Lietuva

Biudžeto deficitas gali būti didesnis nei planuojama

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas gali viršyti projektuojamą 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį.

Anot jo, biudžete nenumatyta dalis būsimų išlaidų, o papildomas pinigų įliejimas į ekonomiką gali skatinti kainų augimą.

„Matome, kad numatytas 3,8 proc. deficitas kitais metais greičiausiai būtų didesnis (…). Kalba yra ne tik apie kitus metus, bet ir dar kitus, ir dar kitus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Šimkus.

Pasak jo, vienas iš rizikos veiksnių – į biudžeto projektą įtrauktas lūkestis dėl geresnio mokesčių administravimo, kuris nebūtinai virs didesnėmis biudžeto pajamomis. Šis lūkestis sudaro apie 0,2 proc. BVP.

„Pajamose yra įtrauktas lūkestis arba noras, kas galėtų atsitikti geriau administruojant mokesčius. Bet tai nebūtinai (įvyks – ELTA) ir tai nėra mokestinės bazės pasikeitimas, mokestinio tarifo pasikeitimas, kuris tiesiogiai konvertuotųsi į didesnes biudžeto pajamas“, – aiškino LB vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pirminiame biudžeto projekte nebuvo numatytos kai kurios išlaidos, susijusios su Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių parama, parama Ukrainai, geležinkeliais ir sankcijų įgyvendinimu.

„Taip pat į tą biudžeto projektą neįtrauktos yra tam tikros išlaidos, tokios kaip Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, parama Ukrainai ar susijusios su geležinkeliais ir, berods, sankcijų įgyvendinimu. Tai irgi mes vertinome, tai yra apie 0,2 proc. nuo BVP“, – sakė G. Šimkus.

LB valdybos pirmininkas taip pat įspėjo apie brangstantį valstybės skolinimąsi. Jo teigimu, didėjant kitų Europos Sąjungos (ES) šalių skolinimosi poreikiui, konkurencija dėl skolintojų lėšų stiprės, o Lietuvai tai gali reikšti dar didesnes palūkanas.

„Daugiau nei pusė (ES valstybių – ELTA) pagal pirminius projektus šiaip viršys 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribą. Tai konkurencija dėl tos skolos išaugs. (…) Lietuva ir šiaip moka vienas aukščiausių palūkanų normų emituodama savo skolą“, – teigė jis.

Lengvatos nėra ekonomiškai pagrįstos

Vertindamas diskusijas dėl mokestinių lengvatų, G. Šimkus teigė, kad dalis jų nėra ekonomiškai pagrįstos ir gali iškreipti verslo paskatas.

Tarp tokių lengvatų jis įvardijo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas loterijų laimėjimams, dovanoms, darbdavių darbuotojams teikiamoms dovanoms, taip pat akcizų lengvatas kraftiniam alui ir vynui.

„Yra niekaip ekonomiškai nepagrįsta pelno mokesčio lengvata mažoms įmonėms. (…) Ji tarsi intuityviai atrodo teisinga, bet ekonomiškai yra nepagrįsta. Ji veikia ekonomiškai netgi paskatas ne į tą pusę, nes įmonės turi augti. Čia ir yra verslo esmė“, – kalbėjo LB vadovas.

Anot jo, mokestinių lengvatų klausimas turėtų būti vertinamas ir ilgalaikėje perspektyvoje, nes dėl sudėtingos fiskalinės situacijos prie jo gali tekti grįžti ateityje.

„Fiskalinė situacija vers grįžti ir grįžti prie šitų klausimų. Galbūt kažkada tai atsidurs ant stalo politiką formuojančių institucijų, sprendimus priimančių Seimo narių ir tai bus pakeista“, – sakė G. Šimkus.

Valstybė veikia arti savo potencialo

LB vadovas taip pat mano, kad šiuo metu vykdoma fiskalinė politika yra prociklinė – valstybės išlaidos didinamos ekonomikai jau veikiant arti savo potencialo. Jo teigimu, papildomas pinigų įliejimas į ekonomiką nebūtinai skatins gamybą, tačiau didins infliacinį spaudimą.

„Mūsų ekonomika veikia ties gamybos veiksnių riba. (…) Kadangi ekonomika jau veikia ties savo potencialo, ties savo gamybos veiksnių galimybėmis, negalima daugiau pagaminti. Didesni pinigai išsiveržia per didesnes kainas. Tai skatina kainų augimą“, – aiškino G. Šimkus.

Jis pridūrė, kad prie kainų augimo prisidės ir tiesioginis kai kurių akcizų didinimas, o papildomas infliacinis poveikis dėl į ekonomiką įliejamų lėšų gali stiprėti ir vėlesniais metais.

„Atsiranda dar papildomas veiksnys. Jis įsibėgėja. Gal kitais metais kiek mažiau, bet dar kitais jau daugiau, beveik vienu procentiniu punktu ir vėl vienu procentiniu punktu jau per tuos įliejamus pinigus ir ekonomikos aktyvumo skatinimą“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

Kaip skelbė ELTA, šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, visgi nepriklausomi auditoriai įspėja, kad deficitas bus didesnis.

Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *