Vaistinėlė iš lysvės

Vaistažolių lysvės, darželiai ar ištisi sodai jau seniai populiari praktika, nes ji naudinga.

Kad sveikatą stiprinančių žolelių nereikėtų pirkti ar nežinia kur rinkti, jų galima lengvai užsiauginti patiems.

Renkant vaistažolės labai svarbu žinoti, kur susikaupusios jų vertingosios medžiagos bei kada šių kiekis būna maksimalus. Informacijos apie tai labai daug, todėl šįkart aptarkime tuos augalus, kuriuos iš savos lysvės būtų galima skinti pirmuosius – taigi jau pavasarį.

Vaistinės svilarožės

(Althaea officinalis)

Šie daugiamečiai žoliniai augalai turi storą šakniastiebį su mėsingomis šoninėmis šaknelėmis. Žydi nuo liepos iki rugsėjo, o žydėjimo pikas būna antraisiais trečiaisiais metais po pasodinimo.

Ką ir kodėl rinkti. Vaistingomis savybėmis pasižymi šaknys, bet ne jaunesnių kaip 2 metų augalų. Jose yra nepakeičiamų aminorūgščių, krakmolo, gleivinių medžiagų, pektino, cukraus, riebių aliejų, augalinių sterolių.

Kada ir kaip rinkti. Vaistinių svilarožių šaknys kasamos vegetacijos pradžioje, kol neataugusi antžeminė dalis, taigi kovą arba pirmąją gegužės pusę. Nupurtomos žemės, pašalinamos nesumedėjusios šaknelės ir gumbuotos šaknų dalys, taip pat visa pagrindinė šaknis.

Paruoštos augalo dalys nuskalaujamos, 2–3 dienas pavytinamos, supjaustomos 30–35 cm gabalais, o tada jau džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovyklose nustačius 45–50 laipsnių temperatūrą.

Žaliava ruošiama kartą per 3–4 metus. Iki 30 proc. augalų reikia palikti, kad ataugtų.

Gydomosios savybės. Liaudies medicinoje vaistinės svilarožės vartojamos sergant ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, kosėjant, gydantis kokliušą, plaučių uždegimą, bronchitą.

Padeda svilarožės ir esant skrandžio bei dvylikapirštės žaizdos opai, šlapimo pūslės ir žarnyno uždegimui, inkstų, odos ligoms.

Rausvažiedės ežiuolės

(Echinacea purpurea)

Dar vienas daugiametis žolinis augalas, auginamas ir dėl subtilaus grožio, ir dėl naudos.

Ką ir kodėl rinkti. Kaip vaistažolės naudojami ežiuolių lapai, žiedai, šakniastiebis su šaknimis. Pastarosiose gausu polisacharidų, eterinių ir riebalų aliejų, dervų, vertingų makro- ir mikroelementų.

Kada ir kaip rinkti. Ežiuolių lapai ir žiedai renkami žydėjimo metu – tai yra vasarą. Bet šakniastiebiai su šaknimis kasami ankstyvą pavasarį arba vėlai rudenį.

Augalas turi būti ne jaunesnis kaip 2 metų.

Jam pašalinami stiebai, šaknys nuskalaujamos šaltu vandeniu ir apdžiovinamos ne aukštesnėje kaip 40–45 laipsnių temperatūroje, kad išliktų visi eteriniai aliejai.

Gydomosios savybės. Ežiuolės vertinamos dėl puikių imunitetą stimuliuojančių, bendrai organizmą stiprinančių, antivirusinių ir antiuždegiminių savybių. Gali slopinti skausmus, užtraukti žaizdas, nudegimus, votis.

Šios vaistažolės naudojamos gydant peršalimo ligas, gripą, šlapimo ir reprodukcinių organų sistemų ligas, didinti potenciją, normalizuoti kraujospūdį bei širdies darbą.

Paprastosios alyvos

(Syringa vulgaris)

Perskaitėte teisingai – visų mėgstamos alyvos taip pat yra vaistažolės.

Ką ir kodėl rinkti. Gydomaisiais tikslais naudojami alyvų pumpurai, žiedai, lapai. Žieduose yra natūralaus alkoholio farnesolio, eterinio aliejaus, alkaloidų pėdsakų. Visose trijose augalo dalyse esama kumarino darinių, flavonoidų, rauginių medžiagų, dervų, askorbo rūgšties, fitoncidų.

