Iš tiesų skirtumas tarp šviežių, šaldytų ir konservuotų daržovių bei vaisių dažnai būna mažesnis, nei manome. Kai kuriais atvejais šaldyti produktai maistines medžiagas išsaugo net labai gerai, nes dažniausiai užšaldomi netrukus po derliaus nuėmimo, kai jų maistinė vertė dar didelė.

Tad klausimas turėtų būti ne „švieži ar šaldyti“, o kaip dažniau suvalgyti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų – ir kaip pasirinkti produktus, kuriuose nėra nereikalingo cukraus, druskos ar riebių padažų.

Kiek daržovių ir vaisių reikėtų suvalgyti

Daržovės, vaisiai ir uogos yra vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų ir kitų organizmui naudingų junginių šaltinis. Pakankamas jų kiekis siejamas su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, geresne virškinimo sistemos veikla ir sveikesne mityba apskritai.

Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma kasdien suvartoti bent 500 g arba 5 porcijas daržovių, vaisių ir uogų. Iš jų bent 350 g turėtų sudaryti daržovės, neskaitant bulvių, o 150–250 g – vaisiai ir uogos.

Viena porcija – gana paprastas orientyras: dubenėlis salotų, vidutinio dydžio agurkas ar obuolys, sauja uogų, kelios morkos, pomidoras ar kita įprasta porcija. Svarbiausia – įvairovė ir reguliarumas.

Geriausia, kai daržovių, vaisių ir uogų yra kiekviename valgyme. Tačiau tai nereiškia, kad jie būtinai turi būti tik švieži. Tinka ir šaldytos, raugintos, saikingai termiškai apdorotos daržovės. Svarbu neapsiriboti vien bulvėmis ar saldžiais vaisiais – daržovių kasdien turėtų būti daugiau nei vaisių.

Kodėl šaldyti ir konservuoti produktai gali būti naudingi

Pagrindiniai šaldytų ir konservuotų daržovių bei vaisių privalumai – kaina, patogumas ir ilgesnis galiojimo laikas. Tai ypač aktualu žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai švieži produktai būna brangesni, o jų kokybė ne visada džiugina.

Šaldytos daržovės dažnai jau būna nuplautos, supjaustytos ir paruoštos gaminti. Jas galima greitai suberti į sriubą, troškinį, omletą, košę ar garnyrą. Konservuotos ankštinės daržovės – pupelės, avinžirniai, lęšiai – taip pat gali labai praversti, kai norisi greitai pagaminti sotesnį patiekalą.

Dar vienas privalumas – mažiau maisto atliekų. Šviežios salotos, uogos ar vaisiai greitai vysta, genda, pelyja. Šaldyti ir konservuoti produktai laikosi gerokai ilgiau, todėl padeda sutaupyti ir išvengti situacijos, kai nespėtas suvalgyti maistas keliauja į šiukšliadėžę.

Ar šaldant išlieka vitaminai

Šaldymas sulėtina produktų gedimą ir padeda išsaugoti didelę dalį maistinių medžiagų. Dažnai daržovės ir vaisiai šaldomi tada, kai yra prinokę ar pasiekę tinkamą brandą, todėl jų maistinė vertė gali būti labai gera.

Žinoma, šaldymas nėra stebuklas. Kai kurios daržovės prieš šaldymą trumpai blanširuojamos – apdorojamos karštu vandeniu ar garais. Dėl to gali sumažėti dalis jautresnių vandenyje tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C ar kai kurių B grupės vitaminų. Kita vertus, blanširavimas padeda sustabdyti fermentų veiklą, išsaugoti spalvą, skonį ir tekstūrą.

Praktiškai svarbiausia šaldytų produktų nekankinti: neatšildyti ir vėl neužšaldyti kelis kartus. Pakartotinis atitirpinimas ir užšaldymas blogina tekstūrą, gali skatinti skysčių netekimą ir neigiamai veikti kokybę. Todėl geriausia išsiimti tiek, kiek iškart sunaudosite.

Kas nutinka konservuojant

Konservavimas veikia kitaip nei šaldymas. Produktai paprastai kaitinami aukštoje temperatūroje, kad būtų sunaikinti mikroorganizmai ir maistas galėtų ilgai saugiai stovėti kambario temperatūroje. Dėl tokio apdorojimo dalis jautresnių maistinių medžiagų, ypač vitamino C, gali sumažėti.

Vis dėlto tai nereiškia, kad konservuoti produktai yra „beverčiai“. Konservuoti pomidorai, pupelės, avinžirniai, lęšiai, kukurūzai ar kai kurios daržovės vis tiek gali būti geras skaidulų, mineralinių medžiagų ir augalinių baltymų šaltinis.

Kai kurių produktų atveju terminis apdorojimas netgi padidina tam tikrų junginių prieinamumą organizmui. Pavyzdžiui, iš kaitintų pomidorų organizmui lengviau pasisavinti likopeną – antioksidantą, siejamą su pomidorų raudona spalva. Todėl konservuoti pomidorai savo sultyse ar pomidorų tyrė be perteklinės druskos gali būti visai geras pasirinkimas.

Didžiausia konservų problema – druska ir cukrus

Renkantis konservuotus produktus svarbiausia skaityti etiketes. Konservuotose daržovėse ir ankštiniuose produktuose neretai būna daug druskos, o konservuotuose vaisiuose – pridėtinio cukraus ar sirupo.

Todėl verta rinktis daržoves ir ankštinius produktus su užrašu „be pridėtinės druskos“, „mažiau druskos“ arba tiesiog palyginti natrio kiekį maistingumo lentelėje. Jei tokio pasirinkimo nėra, dalį druskos galima sumažinti paprastai: nupilti skystį ir produktus perplauti po tekančiu vandeniu.

Konservuotus vaisius geriau rinktis savo sultyse, o ne sirupe. Dar geriau – be pridėtinio cukraus. Sirupas gali paversti iš pažiūros sveiką produktą tiesiog saldžiu desertu.

Atsargiau reikėtų žiūrėti ir į konservuotas pupeles pomidorų ar kitokiuose padažuose, nes juose gali būti ir druskos, ir cukraus. Jei tokie produktai valgomi dažnai, verta rinktis mažiau druskos ir cukraus turinčias versijas.

O kaip dėl saugumo

Šaldyti vaisiai ir daržovės paprastai yra saugūs, tačiau kai kuriuos produktus, ypač šaldytas daržoves, geriausia vartoti termiškai apdorotus, jei taip nurodyta ant pakuotės. Tai svarbu dėl galimos mikrobiologinės taršos.

Konservų atveju galioja kita taisyklė: niekada nevartokite produkto iš išsipūtusios, pažeistos, surūdijusios ar pratekėjusios skardinės. Išsipūtusi pakuotė gali rodyti, kad viduje vyksta mikroorganizmų veikla, todėl rizikuoti nereikėtų.

Atidarytų konservų taip pat geriau nelaikyti pačioje skardinėje. Likusį turinį verta perdėti į švarų indelį, uždengti ir laikyti šaldytuve.

Kaip patogiai naudoti šaldytas ir konservuotas daržoves

Šaldytos daržovės – vienas paprasčiausių būdų greitai pagerinti vakarienę. Žirneliai, brokoliai, špinatai, šparaginės pupelės, morkų ir žiedinių kopūstų mišiniai tinka sriuboms, troškiniams, apkepams, omletams ar garnyrams.

Šaldytos uogos puikiai tinka košėms, jogurtui, varškei, glotnučiams, kepiniams ar padažams. Jos ypač naudingos ne sezono metu, kai šviežios uogos brangios arba atvežtinės ir ne tokios aromatingos.

Konservuotos ankštinės daržovės gali išgelbėti pietus ar vakarienę: avinžirnius galima dėti į salotas, sriubas, troškinius, iš jų gaminti užtepėles; pupelės tinka čili troškiniams, makaronų padažams, mišrainėms; lęšiai greitai padidina patiekalo sotumą.

Sausos ankštinės daržovės dažnai yra dar pigesnės ir taip pat ilgai laikosi, tačiau jas reikia mirkyti ar ilgiau virti. Todėl konservuotos pupelės ar avinžirniai nėra prastas pasirinkimas – ypač jei padeda dažniau valgyti augalinį maistą.

Ar džiovinti vaisiai gali pakeisti šviežius

Džiovinti vaisiai ir uogos taip pat gali būti mitybos dalis, tačiau jų nereikėtų laikyti lygiaverčiu kasdieniu šviežių ar šaldytų vaisių pakaitalu. Džiovinant pašalinama daug vandens, todėl cukrūs ir kalorijos tampa labiau koncentruoti.

Keli džiovinti abrikosai, slyvos ar datulės gali būti patogus užkandis, bet sauja džiovintų vaisių cukraus kiekiu gali prilygti gerokai didesniam šviežių vaisių kiekiui. Be to, dalis džiovintų vaisių papildomai saldinami arba apdorojami sirupu, todėl verta skaityti sudėtį.

Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad džiovintus vaisius ir uogas reikėtų vartoti saikingai, nes juose gausu cukrų. Sultys taip pat nėra visavertis vaisių ar uogų pakaitalas, nes jose mažiau skaidulų ir santykinai daugiau cukrų.

Ką rinktis parduotuvėje

Jei perkate šviežius produktus, rinkitės sezoninius ir tokius, kuriuos tikrai spėsite suvalgyti. Vasarą ir rudenį šviežių vietinių daržovių bei uogų pasirinkimas Lietuvoje didelis, todėl verta tuo naudotis. Tačiau žiemą šaldytos daržovės ar uogos dažnai yra labai praktiška alternatyva.

Rinkdamiesi šaldytus produktus, ieškokite paprastos sudėties: daržovės, uogos ar vaisiai be cukraus, druskos, padažų, džiūvėsėlių ar riebalų mišinių. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo lengviau suprasti, ką iš tikrųjų perkate.

Rinkdamiesi konservus, žiūrėkite į druską, cukrų ir padažus. Geriausias pasirinkimas – ankštiniai produktai ar daržovės vandenyje, savo sultyse ar natūraliame užpilde, be perteklinių priedų.

Mitą verta pamiršti

Skirstymas į „naudingus šviežius“ ir „antrarūšius šaldytus“ produktus yra pasenęs. Šaldytos daržovės, vaisiai ir uogos gali būti visavertė sveikos mitybos dalis, o kai kuriais atvejais – net patogesnis ir pigesnis būdas dažniau valgyti augalinį maistą.

Konservuoti produktai taip pat gali būti naudingi, jei pasirenkami apdairiai. Svarbiausia vengti perteklinės druskos, cukraus ir riebių padažų.

Tad sveikiausias pasirinkimas nebūtinai yra tas, kuris atrodo „šviežiausiai“. Sveikiausias pasirinkimas yra tas, kuris padeda kasdien suvalgyti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų, dera prie jūsų gyvenimo ritmo ir netampa dar viena priežastimi maistui gesti šaldytuve.

The post Ar šviežios daržovės tikrai naudingesni už šaldytus ar konservuotus? appeared first on Kauno savaitė.

Daugelis tai nurašo stresui, amžiui ar miego trūkumui.

Tačiau kartais priežastis yra kur kas paprastesnė ir kartu klastingesnė – vitamino B12 trūkumas.

Jis vystosi lėtai, ilgą laiką lieka nepastebėtas ir smogia pačioms jautriausioms organizmo sistemoms.

Ir taip, atmintis bei regėjimas – tarp pirmųjų, kurie nukenčia.

Kodėl vitaminas B12 toks svarbus smegenims ir akims

Vitaminas B12 dalyvauja eritrocitų susidaryme, palaiko nervų sistemos veiklą ir saugo nervines skaidulas.

Be jo sutrinka signalų perdavimas tarp neuronų – dėl to atsiranda užmaršumas, išsiblaškymas ir „rūkas“ galvoje.

Esant ryškiam trūkumui, gali pasireikšti neurologiniai simptomai, įskaitant regėjimo pablogėjimą, galvos svaigimą ir koordinacijos sutrikimus.

Tyrimai rodo, kad žemas B12 lygis siejamas su padidėjusia kognityvinių sutrikimų, ypač demencijos, rizika, ypač vyresniems nei 60 metų žmonėms.

Svarbu: esant ilgalaikiam trūkumui, dalis pokyčių gali tapti negrįžtami.

Vitamino B12 trūkumo simptomai, kuriuos lengva pražiopsoti

B12 trūkumas retai pasireiškia staiga.

Dažniausiai jis maskuojasi kaip „paprastas nuovargis“.

Atkreipkite dėmesį, jei pasireiškia:
– atminties spragos ir sunkumai susikaupti;
– dilgčiojimas ar tirpimas rankose ir kojose;
– lėtinis nuovargis ir silpnumas;
– dirglumas, apatija, nuotaikų svyravimai;
– odos blyškumas, dažnos mėlynės, lėtai gyjančios žaizdos;
– regėjimo pablogėjimas vėlyvose stadijose.

Kas dažniausiai susiduria su vitamino B12 trūkumu ir ką daryti

Dažniausiai B12 trūkumas nustatomas vegetarams ir veganams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie vartoja tam tikrus vaistus, trukdančius B12 pasisavinimui, arba piktnaudžiauja alkoholiu.
Vitaminas B12 daugiausia randamas gyvūninės kilmės produktuose: mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, pieno produktuose, žuvyje ir jūrų gėrybėse.

Veganams jis prieinamas tik praturtintuose produktuose ir maisto papilduose.

Augaliniai šaltiniai jo turi per mažai arba forma, kuri organizmo pasisavinama prasčiau.
Nereikėtų savarankiškai skirti sau papildų.

Vienintelis patikimas kelias – kraujo tyrimas ir gydytojo konsultacija.

Kuo anksčiau nustatomas trūkumas, tuo didesnė tikimybė visiškai atkurti atmintį, regėjimą ir nervų sistemos veiklą.

The post Manote, kad tai nuovargis, o iš tiesų – vitamino B12 trūkumas appeared first on Kauno savaitė.

O faktas, jog šiose smulkiose traškiose sėklytėse – lukštentos jos ar ne, – slypi didžiulis kiekis maistinių medžiagų, tėra tik ledkalnio viršūnė, priduria ekspertai.

Retas balansas

Jeigu jau įsivaizduojate, kad iš kanapių sėklų gausite ir „papildomos“ naudos, nuvilsime. Nors kanapės ir marihuana yra ta pati rūšis – Cannabis sativa, – savo poveikiu tai visiškai skirtingi augalai, taigi parduotuvėse pardavinėjamose sėklytėse TO poveikio nėra visai. Užtat kitokio gero – per akis.

Sunku ir patikėti, kiek daug tokiuose smulkiuose grūdeliuose telpa.

Pirmiausia, kanapių sėklos turtingos omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, padedančių reguliuoti cholesterolio, trigliceridų kiekius, kraujospūdį. Mūsų kūnas pats šių gerųjų rūgščių gaminti nesugeba, todėl labai svarbu apsirūpinti jomis iš maisto – kad ir lašišos, graikinių riešutų ar tų pačių kanapių sėklų.

Dar vadinamų polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, „omegų“ teigiamas poveikis sveikatai gerai žinomas. Tačiau taip jau yra, kad dauguma žmonių su maistu gauna pernelyg daug omega-6 riebalų rūgščių ir gerokai per mažai omega-3. Įtraukę į savo valgiaraštį kanapių sėklas, padėsite įsivyrauti pusiausvyrai.

2015-aisiais buvo atliktas tyrimas – tiesa, ne su žmonėmis, bet vis tiek reikšmingas. Jis parodė, kad pridėjus į vištų lesalą kanapių sėklų ir kanapių sėklų aliejaus, šios pradėjo dėti kiaušinius su didesniu omega-3 rūgščių kiekiu tryniuose, o bendras omega-3 ir omega-6 rūgščių balansas buvo sveikesnis.

Vitaminai ir mineralai

Dar kanapių sėklos – puikiausias vitamino E bei mineralų, tokių, kaip kalis, magnis, kalcis, geležis, cinkas, šaltinis. Yra jose ir fosforo, ir B grupės vitaminų (B6, niacino, riboflavino, tiamino, folato).

Vitaminas E – galingas antioksidantas, mažinantis organizmo patiriamą oksidacinį stresą, padedantis kontroliuoti diabetą ir potencialiai net galintis palengvinti osteoartritą.

Kanapių sėklose sukauptų antioksidantų poveikio pakanka daugybės negalavimų simptomams nuslopinti, ne tik sąnarių, bet ir širdies sveikatos, odos būklę pagerinti.

Na, o sėklose esantys mineralai reikšmingi kone visoms pagrindinėms organizmo funkcijoms, pradedant imunitetu ir baigiant smegenų veikla.

Baltymai

Jie – įspūdingiausias kanapių sėklų turtas. Didžioji dauguma visaverčių baltymų sukaupti gyvulinės kilmės maiste: mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Bet kanapių sėklos – vienas iš vos kelių visaverčių augalinių baltymų šaltinių. Tai reiškia, kad kanapėse yra visų 9 pagrindinių aminorūgščių, kurių žmonių organizmas pats negamina.

Baltymų kanapių sėklose beveik tiek pat, kiek sojų pupelėse: 30 g, arba maždaug 3 šaukštuose – 9,46 g. Ypač jose gausu arginino – širdies sveikatai be galo svarbios aminorūgšties. Bet apie tai vėliau.

Ląsteliena

Maistinės skaidulos, arba ląsteliena – kita priežastis vertinti kanapių sėklas. Tiesa, kadangi didžioji dalis jos sukaupta sėklikių lukštuose, norint gauti naudos geriausia pirkti jas nelukštentas.

Nors ir lukštentos kanapių sėklos taip pat puikus ląstelienos šaltinis: 3 šaukštuose jos yra maždaug 1,2 g. Kodėl tai svarbu? Nes kasdien organizmui gaunant pakankamai maistinių skaidulų:

• mažėja apetitas,

• lengviau palaikomas stabilus kūno svoris,

• lengviau stabilizuojamas cukraus kiekis kraujyje,

• gerėja virškinimo trakto sveikata.

Nauda smegenims

Grįžtant prie konkrečios naudos, kurią kanapių sėklos teikia mūsų sveikatai, galima drąsiai teigti, kad jų poveikis žmogaus kūnui stebėtinai platus – faktiškai nuo galvos iki kojų.

Pavyzdžiui, kanapių sėklos gali apsaugoti smegenis.

Žurnale „Food Chemistry“ buvo aprašytas Italijos mokslininkų 2018-aisiais atliktas tyrimas, kurio metu tie nustatė, jog stiprų antioksidacinį kanapių sėklų ekstrakto poveikį greičiausiai lemia sudėtyje esantis kanabidiolis (CBD). O šis bei kiti sėklose randami junginiai gali turėti neuroprotekcinį, uždegimą slopinantį poveikį bei padėti suderinti imuninę sistemą. Dėl šių priežasčių kanapių sėklos yra potencialus pagalbininkas sergantiesiems neurologinėmis ligomis:

• Parkinsono.

• Alcheimerio.

• Išsėtine skleroze.

• Neuropatija.

• Vaikų traukuliais (įskaitant epilepsiją).

Nauda širdžiai

Medikų patikinimu, omega-3 rūgštys gerina širdies sveikatą ir mažina jos ligų bei aritmijos riziką. O drauge su omega-6 riebalų rūgštimi – tuo labiau.

Tačiau šiuo atžvilgiu bene svarbiausia kanapių sėklose esanti aminorūgštis argininas, mat mūsų organizme ji virsta azoto oksidu. Azoto oksidas savo ruožtu nepaprastai reikšmingas arterijoms ir venoms, nes padeda joms išsiplėsti, kai reikia, išlaiko kraujagyslių sieneles lygias ir elastingas.

Aišku, kad turėtumėte sveiką širdį, vien krimsti kanapių sėklas neužteks. Bet jeigu kartu palaikysite normalų kraujospūdį, sveikai maitinsitės ir mankštinsitės, širdies nepakankamumo rizika gali sumažėti.

Apsauga nuo uždegimų

Ką dar gali padaryti kanapių sėkloms būdingas subalansuotas omega-3 ir omega-6 rūgščių komplektas, tai slopinti uždegimus. Tačiau „omegos“ ne vienintelės, užtikrinančios tokį poveikį: sėklose dar gausu ir gama linoleno rūgšties (GLA) – kitos polinesočiosios riebalų rūgšties, taip pat galinčios kovoti su uždegimais.

Tiesa, yra vienas „bet“: nors keli su gyvūnais atlikti bandymai parodė, jog gama linoleno rūgšties uždegimą slopinantis poveikis itin galingas, tyrimuose su žmonėmis ji ne visada buvo veiksminga. Gali būti, jog dėl to kaltas mūsų pačių organizmas. Jo gama linoleno rūgšties perdirbimo mechanizmas itin sudėtingas, tai paaiškintų, kodėl rūgštis gyvūnus veikia visus vienodai, o žmones – vienus labiau, kitus visai niekaip.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad tyrimus atliekantys mokslininkai naudoja gerokai didesnės koncentracijos kanapių sėklų ekstraktus, todėl vien valgant sėklas tokio dramatiško efekto nebus įmanoma pasiekti.

Kita vertus, svarbūs visi prieinami būdai uždegiminiams procesams žmogaus organizme slopinti, nes taip lengviau kontroliuoti tokių lėtinių ligų bei būklių, kaip metabolinis sindromas, II tipo diabetas, artritas, širdies ligos, nealkoholinis kepenų suriebėjimas, simptomus.

Nauda odai

Ar žinojote, kad atopinis dermatitas ir aknė gali atsirasti dėl lėtinių uždegiminių procesų mūsų organizme? Vadinasi, kanapių sėklose esantys junginiai turėtų padėti ir nuo jų.

Mokslininkai linkę manyti, jog prebiotikai ir augalinės skaidulos prisideda prie atopinio dermatito gydymo. O kanapių sėklose skaidulų labai daug.

Aknę, kaip visi žinome, gali išprovokuoti netinkama mityba. Būdų kaip, yra ne vienas, tačiau viena galimų priežasčių – omega-3 rūgšties deficitas maiste. Rūgšties, kurios, kaip išsiaiškinome, kanapių sėklose tiek daug, kad aknės simptomai gali gerokai palengvėti.

Bet vėlgi, nors 2018 metais tirta mitybos pokyčių įtaka odos ligoms parodė, kad daugiau omega-3 maiste sušvelnina aknės simptomus, tam patvirtinti reikalingi tolesni tyrimai.

Nauda sąnariams

Yra priežasčių manyti, jog kanapių sėklos palengvina sunkios ir skausmingos autoimuninės ligos – reumatoidinio artrito simptomus. Dar 2014 metais atlikus tyrimus su žmogaus ląstelėmis buvo atrasta, jog kanapių sėklų aliejus turi antireumatinį poveikį. Bet ketveriais metais vėliau nustatyta, kad vis dėlto kalbėti apie kanabinoidų efektyvumą gydant reumatus ankstoka – trūksta išsamių įrodymų.

Nepaisant to, sako specialistai, tikrai nebus blogiau, jeigu kartu su maistu imsite vartoti kanapių sėklas. Malonus, riešutus primenantis jų skonis patiekalus tik pagardins, tad berkite grūdelius ant salotų, į troškinius, sriubas, makaronus, sausus pusryčius ir jogurtą, glotnučius ir kepinius, apvoliokite kanapių sėklose žuvį ar mėsą prieš kepdami. Visi būdai bus tik į sveikatą.

     Dydis – dar ne viskas!

Valgomos augalų sėklos, mitybos specialistų apgailestavimu, dar neužima pelnytos vietos daugumos mūsų valgiaraščiuose. Tai labai didelis minusas, nes daugelio sėklų maistinė vertė yra ne ką mažesnė, nei riešutų.
Tiesa, visų šių mažučių grūdelių sandara skiriasi – vienuose yra daugiau vienokių medžiagų, kituose – kitokių. Tačiau visos sėklos yra neginčijamai maistingos.
Sezamai. Vertingas kalcio šaltinis, taigi tikras išsigelbėjimas žmonėms, netoleruojantiems pieno produktų. Vos šaukštas šių smulkių kvapių grūdelių parūpina 10 proc. organizmui reikalingos paros kalcio normos, kad kaulai būtų stiprūs ir neišretėtų.
Taip pat sezamuose nemažai vario – mineralo, reikalingo aprūpinti organizmą pakankama energija ir užtikrinti neurotransmiterių sintezę.
Sezamų sėklos būna dviejų rūšių – lukštentos (balkšvos) ir nelukštentos (auksaspalvės). Būtent pastarosiose, anot dietologų, kalcio yra šiek tiek daugiau.
Juodiesiems sezamams būdingas ir didesnis antioksidantų kiekis.
Ispaniniai šalavijai. Lenkia kitas sėklas tirpiųjų maistinių skaidulų kiekiu. Kai šios skaidulos susimaišo su skrandyje esančiais skysčiais, virsta į gelį panašia mase. Šioji lėtina maisto virškinimą ir taip ilgiau užtikrindama sotumo jausmą.
Ispaninių šalavijų sėklos gali tapti idealia priemone ne tik nuo persivalgymo. Tirpiosios maistinės skaidulos taip pat lėtina ir cukrų pasisavinimą, taigi padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Yra šiose sėklose ir širdžiai labai reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, ir kaulams svarbaus fosforo.
Moliūgų sėklos. Veiksminga priemonė padidinti magnio atsargas, taigi pagerinti arterinį kraujospūdį ir taip sumažinti širdies kraujagyslių sistemos problemų, pavyzdžiui, insulto, riziką.
Moliūgų sėklose taip pat gausu vitamino K, kuris reikalingas kraujo krešėjime ir kaulų metabolizme dalyvaujančių baltymų gamybai.
Sėmenys. Vienas gausiausių alfa linoleno rūgšties – omega-3 riebalų, be galo svarbių širdies sveikatai, – šaltinių. Net ir nedidelis šios rūgšties kiekis organizme paverčiamas sveikaisiais riebalais, naudingais ne vien širdžiai, bet ir smegenims.
Sėmenys irgi turtingi tirpiųjų maistinių skaidulų: reguliuojančios cholesterolio kiekį kraujyje, jos irgi padeda apsaugoti širdį.
Turėkite omenyje, kad geriausia vartoti maltas linų sėklas, mat kietas lukštas trukdo jas virškinti.
Saulėgrąžos. Išskirtinis vitamino E šaltinis. O tyrimai rodo, kad vartojamas dideliais kiekiais šis riebaluose tirpstantis vitaminas ir antioksidantas gali atitolinti kai kuriuos protinių funkcijų nykimo aspektus, pavyzdžiui, atminties silpnėjimą su amžiumi.
Bet tai dar ne visi vitamino E privalumai. Kai gaunamas iš maisto, jis gali padėti sumažinti tam tikrų vėžio formų (storosios žarnos, krūties, prostatos) riziką.

The post Kodėl sveika valgyti kanapes appeared first on Kauno savaitė.

Tokią išvadą padarė JAV Prevencinių paslaugų darbo grupės (angl. US Preventive Services Task Force, toliau – USPSTF) specialistai, išanalizavę daugelio plataus masto tyrimų rezultatus, apie ką pranešė žurnalas Healio Strategic Solutions.

Mokslininkai pažymi, kad vitaminų ir maisto papildų pramonė kasmet uždirba milijardus dolerių iš tokių tablečių pardavimo.

Tačiau jei anksčiau jų nauda buvo tik abejotina, tai šiandien atsirado įrodymų, kad jie iš tikrųjų kenkia žmogaus sveikatai.

„Didžiulis maisto papildų pramonės rinkodaros biudžetas kelia visuomenės susidomėjimą ir užtikrina milijardines pajamas“, – pažymėjo redakcinio straipsnio autoriai. – „Tačiau išskyrus gamintojų pelną, jokios kitos naudos jie neatneša.“

Ne tik beprasmiškos išlaidos, bet ir potencialiai pavojinga praktika

Mokslininkai, daugelį metų besispecializuojantys onkologinių ligų prevencijos srityje, pateikė griežtą pareiškimą: sintetinių beta karoteno (retinolio – vitamino A pirmtako) ir vitamino E papildų vartojimas – tai yra kapsulių ar tablečių, o ne natūraliai gaunamų kartu su maistu – gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai.

USPSTF pagrindžia šią rekomendaciją šiais faktais:

• Yra pakankamai įrodymų, kad beta karoteno papildai nėra naudingi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ar vėžio profilaktikai;
• Yra pakankamai įrodymų, kad vitamino E papildai taip pat nėra naudingi ŠKL ar vėžio prevencijai;
• Nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių multivitaminų naudą ŠKL ar vėžio profilaktikai;
• Nėra jokių įrodymų dėl kitų atskirų ar kombinuotų maistinių medžiagų papildų (išskyrus beta karoteną ir vitaminą E) naudos ŠKL ar vėžio prevencijai.

Be to, USPSTF pažymėjo, kad yra pakankamai įrodymų, jog beta karotenas (sintetinis vitaminas A) gali padidinti plaučių vėžio riziką tarp asmenų, kurie jau priklauso rizikos grupei.

Maisto papildai nėra tokie nekalti, kaip atrodo

Mokslų daktarė, Šiaurės Vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos (Čikaga) mokslininkė Dž. Czia (Zh. Jia) atkreipė dėmesį, kad amerikiečiai dažnai žiūri į maisto papildus kaip į nekaltą ligų prevencijos priemonę.

Tačiau Jungtinėse Valstijose maisto papildai nėra griežtai reguliuojami, todėl Maisto ir vaistų administracijai (FDA) gali tekti atsisakyti teiginių, kad papildai nėra skirti ligų diagnostikai, gydymui ar prevencijai.

„Be to, kad tai – beprasmiškos išlaidos, dėmesys papildams gali būti laikomas potencialiai žalingu reiškiniu. Užuot skyrus pinigus, laiką ir dėmesį papildams, geriau būtų koncentruotis į veiklą, kuri turi mažesnę riziką ir didesnę naudą“, – rašo autoriai.

Mokslininkai ragina susitelkti į tikrąją prevenciją

„Sveikatos apsaugos sistemos ir medicinos specialistai turėtų sutelkti dėmesį į prevencines paslaugas, pagrįstas faktais ir rekomenduojamas USPSTF, įskaitant aukšto kraujospūdžio kontrolę bei elgsenos konsultacijas, skatinančias fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą“, – daro išvadą amerikiečių mokslininkai.

USPSTF ir anksčiau laikėsi nuomonės, kad sintetinių vitaminų papildų vartojimas nėra tikslingas, tačiau naujausi tyrimai juos įtikino, jog šių medžiagų vartojimas ne tik nenaudingas, bet ir tiesiogiai žalingas.

Vartodamas tabletes žmogus dažnai nustoja stengtis gauti vitaminus iš natūralių produktų ar didinti fizinį aktyvumą, nes yra įsitikinęs, kad pakanka išgerti tabletę – ir vėžio rizika esą išnyks.

Šią išvadą patvirtino keli mokslų daktarai, atstovaujantys medicinos ir sveikatos tyrimų centrams prie Kalifornijos universiteto bei Šiaurės Vakarų universiteto (Čikaga).

Taigi, kaip nurodoma straipsnyje, USPSTF dar kartą rekomenduoja nevartoti beta karoteno ir vitamino E papildų širdies bei kraujagyslių ligų ar vėžio profilaktikai.

The post Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti appeared first on Kauno savaitė.

Sausa oda, nuovargis, blankūs plaukai – klasikiniai žiemos avitaminozės požymiai.

Tačiau gera žinia ta, kad to išvengti kur kas lengviau, nei atrodo.

Nebūtina pirkti brangių maisto papildų – pakanka tinkamai sudaryti žiemos racioną.

Daržovės, kurios išsaugo vitaminus žiemą

Net ir sausį galima maitintis vitaminais, jei žinote, kurios daržovės išgyvena žiemą neprarasdamos vertingų medžiagų.

Morkos, burokėliai, kopūstai, ropės ir moliūgai puikiai laikosi ir išsaugo iki 80 proc. maistinių medžiagų.

Ypač svarbus morkose esantis vitaminas A (tiksliau – beta karotenas, kurį organizmas paverčia vitaminu A).

Jis stiprina regėjimą ir imunitetą, o kopūstuose esantis vitaminas C padeda kovoti su virusais.

Įtraukite į racioną šiek tiek raugintų kopūstų – tai natūralus probiotikas, atkuriantis žarnyno mikroflorą po žiemos peršalimų.

Tačiau naudingosios savybės išlieka tik žaliuose, nepasterizuotuose raugintuose kopūstuose – pasterizacija sunaikina mikroorganizmus.

Produktai su geležimi ir vitaminais, suteikiančiais energijos žiemą

Žiemą verta dažniau valgyti grikius, avižinę košę ir lęšius – jie ne tik suteikia sotumo jausmą, bet ir gausūs geležies, magnio bei B grupės vitaminų.

Šios medžiagos padeda įveikti apatiją ir mieguistumą.

Jeigu į košę įdėsite šiek tiek riešutų ir medaus, gausite energijos kokteilį be kofeino.

Tai gardu, sotu ir sveika, tačiau būkite saikingi – dėl riešutų ir medaus toks patiekalas gali būti itin kaloringas.

Vaisiai ir uogos, padedančios išvengti avitaminozės

Šviežių uogų žiemą rasti sudėtinga, tačiau šaldytos mėlynės, spanguolės ir juodieji serbentai išsaugo iki 90 proc. naudingųjų medžiagų.

Iš vaisių geriausia rinktis obuolius ir citrusinius – juose gausu antioksidantų ir vitaminų; ypač daug vitamino C turi citrusiniai vaisiai ir serbentai.

Taip pat galima virti vaisvandenius, kompotus ar tiesiog dėti citriną į arbatą – skanu ir naudinga.

Beje, jei į arbatą dedate citriną dėl jos naudingų savybių, darykite tai tik tuomet, kai gėrimas šiek tiek atvėsta – aukšta temperatūra dalį vitamino C sunaikina.

Pagrindinė žiemos mitybos paslaptis: kaip išsaugoti vitaminus iki pavasario

Svarbiausia – įvairovė.

Kuo daugiau spalvų jūsų lėkštėje, tuo platesnis vitaminų spektras.

Ir nepamirškite vitamino D: žiemą verta dažniau valgyti riebios žuvies (lašišos, skumbrės, silkės ir pan.), menkių kepenų bei kiaušinių trynių, taip pat rinktis pieno produktus, praturtintus vitaminu D.

O jei saulės visai trūksta – padėti gali vaistinėje įsigyti papildai (tik pasitarus su gydytoju).

The post Ką valgyti žiemą, kad pavasarį nekamuotų avitaminozė appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau ar susimąstėte, kurie obuolių rūšys suteikia daugiausia naudos – raudonieji, žalieji ar geltonieji?

Ir kuriuos verta rinktis šaltuoju metų laiku, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir išties naudingi?

Kodėl obuoliai laikomi vienais naudingiausių vaisių

Obuolių naudos paslaptis slypi jų „vidinėje chemijoje“. Juose yra daugiau kaip 30 rūšių antioksidantų, tarp kurių ypač išsiskiria kvercetinas – medžiaga, mažinanti širdies ir kraujagyslių ligų bei uždegimų riziką.

Obuolio žievelėje gausu pektino – natūralios „šluotos“ žarnynui, padedančios valyti organizmą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tuo tarpu geležis, kalis ir vitaminas C stiprina imuninę sistemą bei gerina medžiagų apykaitą.

Įdomus faktas: viename vidutinio dydžio obuolyje yra apie 4 gramai skaidulų – panašiai kaip dubenėlyje avižinės košės. Tuo pat metu jame tik apie 95 kilokalorijos, todėl tai puikus pasirinkimas sveikam užkandžiui.

Žalieji ar raudonieji – kuriuos obuolius rinktis?

Žalieji obuoliai, pavyzdžiui, „Granny Smith“, turi mažiau cukraus, todėl tinka žmonėms, stebintiems gliukozės kiekį kraujyje. Jie yra šiek tiek rūgštesni, tačiau turtingesni vitaminu K ir organinėmis rūgštimis, kurios skatina virškinimą, bei polifenoliais, naudingais širdies ir kraujagyslių sistemai.

Raudonieji obuoliai, tokie kaip „Fuji“ ar „Gala“, yra saldesni, todėl idealiai tinka tiems, kurie nori pagerinti nuotaiką ar atgauti energiją. Jų žievelėje daugiau antocianinų – antioksidantų, saugančių ląsteles nuo senėjimo.

Geltonieji obuoliai, pavyzdžiui, „Golden Delicious“, užima tarpinę vietą: jie yra švelnūs, aromatingi, tinka tiems, kurie nemėgsta rūgštelės, ir yra naudingi kepenims bei odai dėl didesnio beta karotino kiekio (lyginant su kitais obuoliais).

Kodėl obuolius verta valgyti su žievele

Geriausias patarimas – valgykite obuolius su žievele. Būtent joje sukaupta didžioji dalis naudingųjų medžiagų, be to, ji padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Svarbiausia – prieš valgydami vaisius kruopščiai nuplaukite.

Jei kalbėtume esmės lygmeniu, naudingiausi yra žalieji obuoliai su tvirta žievele ir lengva rūgštele – ypač „Granny Smith“, „Antaninis“ bei laukiniai obuoliai. Jie turi mažiau cukraus, daugiau pektino ir antioksidantų, o taip pat puikiai tinka organizmo valymui ir medžiagų apykaitos normalizavimui.

Kodėl vietiniai sezoniniai obuoliai – geriausias pasirinkimas

Iš tiesų, naudingiausi obuoliai yra ne brangūs importiniai, o švieži, sezoniniai, vietinės kilmės vaisiai. Rudenį tai dažniausiai „Auksis“, „Beržininkų ananasas“, „Antaninis“ ir „Aldas“, „Aport“, „Melba“, o žiemą bei pavasarį – ilgai išsilaikantys vėlyvieji veislės, tokios kaip „Idared“, „Ligol“, „Renet“, „Jonagold“, „ALVA“, „Gloster“, „Spartan“.

Kodėl verta rinktis vietinius vaisius:

• vietiniai sezoniniai obuoliai yra šviežesni ir nebuvo mėnesių mėnesius laikomi dujų kamerose, kur prarandama dalis vitaminų;
• juose mažiau vaško apnašų ir cheminių apdorojimų nei blizgančiuose importiniuose obuoliuose;
• be to, juose daugiau vitamino C, nes vaisiai nebuvo ilgai transportuojami.

Apibendrinant galima teigti: naudingiausi obuoliai – vietiniai, sezoniniai, su tvirta, kiek rūgštoka žievele. Nesvarbu, kaip jie atrodo išoriškai – būtent tokie vaisiai suteikia organizmui daugiausia naudos.

The post Kokie obuoliai yra naudingiausi sveikatai? appeared first on Kauno savaitė.

Yra odos defektų, kurių jokiu būdu negalima praleisti pro akis, nes jie gali signalizuoti apie rimtus pokyčius organizme – tokius kaip svarbiausių vitaminų stygius.

Tačiau pastebėję juos neskubėkite į vaistinę: bet kokius maistinių medžiagų trūkumus geriau kompensuoti maistu. O prieš pradedant vartoti papildus – visada pasitarti su gydytoju, kad tie iš pažiūros nekalti preparatai nesureaguotų su jau vartojamais vaistais ar nekomplikuotų turimų sveikatos problemų.

Pleiskanos ir besilupantys odos plotai

Pleiskanos ir seborėjinis dermatitas abu susiję su sutrikusia odos riebalų gamyba, dėl kurio mūsų didžiausias organas ima pleiskanoti, luptis ir niežėti.

Nors pleiskanos įprastai tampa skalpo problema, seborėjinis dermatitas gali pažeisti veidą, pažastis, kirkšnis, viršutinę krūtinės dalį.

Tai labai paplitusios problemos, nors būdingiausios kūdikiams, paaugliams brendimo metu ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems.

Sukelti tokias būkles gali daugybė veiksnių, vienas jų – netinkama mityba (nors jos sąsajos su pleiskanojančia oda ir seborėjiniu dermatitu dar nėra iki galo ištirtos).

Jeigu susidūrėte su panašiomis odos bėdomis, pabandykite į savo valgiaraštį įtraukti daugiau maisto, turinčio:

• Niacino (vitamino B3).

• Riboflavino (vitamino B2).

• Piridoksino (vitamino B6).

• Cinko.

Trapūs, lūžinėjantys, nesveiko atspalvio nagai

Aišku, jie ne oda, tačiau glaudžiai susiję su jos sveikata.

Be to, nagai gali labai daug papasakoti apie tai, kas vyksta mūsų kūne.

Trapūs nagai – tai pirmiausia geležies trūkumas organizme. „Žydintys“ nagai – išmarginti baltais brūkšneliais ar dėmėmis – gali būti cinko deficito požymis.

Jeigu nagai rudai pilko atspalvio, išvagoti vertikalių rievių ir suapvalėję, tikėtina, jog trūksta vitamino B12.

Blyški oda

Jeigu atrodote nesveikai išblyškę, galimas kelių svarbių maistinių medžiagų trūkumas.

Bet kitos tikėtinos kaltininkės – anemija ir prasta kraujotaka. Todėl patartina pirmiau išsitirti dėl vitaminų ir mikroelementų trūkumo prieš pradedant ką nors iš jų vartoti.

Tarp galimai reikalingų jums medžiagų gali būti:

• Geležis.

• Folio rūgštis.

• Cinkas.

• Piridoksinas (vitaminas B6).

• Vitaminas B12.

Greitai atsirandančios mėlynės ir lėtai gyjančios žaizdos

Tokie simptomai – beveik užtikrintas ženklas, kad trūksta vitamino C ir cinko. „Beveik“, nes juos sukelti gali ir tam tikros ligos.

Tad pastebėję įtarimų keliančius simptomus pirmiausia kreipkitės į gydytoją. Jeigu tyrimai nepatvirtins vitaminų ir mineralų stygiaus, priežasčių teks ieškoti kitur.

Enteropatinis akrodermatitas

Liga, be kita ko, pasireiškianti odos uždegimu ir spuogeliais aplink burną ir (arba) išangę, viduriavimu, pakitusiais nagais.

Enteropatinį akrodermatitą sukelia cinko deficitas, tačiau ligos formų būna įvairių. Viena iš jų – retas genetinis sutrikimas, dėl kurio žarnynas negali pasisavinti cinko.

Gali enteropatinis akrodermatitas išsivystyti ir dėl kitų ligų, sukeliančių maistinių medžiagų nepasisavinimą. Tarp dažniausiai pasitaikančiųjų – celiakija, Krono liga, priklausomybė nuo alkoholio. Taip pat prasta mityba.

Galiausiai akrodermatitas kartais diagnozuojamas per mažo svorio anksčiau laiko gimusiems kūdikiams arba tiems, kurie negauna pakankamai cinko su motinos pienu.

Pelagra

Šią būklę sukelia vitamino B3, kitaip vadinamo niacinu, deficitas.

Kaip ir enteropatinis akrodermatitas, negydoma pelagra gali sukelti rimtų komplikacijų. O ir jos pačios simptomai baugūs: viduriavimas, dermatitas (veido, rankų, pėdų arba lūpų odos uždegimas), net demencija. Opelių gali atsirasti ir burnoje.

Pelagra šiais laikais – nedažnai pasitaikanti liga. Ja sergama nebent skurstančiuose pasaulio kraštuose, nors pasitaiko pacientų, kurių organizmas negeba tinkamai pasisavinti vitamino B3 (turinčiųjų priklausomybę nuo alkoholio, mitybos sutrikimų, virškinimo trakto ligų arba vartojančiųjų tam tikrus vaistus – antikonvulsantus, imunosupresorius).

