Jei elektra dingtų kelioms paroms: kaip namus paruošti žiemai
Vasarą dingusi elektra reiškia neveikiantį šaldytuvą, internetą ir nepatogumus. Žiemą situacija gerokai rimtesnė.
Be elektros gali sustoti šildymo sistema, vandens siurblys, dingti ryšys, o namuose per keliolika valandų pradėti kristi temperatūra.
Šių metų rugpjūtį Lietuvą nusiaubusi audra parodė, kad didelio masto elektros tiekimo sutrikimai gali trukti ne tik kelias valandas. Piko metu elektros neturėjo daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, o kai kur tinklo remontas užsitęsė gerokai ilgiau nei tris paras.
Todėl artėjant žiemai verta pasiruošti ne pasaulio pabaigai, o daug realesniam scenarijui – bent 72 valandas išsiversti be elektros.
Pirmiausia išsiaiškinkite, kas namuose priklauso nuo elektros
Net jei namus šildote ne elektra, dingus elektrai šildymas vis tiek gali sustoti.
Dujiniam katilui reikia elektros automatikai ir cirkuliaciniam siurbliui. Granuliniam katilui jos reikia kuro padavimui, ventiliatoriui ir valdymui. Oras–oras ar oras–vanduo šilumos siurblys be elektros apskritai neveiks.
Kietojo kuro katile taip pat gali būti elektrinis cirkuliacinis siurblys. Dingus elektrai vandens cirkuliacija gali sustoti, todėl tokios sistemos savininkas turi iš anksto žinoti, kaip konkrečiu atveju saugiai elgtis.
Individualiame name nuo elektros neretai priklauso ir vanduo – jeigu jis tiekiamas iš gręžinio ar šulinio elektriniu siurbliu.
Todėl pirmasis pasiruošimo žingsnis labai paprastas: surašykite viską, kas namuose nustoja veikti išjungus pagrindinį elektros jungiklį.
Butas ir individualus namas – skirtingos problemos
Daugiabučio gyventojui dažniausiai nereikia rūpintis nuosavu elektros generatoriumi. Daug svarbiau turėti apšvietimą, įkrautus telefonus, energijos atsargą ryšio priemonėms, vandens ir kelioms dienoms tinkamo maisto.
Tačiau aukštesniuose daugiabučių aukštuose ilgesnis elektros tiekimo sutrikimas gali paveikti liftus, vandens slėgio didinimo sistemas ar kitą bendrojo naudojimo įrangą.
Individualiame name problema didesnė. Čia elektra dažnai reikalinga ne tik apšvietimui, bet ir šildymui, vandens tiekimui, nuotekų įrangai, vartams, signalizacijai bei internetui.
Todėl namo savininkui verta turėti aiškų atsakymą į klausimą: ką privalau išlaikyti veikiant, jei elektros nebus parą ar tris?
72 valandos – minimumas
Lietuvos civilinės saugos rekomendacijose gyventojams patariama būti pasiruošusiems bent 72 valandas savarankiškai pasirūpinti savimi ir šeima.
Vienam žmogui trims paroms rekomenduojama turėti mažiausiai 6 litrus geriamojo vandens. Šeimai iš keturių žmonių tai jau būtų bent 24 litrai.
Praktiškai vandens verta turėti daugiau, nes jo prireiks ne tik gerti, bet ir maistui ruošti, vaistams užgerti ar minimaliai higienai.
Maisto atsargose pravartu turėti tokių produktų, kuriuos galima valgyti nešildytus arba kuriems paruošti reikia labai nedaug energijos: konservų, duonos ar trapučių, riešutų, džiovintų vaisių, ilgai negendančių produktų.
Svarbu nepamiršti ir rankinio konservų atidarytuvo – smulkmenos, kurios dažnai pasigendama tik tada, kai jos prireikia.
Ne viena milžiniška baterija, o keli energijos šaltiniai
Paprasčiausias pasirengimo variantas – keli geri išoriniai akumuliatoriai telefonams.
20 000–30 000 mAh išorinė baterija gali kelis kartus papildyti telefono energiją, tačiau ilgesniam elektros dingimui pravartu turėti daugiau nei vieną įkrovimo šaltinį.
Naudinga ir nedidelė nešiojamoji elektros stotelė. Ji, priklausomai nuo talpos ir galios, gali maitinti maršrutizatorių, nešiojamąjį kompiuterį, LED lempą ar kitą nedidelį prietaisą.