Kada ir kaip rinkti. Alyvų žiedai renkami vos išsprogus pumpurams – pačioje žydėjimo pradžioje. Jie nuskabomi nuo šluotelės, paberiami plonu 1–2 cm sluoksniu ir kelias valandas padžiovinami saulėje, o baigiami džiovinti pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje.

Galima ir taip: nukarpykite šakeles su žiedynais, suriškite po kelias ir kur nors pakabinkite džiūti – iš pradžių gryname ore, o paskui jau minėtomis sąlygomis patalpoje.

Alyvų lapai skinami sausu oru, paprastai iki vasaros vidurio (nuo gegužės iki liepos). Juos galima džiovinti ir džiovyklėje, 40–60 laipsnių temperatūroje.

Gydomosios savybės. Liaudies medicinoje alyvų pumpurai, jauni lapeliai ir žiedai rekomenduojami kaip prakaitavimą skatinanti, antiuždegiminė, karščiavimą slopinanti ir skausmą malšinanti priemonė. Todėl geriausiai tinka gydantis inkstų ligas ir tokius negalavimus, kaip gripas, ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, maliarija.

Ankstyvieji šalpusniai

(Tussilago farfara)

Anksti pavasarį nužydėję jie užaugina stambius iki 25 cm skersmens pūkuotus lapus, tačiau tuomet jų niekas nebepastebi. Išskyrus vaistažolių rinkėjus.

Ką ir kodėl rinkti. Labiausiai vertinami kaip tik šalpusnių lapai – juose gausu saponinų, organinių rūgščių, polisacharidų, steroidinių junginių, eterinio aliejaus, gleivinių medžiagų.

Kada ir kaip rinkti. Vaistiniams mišiniams tinka tik sveiki, stangrūs lapai be rūdžių dėmių. Jie renkami gegužę, džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje išdėliojus vienu sluoksniu apatine dalimi į viršų.

Džiovyklėse šalpusnių lapus galima džiovinti 40–50 laipsnių temperatūroje.

Gydomosios savybės. Šalpusnių preparatai padengia burnos ertmės, gerklės, gerklų gleivinę ir mažina sudirgimą, palengvina atsikosėjimą, slopina uždegimus.

Šalpusniai labai veiksmingi gydantis įvairius kvėpavimo organų gleivinės uždegimus, laringitą, tracheitą, bronchitą.

Trispalvės našlaitės

(Viola tricolor)

Dažnai jas sėjame arba sodiname norėdami gėlynams arba vazoninėms kompozicijoms suteikti daugiau spalvų, tačiau retai naudojamės jų vaistingomis savybėmis.

Ką ir kodėl rinkti. Visa antžeminė trispalvių našlaičių dalis yra naudinga. Šis augalas turi glikozidų, saponinų, eterinio aliejaus, gleivinių medžiagų, polisacharidų, karotinoidų, rauginių medžiagų.

Kada ir kaip rinkti. Gegužę, kai pats trispalvių našlaičių žydėjimas, jos skinamos maždaug 5 cm aukštyje nuo žemės. Džiovinamos šešėlyje suguldytos plonu sluoksniu.

Gydomosios savybės. Šios našlaitės pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, skatina bronchų sekreciją, palengvina gleivių pasišalinimą.

Kaip vaistažolės jos rekomenduojamos geriau atsikosėti ir kosuliui palengvinti sergant ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, lėtiniais bronchitais, kokliušu.

Plačialapiai gysločiai

(Plantago major)

Kaip atrodo gysločiai, nereikia nė aiškinti – jų auga kiekviename sode. O mes nuo vaikystės žinome, jog šie daugiamečiai augalai neįkainojami.

Ką ir kodėl rinkti. Gysločių lapuose yra glikozidų, karčiųjų ir rauginių medžiagų, saponinų, polisacharidų, gleivinių medžiagų, flavonoidų, organinių rūgščių.

Kada ir kaip rinkti. Lapai renkami gysločiams žydint. Jie turi būti sveiki, niekaip nepažeisti, be ligų ir kenkėjų pėdsakų. Geriausiai tinka maždaug 12 cm ilgio.

Gysločių lapai atsargiai nukerpami žirklėmis arba sekatoriumi, kad nebūtų pažeistos augalo šaknys. Tada džiovinami šešėlyje išdėlioti plonu sluoksniu ir periodiškai vartomi.

Galima džiovinti ir džiovyklėse – tinkama ne aukštesnė kaip 50 laipsnių temperatūra.

