EK: apie sankcijas Lietuvai kalbėti dar anksti

Jei 2027 metų Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas viršys Europos Sąjungos (ES) fiskalinėse taisyklėse nustatytą 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, vertinant galimą pažeidimą bus atsižvelgiama ir į gynybos bei energetinio saugumo išlaidoms taikomas išlygas.

Vis dėlto apie galimas sankcijas Lietuvai kalbėti dar būtų per anksti, teigia Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis.

Tuo metu Valstybės kontrolė (VK) įspėja, kad toks deficitas galėtų tapti pagrindu pradėti perviršinio deficito procedūrą, o ilgalaikis fiskalinės drausmės nesilaikymas didintų valstybės skolinimosi kainą.

Anksčiau premjeras Mindaugas Sinkevičius, pristatydamas pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis, užsiminė, kad valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP ir taip viršyti Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą.

„Neabejoju, kad Lietuvos Vyriausybė puikiai žino ES fiskalinės drausmės taisykles. Akivaizdu, kad 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas 2027 m. viršytų Mastrichto sutartyje numatytą 3 proc. ribą“, – Eltai sakė R. Martikonis.

„Suprasdama geopolitinę tikrovę, Europos Komisija yra numačiusi lankstumo galimybes bei tam tikras išlygas gynybos ir energetikos išlaidoms. Reikės daugiau aiškumo, kaip jomis naudojamasi, kaip planuojama valdyti valstybės skolą artimiausiais metais“, – pridūrė jis.

Pasak EK atstovybės vadovo, kol kas per anksti spręsti, ar dėl tokio deficito Lietuvai galėtų būti taikomos finansinės sankcijos.

„Apie sankcijas kalbėti yra per anksti. Pirmiausia turime geriau suprasti Vyriausybės planų prielaidas“, – pabrėžė R. Martikonis.

EK atstovybė Lietuvoje nurodo, kad oficialų vertinimą, kaip Lietuva laikosi ES fiskalinių taisyklių, Komisija paskelbs lapkritį, įvertinusi šalies 2027 metų biudžeto projektą ir atnaujintas ekonomikos prognozes.

EK: Lietuva jau šiemet gali pasiekti gynybos išlaidoms taikomo lankstumo ribą

EK atstovybės teigimu, pagal šių metų pavasario prognozes Lietuva iki 2026 m. pabaigos turėtų išnaudoti papildomoms gynybos išlaidoms numatytą fiskalinį lankstumą.

2026–2028 m. laikotarpiu ES valstybėms leidžiama tam tikromis sąlygomis nukrypti nuo nustatytos grynųjų išlaidų augimo trajektorijos, siekiant finansuoti gynybos ir energetinio saugumo priemones.

Bendra leistino nukrypimo riba siekia 1,5 proc. BVP. Į ją įskaičiuojamos ir energetinio saugumo priemonėms taikomos ribos – iki 0,3 proc. BVP per metus ir 0,6 proc. BVP per visą laikotarpį.

Vis dėlto EK pabrėžia, kad naudojantis šiomis išlygomis privaloma užtikrinti valstybės finansų tvarumą.

Pasak EK atstovybės, valstybės deficitui viršijus 3 proc. BVP, Komisija rengia ataskaitą, kurioje vertina galimą fiskalinių taisyklių pažeidimą ir jo aplinkybes, įskaitant gynybos išlaidoms taikomas išlygas.

Nustačius perviršinį deficitą, valstybei gali būti pradėta perviršinio deficito procedūra ir nustatyti konkretūs įsipareigojimai mažinti deficitą.

Jeigu euro zonos valstybė nesiimtų reikalaujamų veiksmų, jai galėtų būti skiriama iki 0,05 proc. praėjusių metų BVP dydžio bauda kas šešis mėnesius. Tam tikrais atvejais taip pat galėtų būti sustabdytas ES lėšų skyrimas.

VK įspėja dėl augančios skolinimosi kainos

VK Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė Eltai teigė, kad premjero pristatytos pagrindinės 2027 metų biudžeto kryptys rodo reikšmingą valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų atotrūkį.

„Vertinant Vyriausybės paskelbtus 2027 m. valstybės biudžeto pagrindinius rodiklius, matome, kad valdžios sektoriaus išlaidos reikšmingai viršys pajamas, o deficitas – 3 proc. BVP. Mastrichto kriterijaus ribos viršijimas rodo, kad gali būti pažeistos Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklės“, – sakė J. Rukšėnaitė.

Ji pabrėžė, kad gynybos išlaidoms taikomos išlygos nepanaikina valstybės finansinių įsipareigojimų.

„Gynybos išlaidų išlyga nesukuria papildomų finansinių išteklių – nei skola, nei deficitas, nei įsipareigojimai niekur nedingsta“, – pažymėjo VK atstovė.

Pasak jos, gynybos išlaidų išlyga taikoma nukrypimams nuo grynųjų išlaidų augimo ribų, o ne tiesiogiai valdžios sektoriaus deficito kriterijui.

J. Rukšėnaitė priminė, kad Lietuva grynųjų išlaidų augimo ribą jau buvo viršijusi 2025 metais.

VK atstovės teigimu, jeigu fiskalinės drausmės nesilaikymas taptų nuolatine praktika, finansų rinkos ir kredito reitingų agentūros galėtų tai įvertinti kaip didesnę riziką, dėl kurios brangtų valstybės skolinimasis.

„Ateityje daugiau pinigų teks skirti skolai aptarnauti, o ne kitoms svarbioms sritims, tokioms kaip švietimas, sveikatos ar socialinė apsauga“, – įspėjo ji.

Kaip anksčiau nurodė premjeras M. Sinkevičius, Lietuva siekia pasinaudoti ES fiskalinių taisyklių išimtimis, susijusiomis su padidėjusiomis gynybos išlaidomis ir ypatinga saugumo situacija.

Finansų ministras Taurimas Valys tikslaus deficito dydžio kol kas neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos ES valstybės.