10 draudimų arbatai
Kai pagalvojame apie mėgstamiausią pasaulyje gėrimą, daugumai galvoje iš karto kyla mintis apie kavą.
Vis dėlto iš tiesų pigiausias ir plačiausiai vartojamas gėrimas visame pasaulyje yra arbata.
Tyrimai rodo, kad arbatos gėrimo privalumų sąrašas yra didelis: mažėja uždegimas, širdies ir lėtinių ligų rizika, cukraus kiekis kraujyje ir kt.
Tačiau visos lazdos turi du galus. Yra ir draudimų.
Pirmas: arbata tuščiu skrandžiu
Geriama tuščiu skrandžiu arbata gali pakenkti skrandžiui ir blužniai, todėl dar senovės kinai primygtinai rekomendavo to nedaryti.
Antras: karšta arbata
Pernelyg karšta arbata stipriai stimuliuoja gerklę, stemplę ir skrandį, o per ilgesnį laiką gali sukelti šių organų patologiją.
Mokslininkai nustatė, kad dažnai geriant karštesnę nei 62 laipsnių arbatą skrandžio sienelės tampa jautresnės ir greičiau pažeidžiamos bei sukelia įvairių skrandžio ligų simptomus.
Arbatos temperatūra neturėtų viršyti 56 laipsnių.
Trečias: šalta arbata
Ji sukelia visiškai priešingą efektą nei karšta arbata, suteikianti žvalumo, skaidrinanti ne tik mintis, bet ir regėjimą. Be to, šalta arbata skatina karkalų kaupimąsi.
Ketvirtas: stipri arbata
Itin didelis kofeino ir teino (arbatos kofeino) kiekis stiprioje arbatoje gali tapti galvos skausmų ir nemigos priežastimi.
Penktas: ilgai plikyta arbata
Jeigu arbatą plikote pernelyg ilgai, joje esantis fenolis, lipoidai bei eteriai pradeda savaime oksiduotis. Dėl to gėrimas ne tik netenka skaidrumo, skonio bei aromato, bet ir gerokai sumažėja arbatos maistinė vertė, mat kartu oksiduojasi ir joje esantys vitaminai C bei P, aminorūgštys ir kitos naudingosios medžiagos.
Be to, plikoma arbata patiria aplinkos poveikį, joje gerokai padaugėja mikroorganizmų – bakterijų ir grybelių.
Šeštas: keliskart plikyta arbata
Paprastai po trečio ar ketvirto plikymo arbatžolėse ne kažin kas ir lieka. Atlikti eksperimentai parodė, kad pirmuoju plikymu iš arbatos lapelių paimama apytikriai 50 procentų naudingųjų medžiagų, antruoju – 30 procentų, o trečiuoju – geriausiu atveju 10 procentų. Ketvirtasis plikymas iš arbatžolių išpeša dar 1–3 procentus naudos. Jeigu bandoma jas ir toliau plikyti, į arbatą gali patekti ir kenksmingų medžiagų, kurių arbatos lapuose, nors ir labai nedideliais kiekiais, vis dėlto yra.
Septintas: arbata prieš valgį
Taip geriama arbata skystina seiles, maistas pradeda atrodyti beskonis, be to, laikinai gali suprastėti baltymų pasisavinimas, vykstantis virškinimo organuose.
Arbatą derėtų gerti mažiausiai 20–30 minučių prieš valgį.
Aštuntas: arbata po valgio
Jei išgersite arbatos iš karto po to, kai užkandote, joje esantis taninas gali sustingdyti baltymus ir geležį ir dėl to organizmui bus sunkiau juos pasisavinti. Tad jeigu norite pasimėgauti arbata, palaukite, kol po pietų praeis 20–30 minučių.
Devintas: arbata su vaistais
Arbatoje esančios rauginės medžiagos irdamos sudaro taniną, dėl kurio kai kurie vaistai palieka nuosėdų ir apskritai tampa sunkiai pasisavinami.
Kinai sako, kad arbata ardo bet kokius vaistus.
Dešimtas: vakarykštė arbata
Parą pastovėjusi arbata ne tik netenka vitaminų, bet ir dėl didelio baltymų ir cukraus kiekio tampa idealia maistine terpe bakterijoms.
Tačiau jeigu arbata nesugedo, ją kuo puikiausiai galima panaudoti gydymo tikslais – bet tik kaip išorinius vaistus.
Pavyzdžiui, visą dieną pastovėjęs gėrimas būna turtingas rūgščių ir fluoro, stabdančių kraujavimą iš kapiliarų, todėl vakarykštė arbata gali padėti gydant burnos ertmės uždegimus, liežuvio žaizdeles, egzemą, kraujuojančias dantenas, paviršutinius odos pažeidimus, pūlinius.
Akių skalavimas arbata padeda nuslopinti nemalonius pojūčius, kuriuos sukelia baltymuose išryškėjusios kraujagyslės, taip pat ilgai verkus.
O jeigu rytais prieš valydamiesi dantis ir po valgio gerklę praskalausite pastovėjusia arbata, ji ne tik suteiks gaivumo jausmą, bet ir sustiprins dantis.