Sausa oda, suskeldėjusios lūpos, burnos opelės

Vitamino B2, arba riboflavino, deficitas dažniausiai išsivysto žmonėms, kurie arba prastai maitinasi, arba negali šio vitamino tinkamai pasisavinti.

Tačiau pritrūkti riboflavino organizmui gali ir dar dėl vienos priežasties: vitamino B2 mūsų kūnas nekaupia – bet kokį perteklių iškart pašalina.

Dėl to skurdi mityba yra ypač pavojinga. Nevalgant vitamino B2 turinčių produktų, neilgai trukus gali pasireikšti nemalonūs simptomai – kaip suskilusios, paraudusios lūpos, išsausėjusi oda, žaizdelės burnoje.

Sausa, pleiskanojanti ir niežtinti oda

Vitaminas A gyvybiškai svarbus daugeliui organizmo funkcijų, tarp jų – gerai regai, medžiagų apykaitai, imunitetui. Reikalingas jis ir ląstelėms vystytis. Todėl kai vitamino A pritrūksta, pirmiausia sureaguoja oda – tampa sausa, ima pleiskanoti arba niežtėti.

Kiti vitamino A deficito simptomai – akių sausumas ir regos problemos.

Didžiąją dalį organizme esančio vitamino A sandėliuoja kepenys. Tad visos ligos ir būklės, kurios pažeidžia šį organą ir žarnyną, gali sukelti vitamino A deficitą.

Yra ir dar viena įdomi vitamino A trūkumo sąlyga – cinko arba geležies stygius.

    Maistas vietoj vitaminų

Jeigu įtariate, kad jūsų organizmui trūksta kurių nors vitaminų, pasikonsultuokite su specialistu, pasidarykite kraujo tyrimus. Nors visada rekomenduojama teikti pirmenybę maistui, ne tabletėms, žmonės, kurių deficitų rizika didesnė – nėščiosios, senjorai, besilaikantieji griežtų, kai kurias maistines medžiagas ribojančių dietų, – be multivitaminų komplekso paprastai neišsiverčia.
Visiems kitiems subalansuotas ir maistingas valgis turėtų padėti apsisaugoti nuo bet kokių trūkumų ar juos kompensuoti.
Riboflavinas (vitaminas B2). Avokadai, artišokai, smidrai, kopūstinės daržovės, pieno produktai, kiaušiniai, žuvis, jautiena, vištiena, kepenys, viso grūdo produktai, riešutai, grybai, moliūgai.
Niacinas (vitaminas B3). Raudona mėsa, žuvis, paukštiena, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, rudieji ryžiai, bananai.
Piridoksinas (vitaminas B6). Galvijų kepenys, lašiša, avinžirniai, paukštiena, tunas, tamsiai žalios lapinės daržovės, melionai, apelsinai, bananai, papajos.
Vitaminas B12. Žuvis, vištiena, pienas, jogurtas, sausi pusryčiai su vitaminais, augalinis pienas su vitaminais.
Vitaminas A. Jautiena, kiaušiniai, lašiša, kepenys, vištiena, lapinės daržovės, brokoliai, morkos, moliūgai, apelsinai, melionai, vitaminizuoti pieno produktai arba sausi pusryčiai.
Cinkas. Austrės, krabų mėsa, jautiena, kiauliena, omarų mėsa, ankštinės daržovės, riešutai, avižos, sėklos, sojų mėsa.
Folio rūgštis. Pupelės, žemės riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, saulėgrąžų sėklos, visadalių grūdų produktai, sausi pusryčiai su folio rūgštimi.
Geležis. Špinatai, lęšiai, pupelės, jautiena, austrės, sausi pusryčiai su geležimi.

The post 8 vitaminai, jų deficitas ir oda appeared first on Kauno savaitė.

Turtingi visų svarbiausių dalykų, reikalingų žmogaus organizmui, obuoliai jį stiprina ir net gali sumažinti sunkių lėtinių ligų riziką. Taigi yra mums taip reikalinga ir subalansuotos mitybos dalis, ir vaistai. Štai ką apie obuolius sako mokslas.

Antioksidacinis poveikis

Obuoliai turtingi antioksidantų, saugančių mūsų kūno ląsteles nuo sunkiausių pažeidimų. Iš jų obuoliuose dominuoja vitaminai C ir E, bet ne ką mažiau yra polifenolių, tokių kaip flavonoidai, turintys visokios naudos sveikatai.

Tyrimai rodo, kad reguliariai valgant obuolius galima padidinti antioksidantų aktyvumą organizme. Taip pat įrodyta, kad obuoliuose esantys antioksidantai neutralizuoja reaktyviąsias deguonies rūšis (nestabilias molekules, skatinančias ląstelių pažeidimus). Šis reaktyviųjų deguonies rūšių sumažėjimas gali sumažinti tam tikrų sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies ligas.

Širdies sveikata

Yra mokslinių įrodymų, kad obuoliuose esantys polifenoliai ir maistinės skaidulos gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų širdies sveikatos problemų riziką.

Remiantis vienu tyrimu, valgant obuolius gerėja bendras cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų, arba blogojo cholesterolio, kiekiai. Taigi obuoliai, tai yra juose esantys polifenoliai, gali būti ypač naudingi žmonėms, turintiems bėdų dėl cholesterolio.

Dar mokslininkai mano, kad obuoliai gali turėti uždegimą slopinamųjų savybių, todėl taip pat prisideda prie širdies apsaugos.

Šių vaisių maistinės skaidulos gerina žarnyno mikrobiomos būklę, o tai turi įtakos mažinti tiek uždegiminius procesus, tiek širdies ligų riziką.

Obuolių polifenoliai taip pat gali slopinti uždegimus, keisdami jų eigą.

Svorio kontrolė

Jeigu valgysite daugiau obuolių, bus lengviau tą daryti, teigia specialistai.

Pirmiausia dėl to, kad kremtant obuolius labai paprasta pasiekti rekomenduojamą suvalgyti dienos vaisių ir daržovių kiekį. O valgant užtektinai vaisių ir daržovių reguliuoti kūno svorį kur kas lengviau – tai irgi mokslo įrodyta.

Vieno tyrimo, vykdyto ir su žmonėmis, ir su gyvūnais, rezultatai atskleidė, jog padidintas obuolių kiekis valgiaraštyje tiek vieniems, tiek kitiems padėjo numesti svorio. Bet įdomiausia tai, kad sėkmingiausiai nereikalingų kilogramų atsikratyti sekėsi turintiems antsvorio individams.

Mitybos specialistai sako galintys patvirtinti ir obuolių naudą vaikams. Tų, kurie valgo obuolius ir jų produktus, mityba būna labiau subalansuota, o nutukimo atvejai tarp tokių vaikų gerokai retesni. Ir viskas dėl to, kad obuolių maistinė sudėtis stebėtinai turtinga.

Apsauga nuo diabeto

Kai kurie duomenys rodo, kad obuoliai gali padėti išvengti II tipo diabeto.

Valgant šiuos vaisius su žievele, gaunami antioksidantai bei skaidulos, manoma, sulėtina virškinimą, taigi sumažina gliukozės šuolį kraujyje.

Antioksidantai obuoliuose prisideda prie diabeto prevencijos ir kovodami su laisvaisiais radikalais bei mažindami lipidų kiekį kraujyje.

Įvairūs tyrimai, atlikti su gyvūnais ir su žmonėmis, parodė, kad obuoliai mažinti cukraus kiekį kraujyje pradeda iškart, vos tik juos suvalgius.

Siejami obuoliai ir su retesniais gestacinio diabeto bei padidėjusio gliukozės kiekio nėščiųjų kraujyje atvejais.

Sveikas virškinimas

Obuoliai gali padėti subalansuoti žarnyno mikrobiomą (mikroorganizmus, tarpstančius virškinimo sistemoje), tai labai svarbu ne tik virškinimo trakto būklei, bet ir sveikatai apskritai.

Maistinės skaidulos ir polifenoliai obuoliuose veikia kaip prebiotikai. Jie skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir klestėjimą žarnyne. Skaidulos taip pat yra pagrindinis energijos šaltinis žarnyno bakterijoms, būtinoms normaliam virškinimui.

Tiesa, dar atlikta labai nedaug tyrimų su žmonėmis aiškinantis obuolių įtaką virškinimo sistemai. Bet turimų rezultatų pakanka, kad būtų galima teigti, jog obuoliai iš tiesų padidina naudingų bakterijų kiekį žarnyne. Papildomi tyrimai padėtų sustiprinti šiuos rezultatus.

Stipresni kaulai

Už tai turėtume dėkoti obuoliuose esantiems vitaminams, mineralams ir kitoms maistinėms medžiagoms. Pavyzdžiui, kaliui ir kalciui. Jų abiejų esama šiuose vaisiuose ir jie abu siejami su mažesne osteoporozės – sumažėjusių kaulų masės ir jų mineralinio tankio – rizika.

