Liepos dangus: dvi meteorų liūtys, Paukščių Takas ir planetų susitikimai

Liepa žvaigždžių stebėtojams žada ne vieną įdomų reginį. Nors Lietuvoje vasaros naktys dar trumpos ir šviesios, giedru oru verta dažniau pakelti akis į dangų.

Mėnesio pradžioje ir viduryje bus galima stebėti Mėnulio susitikimus su planetomis, jaunatis sudarys palankesnes sąlygas dairytis Paukščių Tako, o liepos pabaigoje dangų raižys dvi meteorų liūtys.

Daugeliui šių reiškinių nereikės jokios sudėtingos įrangos – pakaks giedro dangaus, kantrybės ir vietos toliau nuo miesto šviesų. Vis dėlto Lietuvoje reikėtų nepamiršti kelių niuansų: liepą naktys dar nėra visiškai tamsios, o kai kurie objektai, pavyzdžiui, Paukščių Tako centras ar pietinėse žvaigždynų srityse esantys meteorų srautai, mūsų platumose matomi žemiau nei pietesnėse šalyse.

Mėnulis, Saturnas, Marsas ir Sietynas

Pirmąją liepos pusę įdomiausi vaizdai lauks tų, kurie nebijo keltis anksti. Liepos 7–8 dienomis, paryčiais, Mėnulis bus matomas netoli Saturno. Šios poros reikėtų dairytis rytų–pietryčių kryptimi po vidurnakčio ir prieš aušrą.

Dar įspūdingesnis vaizdas laukia liepos 11-osios paryčiais. Tada plonas Mėnulio pjautuvas danguje atsidurs netoli Marso ir Sietyno, dar vadinamo Plejadėmis. Tai vienas gražiausių vasaros mėnesio reginių, kurį galima stebėti ir plika akimi. Marsą išduos oranžinis atspalvis, o Sietynas atrodys kaip nedidelė, tanki žvaigždžių saujelė.

Turint žiūronus, vaizdas bus gerokai įspūdingesnis – Sietyne pavyks įžiūrėti daugiau žvaigždžių, o Mėnulio pjautuve išryškės šviesos ir šešėlio riba. Vis dėlto stebėti reikės gana anksti, prieš patekant Saulei, kol dangus dar pernelyg neprašviesėjęs.

Jaunatis – geriausias metas dairytis Paukščių Tako

Liepos 14-ąją stos jaunatis. Tai reiškia, kad Mėnulio šviesa netrukdys stebėti silpnesnių dangaus objektų. Būtent kelios naktys prieš ir po jaunaties yra palankiausias laikas mėginti pamatyti Paukščių Taką.

Vis dėlto Lietuvoje šis reginys liepą nėra toks ryškus kaip pietesnėse šalyse. Vasaros naktys dar gana šviesios, o Paukščių Tako centras mūsų platumose kyla žemai virš pietų horizonto. Todėl geriausia rinktis kuo tamsesnę vietą, toliau nuo miesto apšvietimo, ir dairytis pietų kryptimi po vidurnakčio.

Panevėžio krašte ar kitose Lietuvos vietose Paukščių Taką geriausia stebėti atokiau nuo miestų, kaimų žibintų ir judrių kelių. Akims reikia bent 20–30 minučių priprasti prie tamsos, todėl verta padėti telefoną į šalį arba bent jau naudoti raudonos šviesos režimą.

Vakaro danguje – Venera ir Mėnulis

Liepos 17-osios vakarą verta žvilgtelėti į vakarinį horizontą. Netrukus po saulėlydžio danguje bus galima pamatyti ryškiąją Venerą, šalia kurios atsidurs plonas Mėnulio pjautuvas.

Tai vienas paprasčiausiai pastebimų mėnesio reiškinių, nes Venera yra itin ryški ir dažnai vadinama Vakare žvaigžde. Geriausia vieta stebėjimui – atvira vakarų kryptis, kur horizonto neužstoja pastatai, medžiai ar kalvos. Mieste šį reiškinį taip pat turėtų būti įmanoma pamatyti, jei tik dangus bus giedras.

Tokie Mėnulio ir Veneros susitikimai ypač fotogeniški – gražiausiai jie atrodo dar neužgesus saulėlydžio spalvoms, kai dangus būna mėlynas, oranžinis ar rausvas.