Gydomosios savybės. Plačialapiai gysločiai veikia kaip antiuždegiminė, skausmą slopinanti, gleives skystinanti priemonė sergant kvėpavimo takų ligomis. Ypač kai susikaupia daug tirštų gleivių – gysločiai padeda jas greičiau iškosėti.

Gysločių lapų arbata dažnai skiriama sergantiesiems bronchitu, bronchų astma, kokliušu.

Didžiosios ir gailiosios dilgėlės

(Urtica dioica, Urtica urens)

Nors abi rūšis vadinamos dilgėlėmis ir piktumu nenusileidžia viena kitai, kaip augalai smarkiai skiriasi dydžiu bei išvaizda. Bet tiek vienos, tiek kitos gausiai auga mūsų sodų pakraščiuose.

Ką ir kodėl rinkti. Dilgėlių lapus ne veltui vadina polivitaminų koncentratu: jose yra didelis kiekis vitaminų C, A, B2, taip pat karoteno. O dar geležies druskų, kalio ir magnio, sieros, rauginių medžiagų, baltyminių junginių, pantoteno ir skruzdžių rūgšties.

Kada ir kaip rinkti. Rinkti dilgėles vaistiniams mišiniams galima pradėti nuo gegužės – iškart, kai tik jos pradeda žaliuoti. Nupjauti augalai 2–3 val. pavytinami, tada nuskabomi lapai ir džiovinami džiovyklėse 40–50 laipsnių temperatūroje arba gerai vėdinamoje patalpoje paskleidus ant audinio ar popieriaus 3–5 cm sluoksniu.

Gydomosios savybės. Užpilai, nuovirai, tepalai ir tiesiog dilgėlių sultys pasižymi tulžį varančiu ir antiuždegiminiu poveikiu, padeda stiprinti imunitetą, gerina medžiagų apykaitą, palengvina raumenų skausmą ir stiprų kosulį. Gali dilgėlės nuraminti ir įsišėlusį gastritą bei podagrą, pašalinti iš organizmo nereikalingus skysčius, normalizuoti lipidų apykaitą, pažaboti apetitą, paskatinti laktaciją.

Europinės pipirlapės

(Asarum europaeum)

Šis daugiametis visžalis augalas inksto formos lapeliais gal kiek mažiau girdėtas, bet tikrai matytas. Iki 15–20 cm aukščio išaugantys šliaužiantys ūgliai padengia žemę it žvilgantis žalias kilimas, bet ne tik. Pipirlapės dar ir žydi – balandžio mėnesį pradeda leisti pavienius tamsius varpelius, kurie gan stipriai kvepia.

Ką ir kodėl rinkti. Gydomaisiais tikslais naudojami europinių pipirlapių lapai ir šakniastiebiai – juose yra biologiškai aktyvių eterinių aliejų, askorbo rūgšties, dervų, gleivių, flavonoidų, taninų, krakmolo ir organinių rūgščių.

Kada ir kaip rinkti. Lapai renkami žydėjimo metu, šaknys – ankstyvą pavasarį.

Žaliava džiovinama pavėsyje, po stogeliu arba gerai vėdinamoje patalpoje paskleista 5–7 cm sluoksniu ant popieriaus ar audeklo ir periodiškai pajudinama.

Galima pipirlapes džiovinti ir džiovyklėje nustačius 40 laipsnių temperatūrą.

Gydomosios savybės. Pipirlapės sveikatai naudingų savybių turi daug: varo tulžį, šlapimą, padeda kovoti su parazitais, laisvina vidurius, skatina vėmimą. O dar prireikus didina kraujospūdį (poveikis panašus į adrenalino), ramina ir t. t.

Tiesa, augalas turi aristolochinės rūgšties ir yra nuodingas, todėl jo pagrindu pagaminti preparatai vartojami tik prižiūrint gydytojui!

     Naudinga žinoti

Kovo–balandžio mėnesiais taip pat metas rinkti pušų pumpurus (antiseptinis, gleives skystinantis ir antiuždegiminis poveikis). O pavasarį prieš žydėjimą renkami jauni beržų (šlapimą varantis, antiseptinis, priešgrybelinis, žaizdas gydantis, antiuždegiminis poveikis) ir serbentų (uždegimą slopinantis, kraują valantis, prakaitavimą skatinantis ir šlapimą varantis poveikis) lapeliai.