Tačiau nereikėtų tikėtis, kad maža stotelė kelias paras šildys namą elektriniu šildytuvu. Šildymo prietaisai, virduliai, elektrinės viryklės ir boileriai naudoja labai daug energijos.
Pavyzdžiui, 2 kW elektrinis šildytuvas per vieną veikimo valandą sunaudoja apie 2 kWh elektros. Nedidelei nešiojamajai elektrinei tai gali būti beveik visa jos energijos atsarga.
Ką verta apsaugoti UPS įrenginiu
Trumpiems elektros sutrikimams labai naudingas nepertraukiamo maitinimo šaltinis – UPS.
Juo galima maitinti interneto maršrutizatorių, optinio interneto įrangą, apsaugos sistemą ar kitus nedidelės galios prietaisus.
Tinkamai parinktas UPS gali būti naudingas ir kai kurioms šildymo sistemoms, tačiau prieš jungiant katilą būtina patikrinti jo gamintojo reikalavimus. Kai kuriems cirkuliaciniams siurbliams ar katilų elektronikai svarbi tinkama sinusoidės forma ir stabilus maitinimas.
Todėl šildymo katilui UPS nereikėtų pirkti vien pagal užrašą „1000 W“. Reikia žinoti tikrąją sistemos galią, paleidimo sroves ir gamintojo reikalavimus.
Generatorius – geras pagalbininkas, bet ne butui
Individualiame name ilgesnio elektros dingimo atveju generatorius gali būti vienas praktiškiausių sprendimų.
Tačiau jis turi būti naudojamas labai atsargiai.
Benzininio ar dyzelinio generatoriaus negalima statyti gyvenamosiose patalpose, rūsyje, garaže, net ir atidarius vartus, ar balkone. Jo variklis išskiria anglies monoksidą – bespalves ir bekvapes smalkes, galinčias mirtinai apnuodyti.
Generatorius turi veikti lauke, saugiu atstumu nuo langų, durų bei ventiliacijos angų.
Ypač pavojinga savadarbiu laidu generatorių jungti į namo rozetę. Taip elektra gali būti paduota atgal į išorinį tinklą ir sukelti pavojų tinklą remontuojantiems žmonėms.
Jeigu norima generatoriumi maitinti viso namo elektros sistemą, turi būti įrengtas tinkamas perjungimo įrenginys, fiziškai neleidžiantis tuo pačiu metu sujungti generatoriaus ir išorinio elektros tinklo.
Tokius darbus turėtų atlikti kvalifikuotas elektrikas.
Nepamirškite kuro
Turėti generatorių garaže, bet neturėti jam kuro – menka pagalba.
Todėl generatoriaus savininkui verta iš anksto apskaičiuoti jo degalų sąnaudas. Jei generatorius sunaudoja, pavyzdžiui, litrą benzino per valandą, dešimčiai valandų darbo jau reikės maždaug 10 litrų.
Vis dėlto nereikia paversti namų degalų sandėliu. Benzinas ir kiti degūs skysčiai turi būti laikomi tik tam tinkamose talpose ir laikantis priešgaisrinių reikalavimų.
Generatorių taip pat verta bent kelis kartus per metus paleisti ir patikrinti. Įrenginys, kuris penkerius metus stovėjo nenaudotas, nėra patikimas avarinis elektros šaltinis.
Šaldytuvo iš karto neatidarykite
Vos dingus elektrai dažnas pirmas instinktas – patikrinti šaldytuvą.
Geriau jo neatidaryti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad neatidarytas šaldytuvas tinkamą temperatūrą gali išlaikyti maždaug keturias valandas.
Kuo dažniau durelės atidaromos, tuo greičiau į vidų patenka šiltas oras.
Jeigu greitai gendantys produktai ilgiau buvo laikomi aukštesnėje nei rekomenduojama temperatūroje, vien kvapu ar išvaizda nustatyti jų saugumo negalima.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius ir jau paruoštą maistą.
Žiemą balkonas nėra automatinis šaldytuvas
Atrodytų paprasta: jei lauke minusinė temperatūra, produktus galima išnešti į balkoną.
Tačiau lauko temperatūra žiemą labai svyruoja. Dieną saulėtoje vietoje gali būti gerokai šilčiau nei naktį, o stipriai sušalęs maistas vėliau gali atitirpti.
Todėl balkoną geriau vertinti kaip laikiną pagalbinę vietą, o ne kaip tikslų šaldytuvo pakaitalą.
Naudingas paprastas termometras – tuomet galima vertinti realią temperatūrą, o ne spėlioti.