Liepos pilnatis – žemai virš horizonto

Liepos 29-ąją stos pilnatis. Tradiciškai ji angliškai vadinama „Buck Moon“ – Elnių pilnatimi, nes šiuo metų laiku elnių patinams intensyviai auga nauji ragai. Lietuviškame tekste šį pavadinimą geriau vartoti kaip paaiškinimą, o ne kaip nusistovėjusį lietuvišką terminą.

Įspūdingiausiai liepos pilnatis atrodys tekėdama ar leisdamasi, kai bus arti horizonto. Tada suveikia vadinamoji Mėnulio iliuzija – žmogaus akiai Mėnulis atrodo didesnis, nors jo tikrasis dydis nepasikeičia.

Lietuvoje pilnatis vasarą dažnai kyla gana žemai, todėl gali atrodyti ypač įspūdingai virš laukų, medžių linijos ar miesto pastatų. Geriausia ją stebėti vakare, netrukus po patekėjimo, pasirinkus vietą su atviru pietryčių ar pietų horizontu.

Liepos pabaigoje – dvi meteorų liūtys

Mėnesio pabaigoje aktyvūs bus du meteorų srautai – Pietinės Delta Akvaridės ir Alfa Kaprikornidės. Abu jie piką pasieks liepos 30–31 dienomis.

Pietinės Delta Akvaridės palankiausiai matomos pietiniame pusrutulyje, tačiau dalį meteorų galima pastebėti ir Lietuvoje. Idealiomis sąlygomis šis srautas gali duoti iki keliolikos ar net kelių dešimčių meteorų per valandą, tačiau mūsų regione vaizdas paprastai būna kuklesnis.

Alfa Kaprikornidės nėra gausios – meteorų paprastai būna nedaug, tačiau šis srautas garsėja ryškiais bolidais. Tai tokie itin šviesūs meteorai, kurie gali akimirkai nušvisti net ir ne pačiomis geriausiomis sąlygomis.

Šiemet meteorų stebėjimą apsunkins beveik pilnas Mėnulis. Jo šviesa užgoš silpnesnius meteorus, todėl tikėtis įspūdingo „žvaigždžių lietaus“ nereikėtų. Vis dėlto kantriausi stebėtojai, ypač išvykę į tamsesnę vietą ir žvelgiantys į pietų–pietryčių dangų po vidurnakčio, gali sulaukti vieno kito ryškaus blyksnio.

Kometa – tik kantriausiems

Liepos danguje minima ir periodinė kometa 10P/Tempel. Ji aplink Saulę apskrieja maždaug kas penkerius metus ir šią vasarą pamažu ryškėja.

Vis dėlto Lietuvos skaitytojams svarbu žinoti: tai nėra tokia kometa, kurią bus lengva pamatyti plika akimi. Mėnesio pradžioje jai reikės teleskopo, o vėliau, esant labai tamsiam dangui, gali pakakti ir geresnių žiūronų. Mieste jos ieškoti neverta – trukdys šviesos tarša ir šviesios vasaros naktys.

Didžiausio ryškumo ši kometa turėtų pasiekti jau rugpjūčio pradžioje, todėl liepa labiau tiks patyrusiems dangaus stebėtojams, norintiems sekti jos sugrįžimą.

Kur ir kaip stebėti Lietuvoje

Norint pamatyti kuo daugiau liepos dangaus reiškinių, geriausia rinktis vietą toliau nuo miesto šviesų. Tinka atviros laukų vietos, ežerų pakrantės, miškų aikštelės ar kaimo sodybos, kur pietų, rytų ar vakarų horizontų neužstoja medžiai ir pastatai.

Planetų ir Mėnulio susitikimus galima stebėti ir mieste, tačiau Paukščių Takui, kometai ar meteorams reikės kuo tamsesnio dangaus. Žiūronai pravers stebint Sietyną, Mėnulio paviršių ar ieškant kometos, tačiau meteorų liūtims jų nereikia – geriausia stebėti plika akimi, aprėpiant kuo didesnį dangaus plotą.

Svarbiausia – orai. Net ir įspūdingiausi astronominiai įvykiai lieka paslėpti už debesų, todėl verta stebėti prognozes ir išnaudoti kiekvieną giedresnę naktį.