Kad Kalėdų žvaigždė klestėtų

Nedaug yra augalų, dekoratyvumo viršūnę pasiekiančių, kai už lango įsigali žiema.

Puansetija ne tik priklauso šiam išskirtiniam būreliui – ji laikoma pagrindiniu žiemos švenčių simboliu.

Puansetijos, kaip turbūt pastebėjote, gana neįprastas augalas. Stebina ne tik ryškia lapija, bet ir savotišku gyvenimo būdu: visą vasarą ilsisi, kad žiemą pasiektų grožio viršūnę.

Kadangi tas nutinka prieš pat Kalėdas, augalas dažniau vadinamas tiesiog Kalėdų žvaigždė, nei puansetija ar moksliniu pavadinimu – puošniausioji karpažolė.

Nors priskiriamos žydinčioms gėlėms, puansetijų žiedai tokie smulkučiai ir neišvaizdūs, kad beveik nepastebimi. Visas jų grožis spalvoti – klasikiniu atveju raudoni – priežiedžiai.

Puansetijoms jau seniai užkariavus kalėdinių puošmenų rinką, be abejonės, spėjote pastebėti, jog tai ne vienintelis galimas atspalvis. Kalėdų žvaigždės gali „šviesti“ ir blyškiai rožine, ir avietine, ir sodriai geltona ar citrinų spalvomis – būna puansetijų net taškuotų.

Kaip išlaikyti gyvą namuose

Ne kiekvienas gėlininkas mėgėjas sutiks, kad puošniausiosios karpažolės tinka ilgalaikiam auginimui. Mat iškart po žiemos švenčių – o nesėkmingiausiais atvejais dar joms neprasidėjus, – jos pradeda vysti ir sparčiai netenka viso dekoratyvumo. Paprastai kartu su visais lapais, kurie tiesiog nukrenta (taip nutinka, jei pakeliui į namus gėlė gauna šalčio ar dar parduotuvėje stovi skersvėjų varstomoje vietoje).

Bet specialistai sako: išmanant Kalėdų žvaigždės priežiūros taisykles, ji gali pragyventi daugybę metų. Ir džiuginti savo grožiu kiekvieną žiemą.

Adaptacija

Į mūsų namus puansetijos patenka jau subrendusios. Ir pirmasis iššūkis, su kuriuo susiduriame, – kaip parsigabenti gėlę iš parduotuvės į namus jos nesušaldžius. Taigi augalą būtina kruopščiai supakuoti. Be akivaizdžių priežasčių, šaltis

puansetijoms pavojingas dar ir tuo, jog parduotuvėje augalai dažniausiai perlaistomi. Žemoje temperatūroje šaknys gali greitai pradėti pūti, tad jei galite, iškart pasirinkite kuo mažiau perlietą vazonėlį. Ir gėlę, kuri atrodo taip, tarsi turėtų neišsiskleidusių pumpurų – tokia džiugins ilgiau.

Parsinešę puansetiją į namus, parinkite jai pačią šviesiausią palangę. Šie augalai nemėgsta pernelyg aukštų temperatūrų ir skersvėjų, komfortiškiausiai jaučiasi, kai patalpoje 15 laipsnių šilumos.

O tada apsišarvuokite kantrybe: prie naujų sąlygų Kalėdų žvaigždė prisitaiko per 3–4 savaites. Visą tą laiką ją galima po truputį laistyti ir retkarčiais net nupurkšti.

Neleiskite žemei vazonėlyje visiškai išdžiūti.

Genėjimas

Kai tik smulkūs gelsvi žiedeliai raudonų – arba kitos spalvos priežiedžių apsuptyje ims vysti, žinosite, kad prasideda puansetijoms taip reikalingas poilsio laikotarpis. Idealiomis sąlygomis taip nutinka vasario–kovo mėnesiais.

Tam, kad augalas vėl sukrautų žiedinius pumpurus kitam sezonui, puansetiją reikia nurėžti maždaug per pusę jos aukščio – likti turėtų vos 3–5 pumpurai. Nugenėję palikite ramybėje 2 mėnesiams. Net nelaistykite.

Persodinimas

Pavasarį puansetiją bus galima persodinti į erdvesnį vazoną.

Reikės derlingos žemės mišinio iš 1 dalies durpių, 1 dalies smėlio, 3 dalių sodo žemės ir 3 dalių humuso.

Nuo tada gėlę bus galima laikyti ir aukštesnėje temperatūroje nei prieš tai.

Pamažu Kalėdų žvaigždė pradės auginti žaliąją masę. Kai jau taps aišku, kurie ūgliai yra patys stipriausi, juos palikite. Kitus galite nugenėti ir pasidauginti.

Persodintą puansetiją laikykite ant palangės, kad ji galėtų mėgautis saulės voniomis. Bet tik rytinėmis valandomis. Kad nenudegtų lapai, kitu dienos metu augalą reikėtų nuo saulėkaitos saugoti.

Laistyti, tręšti, formuoti

Pavasarį ir vegetacijos metu puansetijas reikia laistyti, kai žemė vazonėliuose išdžiūva. Tačiau drėkinti ją geriau palaipsniui, pilant vandenį porcijomis.

Tręšiama Kalėdų žvaigždė kartą per mėnesį pradedant antra savaite po persodinimo. Tiks skystos kompleksinės trąšos (su daug kalio arba biohumuso pagrindu).

Paprastai tręšti nesiliaujama iki rudens, kai pamažu pradeda artintis žydėjimo metas.

Galiausiai, kad puošniausiosios karpažolės atrodytų išties puošniai, visą vegetacijos laikotarpį jas patariama skabyti. Tai padeda kontroliuoti žaliosios masės augimą ir palaikyti gėlės formą.

Trumpinti ūglius, kad tie pernelyg netįstų, galima iki pat rugpjūčio, kai puansetijos pradeda krauti žiedinius pumpurus.

Tiksliai per šventes

Kad puansetijos priežiedžiai spėtų pakeisti savo spalvą žiemos šventėms, būtina sudaryti tam tinkamas sąlygas. Tai yra 9–10 savaičių laikytis griežto režimo, užtikrinančio augalui 15–16 laipsnių temperatūrą naktį ir 20–21 laipsnį dieną bei 14–16 valandų tamsos per parą. Dauguma gėlininkų penktą ar šeštą valandą vakaro tiesiog įdeda vazonėlį į dėžę ar spintelę, o aštuntą–devintą ryto vėl grąžina ant palangės.

     Kas nutiko?

Jeigu laistote puansetiją laiku, bet jos lapai ir priežiedžiai vis tiek vysta, didelė tikimybė, kad augalas susirgo. Dažniausiai šias gėles pažeidžia šaknų puvinys. Tokiu atveju laistyti puansetiją reikėtų dažniau, bet po truputį. Kadangi puvinys – grybelinė liga, paprastai nulemta mineralinių druskų trūkumo, pasiligojusią puansetiją galima nupurkšti fungicidu.