Mažai būta tyrimų, siekiančių nustatyti ir obuolių poveikį kaulų sveikatai. Tačiau žinoma, kad padidinus suvalgomų vaisių kiekį kaulų lūžių rizika mažėja.

Didesnis vaisių ir daržovių kiekis valgiaraštyje gali pagerinti ir kaulų tankį.

Ir dar šis tas. Įvairūs tyrimai parodė, kad flavonoidai obuoliuose irgi turi kaulus saugančių savybių. Jie, be kita ko, gali padidinti kaulus formuojančių ląstelių osteoblastų ir sumažinti kaulus ardančių ląstelių osteoklastų aktyvumą.

Skysčiai

Nuo 80 iki 89 procentų obuolio sudaro vanduo, tad valgant juos paprasta palaikyti skysčių balansą organizme. Tuo labiau kad yra obuoliuose ir elektrolitų, gyvybiškai reikalingų tokiai pusiausvyrai išlaikyti: jau minėtų kalcio ir kalio, taip pat magnio, natrio.

Suprantama, į obuolius derėtų žiūrėti tik kaip į papildomą, ne pagrindinį ir vienintelį vandens šaltinį. Visgi viename vidutinio dydžio vaisiuje jo yra apie 156 ml.

Graži oda

Ją užtikrina specifinės maistinės medžiagos obuoliuose.

Buvo tirtos sveikos suaugusios moterys. Tyrimo iniciatoriai joms atsitiktine tvarka duodavo arba placebą, arba tabletę su obuolių polifenoliais.

Pasibaigus 12 savaičių trukmės eksperimentui, moterys, vartojusios „obuolines“ tabletes, pastebėjo gerokai paskaistėjusią odą, labiau apsaugotą nuo ultravioletinės spinduliuotės keliamos pigmentacijos.

Kai kurie rezultatai rodo, kad obuoliai gali apsaugoti odą nuo niacino sukeliamo raudonio.

Be pliusų – ir minusai

Kaip jau turbūt supratote, obuolių maistinė vertė išties įspūdinga: juose ne tik gausu vitaminų ir mineralų, bet ir makroelementų, aktyvių augalinių junginių.

Specialistai rekomenduoja suaugusiam žmogui per dieną suvalgyti bent dvi porcijas vaisių. Vidutinio dydžio obuolys prilygtų vienai porcijai. Arba pusei rekomenduojamos paros normos.

Nors obuoliai labai naudingi ir daugumai žmonių saugūs valgyti vaisiai, kai kam vertėtų jų vengti ar bent žinoti apie potencialias rizikas.

Esmė ta, kad yra žmonių, alergiškų obuoliams. Rečiau alergenu tampa vaisiuose esantys baltymai, dažniau – žiedadulkės. Pastarųjų sukelta alerginė reakcija pasireiškia niežėjimu arba burnos, gerklės tinimu. Kai alergizuoja baltymai, galima dilgėlinė, tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, skrandžio veiklos sutrikimai ar net anafilaksinis šokas.

Taip pat geriau nevalgyti obuolių sėklų – dėl nedidelio kiekio cianido.

Turintiesiems virškinimo problemų irgi nederėtų padauginti obuolių. Jie nerekomenduotini žmonėms, kurie laikosi mažai FODMAP turinčios dietos (su mažai fermentuojamų oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių – trumpųjų grandžių angliavandenių, kuriuos plonoji žarna sunkiai pasisavina). Toks mitybos planas dažnai skiriamas pacientams, sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu arba turintiems kitų virškinimo problemų.

Dar esama duomenų, kad obuolių sultys nedera su kai kuriais vaistais – gali pakeisti antihistamininių, antihipertenzinių ir antiastminių preparatų veikimą. Nors šioje srityje dar reikalingi papildomi tyrimai, jeigu vartojate tokių grupių vaistus, dėl viso pikto pasitarkite su gydytoju.

    Naudinga žinoti

Viename vidutinio dydžio obuolyje yra:
95 kalorijos
0,5 g baltymų
0,3 g riebalų
25 g angliavandenių
4,4 g ląstelienos
10,9 mg kalcio
0,2 mg geležies
9,1 mg magnio
20 mg fosforo
195 mg kalio
8,4 mg vitamino C
5,5 µg folato
Obuoliuose taip pat yra nedideli kiekiai vitaminų A, E ir K, o dar vario, cholino, cinko, mangano bei kitų organizmui gyvybiškai reikalingų maistinių medžiagų.
Atskirai būtina paminėti fitomedžiagas – sveikatai naudingus augalinius junginius. Vieni jų – polifenoliai, įskaitant antocianinus ir flavonoidus, parūpina obuoliams didžiąją dalį juose esančių antioksidantų. Bet dar šiuose vaisiuose yra ir karotenoidų, kurie taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.

The post Nuo sveikos širdies iki gražios odos: kodėl reikia valgyti obuolius appeared first on Kauno savaitė.

Įdomios formos, tačiau nesumaišomo skonio cukinijos puikiai tinka ir vasariškiems patiekalams gaminti – nuo sočių blynelių iki grilyje keptų užkandžių su rikotos sūriu bei šlakeliu alyvuogių aliejaus.

Tačiau cukinijas vertėtų įtraukti į mitybos racioną ne tik dėl skonio, o ir jose esančių vitaminų ir mineralų.

Išsprendžia bėdas su viduriais. Jeigu kamuoja dirgliosios žarnos sindromas, cukinijos bus bene draugiškiausia organizmui daržovė.

Jose negausu sunkiai virškinamų skaidulų, o toks maistas daug rečiau sukelia vidurių pūtimą, skausmą ar sutrikdo virškinimą, ir ypač sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu.

Stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Angliavandenių cukinijose ne itin daug, jų glikemijos indeksas – žemas, todėl pavalgius gliukozės „šuolio“ nebūna.

Jeigu sveikatos sumetimais esate priversti riboti angliavandenių kiekį, cukinijos – idealus pasirinkimas.

Mažina širdies ligų riziką. Kietųjų maistinių skaidulų cukinijose mažai, užtat vandenyje tirpiųjų – daugiau nei užtektinai. Jos ypatingos tuo, kad žarnyne „suriša“ cholesterolį ir riebalus, todėl valgydami cukinijas galite sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, o tai sveika širdžiai.

Dauguma specialistų rekomenduoja moterims 25 g maistinių skaidulų per dieną, vyrams – 38 g.

Būtent dėl tokio kiekio, teigiama, cholesterolio kiekis kraujyje pastebimai sumažėja.

Gali padėti numesti svorio. Vis daugiau tyrimų rodo, kad valgant didelius kiekius vaisių ir daržovių lengviau palaikyti sveiką svorį. O cukinijos, beje, universali daržovė, kurią galima pritaikyti bet kokiam patiekalui, net desertui.

Kovoja su infekcijomis. Cukinijos – puikus vitamino B6, tokio svarbaus sveikam imunitetui, šaltinis.

Vitamino B6 deficitas siejamas su sumažėjusia limfocitų, atliekančių įgyto imuniteto funkcijas, gamyba. Be jų, organizmas negalėtų normaliai pasipriešinti infekcijoms ir virusams.

The post Slapti cukinijų privalumai appeared first on Kauno savaitė.

Moksliškai šis augalas vadinamas daug proziškiau: ožerškis. Tačiau esmės tai nekeičia – kone stebuklingomis savybėmis pasižyminčios šio augalo uogos laikomos vertingiausiu natūraliu vaistu pasaulyje.

Ožerškiai gydo daugumą ligų, aprūpina organizmą naudingosiomis medžiagomis ir dar padeda atsikratyti antsvorio.

Tik ar viskas, ką žinome apie šias ryškiai raudonas uogas, yra tiesa?

Stipriau nei apelsinai

Nors pasaulinio masto sensacija ožerškių uogos tapo palyginti neseniai, žmonijai jos žinomos daugiau kaip 500 metų.

Legendomis apgaubtos uogos auga Kinijoje, Himalajuose, Mongolijoje ir Tibete. Unikali jų sudėtis ne tik suteikia ožerškiams malonų skonį, bet ir teikia didžiulę, kaip jau minėta, dažnai stebuklui prilyginamą naudą sveikatai.

Mokslininkai nustatė, kad ožerškių uogose yra:

• 18 aminorūgščių (iš jų 8 – nepakeičiamos),

• 21 mineralas (geležis, cinkas, jodas, kalis, kalcis, selenas ir kiti, o geležies ožerškiuose 15 kartų daugiau nei špinatuose),

• 8 polisacharidai ir 6 monosacharidai,

• vitaminai B1, B2, B6 ir E,

• 5 karotinoidai, įskaitant beta karoteną,

• vitaminas C (500 kartų daugiau nei apelsinuose),

• 5 nesočiosios riebiosios rūgštys, tarp jų omega-6 ir omega-3.

