnai tampa infekcijų šaltiniu.

Tačiau reguliari jų priežiūra padeda palaikyti švarą ir sumažinti nepageidaujamų mikroorganizmų kaupimąsi.

Kaip suprasti, kad užuolaidą jau laikas skalbti?

Pirmasis ženklas – pasikeitusi užuolaidos išvaizda.

Rausvos ar oranžinės spalvos apnašos dažnai susijusios su bakterijomis. Juodi, tamsiai žali ar pilkšvi taškai gali būti pelėsio požymis, o baltos apnašos paprastai atsiranda dėl vandens mineralų ir muilo likučių.

Vis dėlto vien iš spalvos neįmanoma tiksliai nustatyti, kokie mikroorganizmai susikaupė.

Dar aiškesni signalai – nemalonus kvapas, gleivėtas paviršius ar dėmės, kurios greitai atsiranda net ir po valymo.

Jeigu užuolaida pasidarė slidi, pradėjo skleisti priplėkusį kvapą arba ant jos matyti įtartinų dėmių, nereikėtų laukti suplanuotos tvarkymosi dienos.

Kartą per mėnesį – pakanka?

Vienos visiems namams tinkamos taisyklės nėra. Tačiau buitinės švaros specialistai rekomenduoja dušo užuolaidą kruopščiai išvalyti maždaug kartą per mėnesį.

Jeigu vonios kambariu kasdien naudojasi keli šeimos nariai, užuolaida nuolat šlapia, o patalpa prastai vėdinama, ją gali tekti valyti dažniau – kas dvi ar tris savaites.

Jei apnašos kaupiasi itin greitai, valyti gali prireikti ir kas savaitę. Tačiau svarbiausia tokiu atveju išsiaiškinti, kodėl vonios kambaryje nuolat laikosi drėgmė.

Šie intervalai nėra griežtos medicininės normos, o praktinės buitinės priežiūros rekomendacijos.

Kaip tinkamai išskalbti, kad nesugadintume?

Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, iš kokios medžiagos pagaminta užuolaida.

Medžiagines ir daugelį poliesterio užuolaidų galima skalbti skalbyklėje, pasirinkus švelnią programą. Dažniausiai tinka 30–40 laipsnių temperatūra, tačiau reikia vadovautis gamintojo priežiūros nurodymais.

Plastikines ar vinilines užuolaidas saugiau valyti rankomis – šiltu vandeniu, minkšta kempine ir švelniu plovikliu. Kai kurias galima skalbti ir skalbyklėje, tačiau karštas vanduo ar intensyvus gręžimas gali jas deformuoti.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti apatiniam kraštui, siūlėms ir klostėms, kur dažniausiai kaupiasi apnašos.

Išskalbtą užuolaidą geriausia pakabinti išskleistą ir leisti natūraliai išdžiūti.

Jei pelėsis stipriai įsigėręs į medžiagą, dėmės nebeišsiplauna arba nemalonus kvapas išlieka, užuolaidą geriau pakeisti nauja.

O naudojant stipresnes valymo priemones būtina laikytis saugumo reikalavimų. Ypač svarbu niekada nemaišyti chloro turinčių valiklių su actu, rūgštiniais valikliais ar amoniaku – gali išsiskirti nuodingos dujos.

Paprastas įprotis gali išspręsti pusę problemos

Norint, kad užuolaida ilgiau išliktų švari, nebūtina kasdien griebtis šveitimo priemonių.

Po kiekvieno dušo pakanka ją išskleisti per visą plotį, kad neliktų sulipusių, drėgmę kaupiančių klosčių.

Taip pat verta trumpai nuplauti ant jos likusias muilo putas ir pasirūpinti, kad apatinis kraštas nemirktų vandenyje.

Ne mažiau svarbus tinkamas vonios kambario vėdinimas. Jei patalpoje yra ventiliatorius, jį naudinga įjungti prausiantis ir palikti veikti, kol sumažės drėgmė.

Taigi dušo užuolaida tikrai nėra daiktas, kurį būtina keisti vos pastebėjus kelias dėmeles. Tačiau palikti ją nevalytą pusmetį ar ilgiau – taip pat prastas sumanymas.

Reguliarus skalbimas, tinkamas džiovinimas ir gera ventiliacija dažniausiai yra viskas, ko reikia, kad vonios kambaryje nesikauptų nepageidaujami nešvarumai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *