Gyva eglė, kėnis ar išvis pušaitė?

Ką pasirinkti, kad puoštų ne tik namus per šventes, bet ir pavasarį – sodą.

Spygliuočiai vazonuose įgyja vis daugiau gerbėjų.

Daugiausia jų neplanuotai įsigyjama prieš žiemos šventes tikintis, kad gyva puošmena išsilaikys geriau nei kirstas medis. O jei lūkesčiai pasiteisina, pavasarį medelį su visu vazonu galima išnešti į lauką arba išvis pasodinti sode.

Tas „jei“ čia ir yra esminis dalykas: toli gražu ne visada eglės ar kėnio pavyksta nenumarinti net ir vazone.

Tad kurį medį ir, svarbiausia, kaip rinktis, kad pasibaigus šventėms jis būtų labiau gyvas nei miręs?

Bet koks netinka

Gyva eglė per Kalėdas namams teikia ypatingo jaukumo bei šventiškumo. Deja, nukirstas medelis žalias ir dailus būna neilgai.

Bet štai įsodinus jį į vazoną, šansų gerokai pagausėja.

Tuo labiau jeigu nediskriminuojate jokių spygliuočių – nesate užsispyrę būtinai puošti eglę ir tik eglę.

Šventiniu medžiu gali tapti kėniai – jų populiarumas auga irgi neatsitiktinai – pušys ir net tujos.

Dauguma vazoninių eglaičių, kurių šaknys vos kartą negavo pakankamai drėgmės, labai greitai žūsta.

Svarbu turėti omenyje, jog ne kiekvienas medis, kai atlieka savo šventinę misiją, gali toliau augti vazone, kad ir koks didelis tas būtų.

Taip pat ne kiekvienas būna pasiruošęs persikelti į sodą.

Todėl pirmasis dalykas, kurį turite nuspręsti dar prieš įsigydami vazoninį spygliuoti, – ką jūs su juo darysite, kai šventės pasibaigs?

Nuo to tiesiogiai priklauso, kokią Kalėdų „eglę“ reikėtų rinktis.

Norėsite auginti sode:

• Iš anksto pasidomėkite, kokio dydžio užaugs nusižiūrėtas medelis (bus miniatiūrinis ar, priešingai – standartinio dydžio).

• Įsitikinkite, kad spygliuotis, kurį ketinate pasodinti sode ar prie namų, toleruoja žiemos šalčius.

• Pasidomėkite augalo poreikiais. Gali būti, jog dirvožemis jūsų sklype tokiam spygliuočiui netiks – arba jam nepatiks būsimi kaimynai.

Norėsite toliau auginti namuose:

• Spygliuotis, kurį paliksite vazone, turėtų gebėti augti ir vystytis turėdamas ribotą kiekį grunto. O jums reikės retkarčiais jį persodinti į didesnį indą.

• Kambariniai spygliuočiai visai gerai jaučiasi ir balkonuose. Jeigu balkonas apšiltintas, galima įsigyti vidutinių platumų klimatui būdingus augalus. Bet jeigu temperatūra balkone tokia pati kaip lauke, vertėtų pagalvoti apie šalčiams atsparesnes kultūras (pavyzdžiui, paprastąją pušį).

Visi jie gali būti kalėdiniai

Specialistai sako galį sudaryti ilgą sąrašą spygliuočių, tinkančių ir butams, ir sodams ar sklypams prie namų, ir šventinėms puošmenoms.

KALNINĖ PUŠIS

‘Pumilio′

Sode tai išsikerojęs 2,5–3 m (ir į aukštį, ir į plotį) krūmokšnis. Turi žalius trumpus spyglius. Išskirtinis bruožas – tankios šakelės, augančios arti viena kitos ir nukreiptos į viršų. Šios pušys gali augti ir nederlingame sausame dirvožemyje.

‘Mughus′

Sode auga kaip šliaužiantis krūmas, aukščiu neviršijantis 1,5–2 m. Spygliai – šviesiai žali. Tai labai nereiklus augalas, traukiantis akį pailgais simetriškais gelsvai rudais kankorėžiais.

‘Gnom′

Sode susiformuoja kaip apvalus 1–2 m skersmens ir 2,5 m aukščio krūmas tankia laja. Spygliai – tamsiai žali, kieti. Įdomu tai, kad kol ši pušis jauna, auga į plotį, o vėliau pradeda stiebtis ir į viršų.

‘Mops′

Sode užaugęs krūmas būna, kaip sakoma, koks paritus, toks pastačius – 1,5 m į visas puses. Bet tenka palaukti, nes per pirmuosius dešimt metų ši pušis pasiekia tik 0,5 m skersmenį. Spygliai tamsūs, žalsvai gelsvi. Pušis ne tik labai lėtai auga, bet ir tankiai šakojasi, nereikalauja ypatingos priežiūros.