Taigi nenuostabu, kad ožerškių uogos nuo seno naudojamos tradicinėje Rytų medicinoje nugaros skausmams, cukriniam diabetui, anemijai gydyti, šalinti regos problemas.

Ir dabar uogos dažnai vartojamos visam organizmui atjauninti (teigiama, kad jos – vienas iš esminių veiksnių, lemiančių Himalajų gyventojų ilgaamžiškumą) ir netgi onkologinių ligų profilaktikai. Jos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir padeda kovoti su uždegiminiais procesais bei stresu.

Užtenka per dieną suvalgyti šaukštą ožerškių, ir organizmas bus aprūpintas visomis naudingomis medžiagomis.

Tiesa, moterys šias atvežtines uogas (Lietuvoje auginama vienintelė ožerškių rūšis – dygliuotasis ožerškis, o ir tas nuodingas) skuba pirkti visai ne dėl to…

Ne visai tas pats, kas dieta

Turbūt ir daugumą iš jūsų anksčiau ar vėliau jau buvo pasiekusi interneto platybėse klaidžiojanti reklama, įrodinėjanti, kaip lengva atsikratyti svorio vien ožerškių uogomis. Esą kilogramai pradeda tirpti tiesiog akyse – po penkiolika, dvidešimt ar net trisdešimt per mėnesį.

Trumpai tariant, ideali dieta tinginiams!

Tiesa tai ar melas, galima ginčytis.

Atliktų tyrimų rezultatai iš tiesų atskleidė teigiamą uogų poveikį kovojant su antsvoriu. Taip pat nustatyta, kad ilgai vartojant šią priemonę pagerėja virškinimas ir bendras organizmo tonusas, padidėja ištvermė, ožerškiai suteikia žvalumo ir jėgų.

Taigi galima drąsiai teigti, kad šios uogos – puikus bet kokios dietos papildas.

Taip yra todėl, kad jose labai mažai angliavandenių ir kalorijų, be to, ožerskių uogos – natūralus antioksidantas, neleidžiantis susidaryti kenksmingiems laisviesiems radikalams ir palengvinantis stresą, o jį neišvengiamai patiria kiekvieno svorį metančio žmogaus organizmas.

Jeigu nesportuosite, tinkamai nesimaitinsite, tik „lesite“ šias uogas, kilogramai tikrai nepradės stebuklingai kristi dešimtimis. Juolab kad jokių riebalus deginančių medžiagų ožerškiuose neaptikta.

Šitai ir yra didžiausia bėda.

Pasakų apie tas uogas prisiklausę ar internete prisiskaitę veržiamės jų nusipirkti, o kai stebuklas neįvyksta ir svoris drastiškai nesumažėja, baisiai nusiviliame. Tada pradedame nepelnytai peikti šią gamtos dovaną ir kitus atkalbėti ja naudotis. Nors tiesa anaiptol nėra tokia vienareikšmiška: ožerškių uogos iš tiesų teigiamai veikia sveikatą, tiesiog veiksminga lieknėjimo priemone jų niekaip nepavadinsi.

Mitai ir tikrovė

Egzistuoja ir daugiau netikėčiausių mitų apie ožerškių uogų galias.

Deja, visiškai nepagrįstų.

Štai tik keli iš jų:

Uogų jokių būdu negalima valgyti šviežių. Iš tikrųjų ožerškius galima valgyti tiesiai nuo šakelių – sveikatai tai nepakenks. Tiesiog džiovintas uogas patogiau transportuoti, taip geriau išsaugoti jų naudingąsias savybes.

Uogos nuodingos. Žinoma, ir ožerškių uogomis galima apsinuodyti – šioje augalų gentyje yra nemažai rūšių, laikomų nuodingomis ir pavojingomis sveikatai, tarp jų ir minėtas dygliuotasis ožerškis (nors jame yra flavonoido apigenino, kuris veikia vėžio ląsteles). Tačiau dėl vaistinių savybių parduodamas uogas galima drąsiai valgyti.

Skaniausios ir naudingiausios yra uogos, užaugintos Kinijoje. Bet kokių vaisių kokybė priklauso nuo vietovės, kurioje jie užauginti. Tačiau jokių priežasčių laikyti kininius ožerškius kuo nors ypatingais nėra.

Šiaurės Amerikoje šio augalo randama apie 20 rūšių, dar maždaug 30 rūšių – Pietų Amerikoje, antrą tiek Afrikoje, dar 10 – Eurazijoje. Viena ožerškių rūšis auga Australijoje. Bet nuo to nei uogų sudėtis, nei poveikis sveikatai nesikeičia.

Ožerškių uogų nauda yra grynas pramanas. Tikrai ne viskas, kas pasakojama apie ožerškius, yra netiesa. Nors kai uogų populiarumas didėja ne dienomis, o valandomis, internetu galima nusipirkti klastočių – panašiai sudžiovintų raugerškių, sedulų uogų ir net spanguolių. Jos, beje, irgi naudingos sveikatai, bet ne tiek… Ką jau kalbėti apie tai, jog šių pigių klastočių auginimo, rinkimo ir paruošimo sąlygų niekas nekontroliuoja.

Gerai, bet ne visiems

Ožerškių uogų ekstraktai Kinijoje dažnai naudojami afrodiziakuose bei kitose vyrišką jėgą stiprinančiuose preparatuose.

JAV ir kai kuriose Europos šalyse papildai su ožerškiais irgi labai populiarūs, mat uogos (šviežios ar džiovintos, nesvarbu) ne tik gerina potenciją ir padeda laikytis dietų, bet ir:

• gerina miegą,

• palengvina depresiją,

• mažina cukraus kiekį kraujyje,

• gerina odos būklę,

• lėtina senėjimo procesus,

• mažina „blogąjį“ cholesterolį.

Jeigu nuspręsite vartoti ožerškių uogas, turėkite omenyje, kad jos tinka ne visiems ir ne visada – kad ir kas rašoma internete.

Ožerškiai draudžiami nėščiosioms ir maitinančioms motinoms, taip pat jeigu karščiuojate, sergate alergija ir skrandžio bei virškinimo trakto ligomis.

Kategoriškai draudžiama uogas valgyti ir esant žemam kraujo spaudimui.

Negalima vartoti ožerškių kartu su kraują skystinančiais vaistais, tokiais kaip varfarinas.

O štai „perdozavimo“ galite nesibaiminti. Jeigu valgysite uogas rekomenduojamais kiekiais, taip niekada nenutiks. Tačiau persistengti nereikėtų – nei su džiovintomis uogomis, nei su maisto papildais iš ožerškių, antraip viskas gali baigtis pilvo diegliais, pykinimu, diarėja ir nemiga.

Identiškus simptomus gali sukelti ir uogoms džiovinti naudojami konservantai, taigi prieš pirkdami pasidomėkite, kuo buvo apdoroti ožerškiai.

    Norite tikėkite…

Kinijos mokslininkai teigia, kad ožerškių uogos vis dėlto padeda atsikratyti antsvorio. Esą valgant jas organizmas pradeda gausiau išskirti natūralų augimo hormoną, kuris panaudojamas riebalams deginti ir kaulams bei jungiamiesiems audiniams stiprinti.
2004-aisiais Australijos spauda mirgėjo sensacingų pranešimų apie anticeliulitinį ožerškių uogų poveikį. Ir nors moksliniais eksperimentais toks jų poveikis įrodytas nebuvo, apie ožerškius, kaip apie priemonę nuo celiulito, iš tiesų galima išgirsti daug teigiamų atsiliepimų.
Trys būdai

Jeigu jokių apribojimų vartoti ožerškius jums nėra, uogomis galite drąsiai gardinti košes, sriubas, dėti į arbatą arba tiesiog mėgautis džiovintomis kaip desertu.
Rekomenduojama paros norma – 20 g ožerškių.
1-as būdas. Džiovintas uogas užpilkite šiltu vandeniu, trumpam palikite, tada uogas suvalgykite, o vandenį – išgerkite.
2-as būdas. 20 g uogų užpilkite 250 ml verdančio vandens, pagardinkite keliais lašais citrinų sulčių, palikite 10 minučių, paskui nukoškite ir gerkite.
Tai vienas iš daugybės ožerškių arbatos receptų, ir bene paprasčiausias. Teigiama, jog vieno puodelio arbatos per dieną visiškai pakanka, kad pajustumėte gydomąsias uogų savybes.
3-ias būdas. Šaukštas ožerškių uogų sėklų aliejaus tuščiu skrandžiu, užgertas nedideliu kiekiu vandens, pagerins medžiagų apykaitą ir išvalys organizmą. Yra tik viena bėda: įsigyti tokio aliejaus sunkiau nei uogų, o ir kainuoja jis nemažai.

The post Ožerškis: kas tiesa, o kas – ne? appeared first on Kauno savaitė.