Lietuva

Ekonomistai: akcizų didinimas ne visada užtikrina didesnes biudžeto pajamas

Akcizų didinimas ne visada užtikrina didesnes valstybės biudžeto pajamas, o staigūs mokesčių pakeitimai gali paskatinti nelegalią prekybą, šią savaitę Vilniuje Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) surengtoje konferencijoje teigė Lietuvos ir užsienio ekonomistai.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Arūnas Burinskas pažymėjo, kad didesni akcizų tarifai savaime negarantuoja didesnių biudžeto pajamų.

Kaip pavyzdį jis pateikė Nyderlandus, kur, preliminariais statistikos duomenimis, tabako akcizų pajamos 2023–2025 metais sumažėjo nuo 3,1 mlrd. iki 2,6 mlrd. eurų, nors minimalus cigarečių akcizas buvo padidintas.

„Turime būti šiek tiek atsargūs. Nyderlandų pavyzdys, ir tai gana nauji duomenys, rodo, kad nuolat didinant akcizus biudžeto pajamos galiausiai gali sumažėti“, – sakė A. Burinskas.

JAV organizacijos „Tax Foundation“ akcizų politikos direktoriaus Adamo Hofferio teigimu, pirmiausia reikia apsibrėžti apmokestinimo tikslą, tada nuspręsti, ką apmokestinti, ir tik po to svarstyti tarifą.

„Akcizai labiau primena skalpelį, kurį reikia naudoti tiksliai ir konkretiems tikslams. Manau, kad per dažnai jie naudojami kaip kūjis“, – sakė jis.

A. Hofferis teigė, kad akcizai dėl siauros ir kintančios mokesčių bazės nėra tinkamiausias būdas finansuoti augančias valstybės išlaidas. Pasak jo, tam labiau tinka platesnės bazės mokesčiai, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis ar PVM.

Taip pat konferencijoje jis atkreipė dėmesį, jog didesni akcizų tarifai gali būti susiję su augančia kontrabanda ir nelegalios prekybos mastu.

Savo ruožtu Barselonos universiteto dėstytojas Mikhailas Freeris pažymėjo, kad iš anksto nepaskelbti mokesčių pakeitimai ar nukrypimai nuo numatyto plano didina verslo neapibrėžtumą ir gali mažinti investicijas.

Kaip nuoseklaus akcizų didinimo pavyzdį jis pateikė Maroką, kur 2022–2026 metais įgyvendinamas penkerių metų tabako akcizų didinimo planas.

M. Freer pristatyto tyrimo duomenimis, tabako akcizų pajamos Maroke 2019–2025 m. išaugo 18,6 proc., o cigarečių kainos kilo palaipsniui. Nelegalių cigarečių vartojimo dalis 2016–2024 m. sumažėjo nuo 12,5 iki maždaug 1 proc. Pasak pranešėjo, tai lėmė ne tik mokesčių sandara, bet ir geresnis mokesčių administravimas bei kontrolė.

„Stipriausia mokesčių sistema nėra ta, kuri surenka daugiausia pinigų ar keičiasi dažniausiai. Tai sistema, kuri yra skaidri, rinkos numatoma ir kurią gali įvertinti tiek visuomenė, tiek verslas“, – kalbėjo jis.

LVK ragina Vyriausybę ir Seimą atsisakyti svarstomo papildomo tabako akcizų didinimo ir vietoje to apmokestinti nikotino maišelius. Organizacijos skaičiavimais, toks sprendimas per trejus metus į valstybės biudžetą galėtų atnešti apie 90 mln. eurų papildomų pajamų.

LVK teigimu, valdantiesiems svarstant papildomą tabako akcizų didinimą, kuriuo tikimasi surinkti apie 20 mln. eurų, reikėtų laikytis anksčiau patvirtinto 2025–2027 metų akcizų didinimo plano.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *