Ilgesnis tulpių gyvenimas

Kaip džiaugtis tulpių puokštėmis ne vieną ir net ne dvi dienas.

Pirmosiomis pavasario gėlėmis vadinamas tulpes turbūt labiausiai mylime kaip tik už tai – kad jos spalvų į mūsų namus atneša, kai už lango neretai dar krinta sniegas.

Deja, pamerktos tulpės džiugina neilgai – jau kitą dieną ima tįsti, blykšti, o galiausiai skleistis ir vysti.

Kaipgi išlaikyti trapų tulpių grožį kuo ilgiau?

Pradėkime nuo pat pradžių. Ir ne nuo pirktinių tulpių, bet tų, kurios ne taip ilgai palaukus pražys mūsų soduose ir gėlynuose.

Skinti būtina taisyklingai

Prieš skindami tulpes turėtumėte būti apsisprendę, koks tolesnis jų likimas. Jeigu norite išsaugoti svogūnėlius ir kitąmet vėl sulaukti žydėjimo, atminkite: nupjovus tulpės žiedą, turi likti stiebas su ne mažiau kaip dviem lapais. To reikia, kad svogūnėlis gautų pakankamai maisto ir galėtų toliau augti.

Štai kodėl skynimui patariama auginti kuo aukštesnes tulpes – Darvino hibridus, ‘Triumfo’, ‘Rembranto’, lelijažiedes tulpes, paprastas vėlyvąsias ar karpytais pakraščiais. Kad nereikėtų aukoti svogūnėlių ir kad nuskynus puokštės neatrodytų striukos.

Paprastos ankstyvosios tulpės skinti visai netinka.

Jeigu tulpių svogūnėliai jums nerūpi, gėles galite rauti iškart su jais – ką daryti paskui, netrukus aptarsime.

Bet jei skinsite tulpes tradiciniu būdu, turite tą daryti taisyklingai.

Kad paskui pamerkti tulpių žiedai džiugintų kuo ilgiau, pjauti juos reikia, kol dar neišsiskleidę, bet jau nusispalvinę. Nesijaudinkite – vandenyje tulpės ir paaugs, ir išsiskleis, ir žiedai taps gerokai stambesni.

O tam, kad tulpes užtiktumėte dar neišsiskleidusias, skinkite žiedus ankstyvą rytą, tuomet ir stiebai bus sultingesni.

Nors jei pavasaris apniukęs ir vėsus, pasiskinti tulpių galima ir kitu paros metu. Yra tik viena sąlyga: pjauti tulpių žiedus per lietų labai nepatartina.

Pirktinės reikalauja atidumo

Net iš savos lysvės skinamas tulpes reikia apžiūrėti, kad būtų tvirtos, sveikos, be išblukusių dryžių ir dėmių. Perkant jas parduotuvėje – tuo labiau.

Pirmiausia, ką būtų gerai žinoti, nors ne visada ir pavyks, tai gėlių atvežimo laiką – kaip ilgai jos jau mirko pas pardavėją. Daug priklauso ir nuo to, kur tulpės buvo laikomos (turėtų tamsioje šaltoje patalpoje).

Paskui, jei yra galimybė, apžiūrėkite kiekvieną žiedą atskirai. Jeigu esate suinteresuoti gėlių gyvybingumu, būkite įžūlūs net ir tuo atveju, kai puokštė suvyniota į celofaninį ar tuo labiau neskaidrų popierių.

Geriausia, jei tulpės atrodo taip, tarsi ką tik iš lysvės: su standžiais stiebais, vienodo žalumo lapais ir užsivėrusiu, bet jau spalvą rodančiu žiedu be jokių pažeidimų.

Galima ir be vandens?

Galima. Yra ne vienas būdas skintas tulpes kurį laiką išlaikyti ir be vandens.

Jeigu nusiskynėte tulpių sode ar nusipirkote parduotuvėje, o proga, kuriai jos skirtos, tik po kelių dienų, reikia pasirūpinti, kad žiedai neprarastų „prekinės išvaizdos“.

Vienas būdų kaip tik ir yra laikyti žiedus sausai.

Tulpės visiškai pajėgios tam tikrą laiką išlikti gyvos ir be vandens – tik reikia sudaryti joms specialias sąlygas:

• Skintoms gėlėms pašalinkite stambius apatinius ir labiausiai suglebusius lapus.

• Stiebus patrumpinkite aštriu sekatoriumi.

• Tulpes puokštelėmis po 5–15 atsargiai, bet gana tvirtai įvyniokite į drėgną popierių arba audinį (bet jokiu būdu ne į polietileną!). Turėkite omenyje, kad net ir tokiomis sąlygomis jos vis tiek po truputį augs, todėl nevyniokite pernelyg standžiai – palikite truputėlį erdvės.

Lygiai taip pat galima sudėti tulpes į dėžę ir uždaryti. Tačiau dėžės popierius turėtų būti impregnuotas, kad mažiau garuotų drėgmė.

• Supakuotas gėles padėkite tamsioje šaltoje vietoje, kur laikosi ne mažesnė kaip 97 proc. drėgmė. Tiks rūsys, pusrūsis, bet geriausia, aišku, šaldytuvas, nes jame galima reguliuoti temperatūrą. Šioji turėtų laikytis nuo –1 iki 3 laipsnių (kuo bus šalčiau, tuo ilgiau išsilaikys tulpės).

Svarbu, kad šalia gėlių nebūtų jokių vaisių, daržovių ar kitokių žalumynų. Nokdami jie išskiria etileno dujas, paskatinsiančias žiedų skleidimąsi.

Aišku, namų sąlygomis ne visada pavyksta sužiūrėti visus niuansus, tačiau pramoniniais kiekiais tulpės laikomos ir transportuojamos būtent taip. Ir žiedai dekoratyvumo nepraranda iki 10–14 dienų.

Atėjus metui pažadinti tulpes, svarbu joms duoti laiko adaptuotis kambario temperatūroje – neišvyniojus tiesiog pamerkti į šaltą vandenį.

Maždaug po pusvalandžio jau galima nuimti popierių, aštriu peiliu truputėlį patrumpinti stiebus (pjaukite būtinai įstrižai, kad vandenį sugeriantis plotas būtų kuo didesnis).

Vėsa, prietema, švara

Dovanotos tulpių puokštės irgi rūpestis. Vazoje jos gyvena ne per ilgiausiai – tikrai ne tiek, kiek norėtųsi. Laimė, yra keli būdai pristabdyti laiką.

Atminkite: kuo kambaryje šilčiau ir šviesiau, tuo trumpiau džiaugsitės savo tulpėmis. Tokiomis sąlygomis visi gyvybiniai procesai vyksta sparčiau, taigi ne tik stiebų augimas ir žiedų skleidimasis, bet ir vytimas.

Idealiausiai tulpėms tinka patalpa, kurioje ne aukštesnė kaip 5 laipsnių temperatūra ir nėra tiesioginių saulės spindulių nei nuolatinio dirbtinio apšvietimo. Deja, tokios sąlygos jau nelabai tinka žmonėms gyventi.

Išlaikyti tulpes vazoje 5–7 dienas įmanoma ir be tokių aukų.

Šviežiai patrumpinkite tulpių stiebus. Pjūvis turi būti skersinis, kai kurie gėlininkai stiebą dar ir įpjauna vertikaliai.

Gėles merkite į vėsų nusistovėjusį vandenį, kad šis jokiu būdu nesiektų apatinių lapų. Taigi vandens vazoje turėtų būti tik kokie 5–7 cm.

Pastatykite vazą ten, kur jos nepasieks tiesioginiai saulės spinduliai ir tuo labiau skersvėjai – tulpės jų labai bijo. Netiks ir pernelyg sausa vieta – pavyzdžiui, prie pat radiatoriaus.

Nesvarbu, kad mirksta vandenyje, gėles vis tiek reikės maitinti. Tam tiks:

• specialūs floristiniai preparatai,

• cukraus tirpalas (10–20 g litrui vandens).

Kad vandenyje – tuo labiau cukruotame, – nesidaugintų bakterijos, būtina joms užkirsti kelią:

• įmetus gabalėlį anglies (medžio arba aktyvintosios),

• aspirino tabletę,

• įpylus acto tirpalo (1 šaukštas litrui vandens),

• silpno kalio permanganato tirpalo,

• citrinos rūgšties tirpalo (0,5–0,8 g litrui vandens).

Bet net ir tuomet vandenį reikės keisti kiekvieną dieną nepamirštant gerai išplauti vazos, o tulpių stiebus – vėl patrumpinti.

O dabar dar kartą apie svogūnėlius.

Kartu su jais išrautus tulpių žiedus irgi galima merkti į vazą su vandeniu. Arba sustatyti į pintinėlę ir pridengti svogūnus drėgna velėna ar samanomis. Taip tulpes išlaikysite gerokai ilgiau nei skintas, ir namų interjerą originaliai papuošite.

    Žinojote?

Gėlių neatsitiktinai nepatariama plėšti rankomis – taip pažeidžiami audiniai ir sunkiau pasisavinamas vanduo. Jų stiebus reikia pjauti aštriu peiliu paliekant kiek įmanoma ilgesnį kotą. Pjaunama ne tiesiai, o skersai, kampu. Taip gaunamas didesnis pjūvio plotas, per kurį augalas traukia vandenį. Stiebus rekomenduojama ne tik nupjauti skersai, bet ir įpjauti keliose vietose peiliu, kad geriau patektų vanduo. Kai pjūvis tiesus, kotas prisiglaudžia prie vazos dugno ir negali normaliai gauti vandens.
Taip pat patariama stiebus reguliariai nupjauti, atnaujinti pjūvius, nes bestovėdami vandenyje per kelias dienas jie pradeda pūti, pasidengia gleivėmis, neleidžiančiomis patekti vandeniui.

    Įdomūs faktai

Tulpės nelabai mėgsta kaimynystės su kitomis gėlėmis. Ypač joms nemalonu mirkti vienoje vazoje su rožėmis, lelijomis, narcizais, gvazdikais, aguonomis, orchidėjomis ir pakalnutėmis. O štai tujos ar puskiparisio šakelė, kad ir kaip keistai skambėtų, priešingai – padeda tulpėms ilgiau išsilaikyti ir netgi suintensyvina spalvą.
Vienas netradicinių būdų pailginti skintoms tulpėms gyvenimą – merkti jas ne į paprastą, bet mineralinį vandenį. Tačiau jokių rekomendacijų apie tai, kokios sudėties ir druskingumo turėtų būti tas vanduo, niekas neduoda.
Pasistenkite, kad tame pačiame kambaryje su pamerktomis tulpėmis nebūtų jau vystančių gėlių arba vazų su prinokusiais vaisiais – jie paskatins vytimą.