‘Winter Gold′

Sode galiausiai užauga iki 1,5–2 m aukščio ir 1,5 m pločio. Tačiau negreit – dešimtaisiais augimo metais tebūna 0,5 m aukščio ir maždaug 1 m skersmens krūmelis su tankia kompaktiška laja.

Spygliai skaisčiai žali, bet žiemą nusidažo aukso spalva.

Pušis auga labai lėtai, užtat nėra kaprizinga – gali klestėti net ant akmenų.

PAPRASTOJI EGLĖ

‘Nidiformis′

Sode suaugusio augalo aukštis būna iki 1 m, lajos plotis – dvigubai didesnis. Bet tokiems matmenims pasiekti reikia gerų poros dešimtmečių, mat po pirmojo eglaitė tebūna 0,4 m aukščio ir 0,8–1 m skersmens.

Spygliai trumpučiai, tamsžaliai, tankiai suaugę ant vėduokliškų šakų. O forma – ideali auginti vazone.

‘Little Gem′

Sode šis nykštukinis krūmelis su minkštą pagalvę primenančia laja teužauga iki 0,5 m aukščio ir 1 m pločio. Spygliai – sodrios žalios spalvos ir labai tankūs.

Kaip ir kai kurios giminaitės, auga eglutė lėtai: per dešimt metų lajos skersmuo neviršija 0,3–0,4 m, o per metus į aukštį pasistiebia vos 2–3 cm.

‘Will’s Zwerg′

Sode dešimt metų augusi eglė būna 1,2–2 m aukščio ir 0,7 m pločio, o jos laja primena siaurą tankų kūgį. Spygliai – trumpučiai, tamsiai žali, standūs. Jauni ūgliai dailiai su jais kontrastuoja, nes būna gerokai šviesesni.

DYGIOJI, ARBA SIDABRINĖ EGLĖ

‘Glauca Globosa′

Sode jos auga kūgiškos, bet gana stambios – iki 2 m skersmens ir 2–3 m aukščio. Tad ilgainiui bręsdamos suapvalėja.

Spygliai – blyškiai melsvi ir tankūs. Auga eglė lėtai, nėra reikli.

BALTOJI, ARBA KANADINĖ EGLĖ

‘Conica′

Sode per dešimt metų išauga ne daugiau kaip iki 1 m aukščio. Spygliai – balsvai žalsvo atspalvio, labai minkšti ir trumpi.

Šios eglės nėra kaprizingos, bet jas gali pulti voratinklinės erkutės, o vasarą spyglius nudeginti saulė.

‘Daisy’s White′

Sode per pirmuosius dešimt metų išauga iki 0,8 m, tačiau ilgainiui gali pasiekti ir 3 m aukštį.

Spygliai – šviesiai gelsvi, po truputį pažaliuojantys.

Kaskart kai išauga jaunučiai švieži ūgliai, eglaitė tampa stulbinamai dekoratyvi.

Pirkėjo abėcėlė

Kad namuose eglutė ar kitas spygliuotis nepražūtų jau pirmosiomis dienomis, rinktis medelį reikėtų itin priekabiai.

Geriau, kai eglutė būna užauginta kuriame nors vietiniame medelyne: mūsiškomis klimato sąlygomis ji turės didesnę tikimybę prigyti, jeigu nuspręsite galiausiai pasisodinti sode.

Antras – o gal net ir pirmas dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį, tai spalva. Rudų spyglių – nei šviesiai, nei tamsiai – ant šakelių, suprantama, negali būti. Pageltusių ūglių – irgi. Jeigu eglaitė jau iškart „spalvota“, tikėtina, serga ir ilgai nesilaikys.

Na, o jeigu nuo eglės jau ir spygliai byra, tai visai nieko gero. Turbūt ir patys žinote, jog sveikų spygliuočių šakos be galo lanksčios – net smarkiai užkabinus nelūžta ir spyglių tikrai nebarsto.

Kitas žingsnis renkantis eglutę vazone – patikrinti substrato jame drėgnumą. Spygliuočiai itin netoleruoja perdžiūvusios žemės. Dauguma vazoninių eglaičių, kurių šaknys vos kartą negavo pakankamai drėgmės, labai greitai žūsta.

Prastesnės galimybės perkant tokį spygliuoti įvertinti jo šaknis, bet pasistengti reikia.

Sveiko medelio šaknys būna išsiraizgiusios po visą žemių gumulą. Jeigu žemė vazono pakraščiuose atšokusi, byra, iš jos išlindusios šaknelės styro į visas puses, tokio egzemplioriaus nepirkite.

Na, ir paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, – vazono dydis.

Prieš prasidedant prekybai eglaitėmis kai kurios jų, iki tol augusios atviroje dirvoje, persodinamos į vazonus. O tai reiškia, kad medelių šaknys greičiausiai buvo smarkiai apgenėtos ir tai galėjo neigiamai paveikti tolesnį jo vystymąsi.

Visada įsitikinkite, kad vazono skersmuo atitinka spygliuočio dydį.