Ryšys gali dingti anksčiau nei telefonas išsikraus
Elektros netekęs namų maršrutizatorius neveiks, net jei pats interneto tiekėjo tinklas dar funkcionuoja.
Todėl pravartu turėti įkrautą išorinę bateriją, automobilinį telefono įkroviklį ir žinoti, kaip telefone įjungti mobiliųjų duomenų dalijimąsi.
Tačiau per didelio masto sutrikimus po kurio laiko gali išsikrauti ir mobiliojo ryšio stočių rezervinio maitinimo šaltiniai.
Todėl elektros dingimo pradžioje neverta telefono naudoti be reikalo. Sumažinkite ekrano ryškumą, išjunkite nereikalingas programas, „Bluetooth“ ir kitas tuo metu nebūtinas funkcijas.
Pravartu turėti ir baterijomis maitinamą radijo imtuvą.
Šviesai – žibintuvėliai, o ne dešimtys žvakių
Žvakė veikia be baterijų, tačiau kartu yra ir atvira liepsna.
Saugesnis sprendimas – LED žibintuvėliai, stalinės akumuliatorinės lempos ar galvos žibintai.
Bent vienas žibintuvėlis turėtų būti laikomas nuolatinėje, visiems šeimos nariams žinomoje vietoje.
Naudingas ir galvos žibintas – abi rankos lieka laisvos, jei reikia nueiti prie elektros skydo, katilo ar į lauką.
Kai elektra sugrįžta, pavojus dar nesibaigė
ESO rekomenduoja, žinant apie galimus elektros tiekimo sutrikimus, jautresnius elektroninius prietaisus ištraukti iš elektros lizdų.
Tiekimui nutrūkstant ir vėl atsirandant gali pasitaikyti įtampos svyravimų.
Todėl kompiuterius, televizorius ir kitą jautresnę elektroniką saugiau atjungti ir prijungti tik stabilizavusis elektros tiekimui.
Taip pat nereikėtų palikti įjungtų elektrinių viryklių, šildytuvų ar kitų galingų prietaisų – elektra gali grįžti naktį ar tuo metu, kai jūsų nėra šalia.
Žiemą svarbiausia – neprarasti šilumos
Jeigu šildymas sustojo, pirmiausia reikia ne bandyti pašildyti visą būstą, o kuo ilgiau išlaikyti jame jau esančią šilumą.
Uždarykite nenaudojamų kambarių duris. Užtraukite užuolaidas, tačiau neuždenkite veikiančių šildymo įrenginių. Jeigu namuose dar šilta, šeima gali daugiau laiko praleisti viename kambaryje.
Pravers šilti drabužiai, papildomos antklodės, miegmaišiai.
Jokiu būdu nebandykite kambario šildyti dujine virykle, griliu, kepsnine ar kitais tam neskirtais degimo prietaisais. Tai kelia apsinuodijimo smalkėmis ir gaisro pavojų.
Namuose, kuriuose naudojami degimo įrenginiai, ypač vertingas veikiantis anglies monoksido detektorius.
Paprastas pasirengimo sąrašas
Namų ūkiui nebūtina iš karto pirkti brangios įrangos. Pradėti galima nuo svarbiausių dalykų:
• geriamojo vandens bent trims paroms;
• kelioms dienoms tinkamo, lengvai paruošiamo maisto;
• kelių LED žibintuvėlių ir atsarginių baterijų;
• bent vienos talpesnės išorinės telefono baterijos;
• automobilinio telefono įkroviklio;
• baterijomis veikiančio radijo imtuvo;
• nuolat vartojamų vaistų atsargos;
• šiltų antklodžių ar miegmaišių;
• šiek tiek grynųjų pinigų;
• gesintuvo ir veikiančių dūmų bei, kur aktualu, smalkių detektorių.
Individualiame name sąrašą gali papildyti tinkamos galios elektros stotelė, UPS arba generatorius.
Svarbiausia ne turėti kuo daugiau technikos, o iš anksto žinoti, kas jūsų namuose nustos veikti dingus elektrai ir kaip kiekvieną svarbiausią funkciją pakeisite bent trims paroms.
Rugpjūčio audra parodė, kad elektros tinklą gali smarkiai pažeisti viena stipri stichija. Žiemą prie audrų gali prisidėti šlapias sniegas, apledėjimas ir stiprus vėjas.
Todėl keli buteliai vandens, įkrauta baterija, žibintuvėlis ir aiškus planas gali pasirodyti gerokai vertingesni nei tada, kai jie ramiai guli spintoje.
