Gardus sąjungininkas kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis
Mokslinių tyrimų duomenys vis dažniau atskleidžia, kad juodasis šokoladas gali turėti teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Australijos mokslininkų studijos rodo, jog ilgalaikis ir nuoseklus šio produkto vartojimas gali ne tik sumažinti kraujospūdį bei reguliuoti kraujo lipidus, bet ir tapti strategiškai svarbia priemone siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką, ypač tarp žmonių, turinčių metabolinį sindromą.
Biologiškai aktyvūs junginiai – širdies sąjungininkai
Juodasis šokoladas, gaminamas iš kakavos pupelių, yra turtingas polifenoliais – ypač flavonoidais, kurie pasižymi antihipertenziniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu ir netgi antitromboziniu poveikiu. Vienas iš pagrindinių veikimo mechanizmų – azoto oksido (NO) sintezės skatinimas, kuris plečia kraujagysles, mažina trombocitų agregaciją bei teigiamai veikia jautrumą insulinui ir lipidų apykaitą.
Reguliarus juodojo šokolado vartojimas siejamas su mažesniu „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekiu ir didesniu „gerojo“ cholesterolio (DTL) lygiu. Be to, ne mažiau svarbus ir psichoemocinį foną gerinantis šokolado vartojimo aspektas – valgymo malonumas gali papildyti jo bendrą poveikį sveikatai.
Rizika mažėja, ypač vartojant reguliariai
Ankstesnės britų studijos atskleidė, kad asmenys, dažniau valgantys šokoladą, turi iki 37 proc. mažesnę riziką sirgti ŠKL ir 29 proc. mažesnę riziką patirti insultą. Švedijoje atlikti tyrimai papildė šiuos duomenis – nustatyta, kad vartojant bent dvi plyteles šokolado per savaitę, insulto rizika sumažėja apie 20 proc. Vis dėlto, pastebėta, jog kraujospūdį mažinantis poveikis yra laikinas ir trunka maždaug iki 18 savaičių – tai reiškia, kad naudingas efektas pasiekiamas tik reguliariai vartojant.
Ekonomiškai pagrįsta profilaktika
Australų mokslininkų tyrimo tikslas buvo įvertinti ilgalaikio juodojo šokolado vartojimo efektyvumą žmonėms, turintiems metabolinį sindromą, bet dar nesergantiems ŠKL ar diabetu. Tyrimas taip pat apėmė ekonominę analizę, siekiant įvertinti tokios intervencijos kaštų ir naudos santykį.
Naudojant Markovo modeliavimo metodą, buvo išanalizuoti 2013 asmenų duomenys. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius siekė 53,6 metų, jų vidutinis sistolinis kraujospūdis buvo 141,1 mmHg, bendras cholesterolis – 6,1 mmol/l, o vidutinė liemens apimtis – 100,4 cm. Nė vienas iš jų nevartojo antihipertenzinių vaistų ir dar nesirgo ŠKL.
Modeliavimo rezultatai parodė, kad kasdien suvartojant polifenolių kiekį, atitinkantį 100 g juodojo šokolado, per 10 metų galima būtų išvengti 85 ŠKL atvejų ir 15 mirčių (skaičiuojant 10 tūkst. populiacijos). Jei kiekvienas asmuo kasmet juodajam šokoladui išleistų po 42 JAV dolerius, viena išgelbėta gyvybė „kainuotų“ 52 500 dolerių – tai yra ekonomiškai pagrįsta, palyginti su daugeliu kitų intervencijų.
Šokoladas – ne vaistas, bet naudinga alternatyva
Pagal visuotinai priimtus sveikatos ekonomikos kriterijus, intervencija laikoma labai rentabilia, jei jos kaina neviršija 25 000 JAV dolerių už vieną laimėtą gyvenimo metus, o jei viršija 100 000 dolerių – ji laikoma ekonomiškai nepagrįsta. Nors juodojo šokolado intervencija kainuoja šiek tiek daugiau nei „aukso standartas“, ji vis dar patenka į rentabilumo ribas, ypač jei būtų pasiektas bent 80 proc. laikymosi režimas.
Mokslininkai daro išvadą, kad juodasis šokoladas – jei vartojamas reguliariai ir tinkamomis dozėmis – gali būti veiksminga ir ekonomiškai pagrįsta prevencinė priemonė žmonėms, turintiems metabolinį sindromą. Vis dėlto, jie pripažįsta, kad visuomenėje gali prireikti papildomų pastangų, siekiant pakeisti požiūrį į šią netradicinę, bet potencialiai veiksmingą priemonę.
