Tačiau tai nėra visai taip: energija – tik šalutinis procesas, o didžioji dalis perteklinio svorio išnyksta kur kas mažiau akivaizdžiu būdu.

Įsivaizduokite: nubėgate penkis kilometrus, išprakaituojate – atrodo, viskas aišku: prakaitas, kalorijos, riebalai ištirpo.

Iš tiesų jūs… juos iškvėpavote!

Kodėl lieknėjant mes iškvėpuojame riebalus

Kai organizmas naudoja riebalų atsargas, jis skaido riebalų molekules (trigliceridus) į anglies, vandenilio ir deguonies atomus.

Sudėtingų cheminių reakcijų metu šie elementai virsta anglies dioksidu (CO₂) ir vandeniu (H₂O).

Ir štai svarbiausias faktas: apie 84 % riebalų mes netenkame su iškvėpimu, o likusius 16 % – su skysčiais (prakaitu, šlapimu ir net ašaromis).

Kitaip tariant, po aktyvios treniruotės jūs tiesiogine prasme įkvepiate energiją ir iškvepiate riebalus.

Šis procesas nėra magiškas – tai gryna chemija: norint „sudeginti“ 10 kg riebalų, reikia įkvėpti maždaug 29 kg deguonies ir iškvėpti 28 kg CO₂.

Iš tų 10 kg riebalų 8,4 kg pasišalina su iškvėpimu (anglies dioksido pavidalu), o likę 1,6 kg – su vandeniu.

Svarbu suprasti, kad vien tik dažniau kvėpuoti nepadės sulieknėti – būtinas energijos deficitas ir fizinis aktyvumas.

Kaip fizinis aktyvumas pagreitina riebalų pasišalinimą iš organizmo

Mitybos apribojimai sumažina naujos energijos patekimą į kūną, o judėjimas pagreitina jos sąnaudas ir paskatina organizmą aktyviau šalinti anglies dioksidą.

Kai einate, bėgate ar net juokiatės – jūsų kvėpavimas dažnėja, ir su kiekvienu iškvėpimu jūs išleidžiate į orą mažytes savo buvusių riebalų daleles.

Net lengvas pasivaikščiojimas paspartina šį procesą.

Beje, mokslininkai apskaičiavo: jeigu visi sudeginti riebalai virstų vien energija, jūs tiesiog užsidegtumėte – kūno temperatūra pakiltų iki pavojingo lygio.

Todėl gamta pasirinko saugų kelią: ne sudeginti, o iškvėpuoti riebalus.

Tad kitą kartą, kai po treniruotės su palengvėjimu ištarsite „uf!“, žinokite – tai ne tik nuovargio garsas.

Tai garsas, kuriuo jūsų riebalai palieka kūną.

The post Kai lieknėjame, riebalai nesudega — mes juos… iškvėpuojame appeared first on Kauno savaitė.

Azartinių lošimų rinkos ribojimų galimi finansiniai nuostoliai sporto sektoriui ir planai problemoms spręsti aptarti ketvirtadienį vykusiame Lietuvos sporto forume.

Renginio metu taip pat ieškota sprendimų, kaip Lietuvai tapti fiziškai stipria visuomene, plėtoti sporto infrastruktūrą, didinti sinergiją tarp sporto ir verslo bei rasti finansavimo mechanizmų.

Lietuvos krepšinio federacija baiminasi nuostolių

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas M. Balčiūnas sako, kad ne tik federacija, bet ir apskritai visa Lietuvos krepšinio bendruomenė yra sunerimusi dėl galimų azartinių lošimų reklamos draudimo finansinių nuostolių sporto sektoriui.

„Lažybų bendrovių parama sudaro apie 3 mln. eurų, tai yra pusė milijono daugiau nei Krepšinio federacija gauna iš valstybės“, – pabrėžia jis.

Pavyzdžiui, Suomijoje, anot diskusijos dalyvio, reklama iš lažybų sektoriaus šiuo metu yra ribojama, tačiau nuspręsta vėl ją leisti nuo kitų metų.

„Suomijos atveju buvo įvertintas rizikos ir pasekmių balansas. Nuspręsta, kad ne tik valstybės, bet ir privatūs organizatoriai galės reklamuotis. Tai yra tendencijos, į kurias turime atsižvelgti. Skandinavų praktika mums yra aktuali“, – pažymi M. Balčiūnas.

Jis taip pat pabrėžia, kad lažybininkai yra svarbūs sporto dalyviai, tiesioginiai rėmėjai, netgi mokytojai.

„Apskritai verslo parama kelia viso visuomeninio sporto organizavimo standartus. Ji teikia ir tiesioginių, ir netiesioginių naudų“, – apibendrina Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

Kelia klausimą apie nelegalias lošimo įmones 

Savo ruožtu „TOP sport“ generalinis direktorius Gintaras Staniulis sako, kad Lietuvoje lošimų rinka ir taip yra labai griežtai reguliuojama.

„Griežčiausiai ji buvo reguliuojama jau prieš metus, bet pernai reguliavimai dar labiau sugriežtinti“, – atkreipia dėmesį jis.

G. Staniulis teigia, kad griežtesnių ribojimų buvo imtasi po plačiai nuskambėjusio Stepukonio skandalo, kai buvo pralošta 30–40 milijonų eurų bendrovės lėšų.

„Iš pradžių buvo galvojama, kad pinigai buvo pralošti Lietuvoje, galiausiai paaiškėjo, kad jie iškeliavo į Estiją per Lietuvoje arba ne Lietuvoje veikiančias bendroves. Po Stepukonio situacijos politikai ėmėsi ryžtingų žingsnių. Nežinau, kodėl, bet buvo dar labiau apribotos galimybės bei sugriežtinti įstatymai, įskaitant ir reklamos draudimą“, – pažymi diskusijos dalyvis.

„Vis dėlto su nelegaliu verslu ar veiklomis nieko nebuvo padaryta. Tyrimai rodo, kad du trečdaliai žmonių žaidžia nelegaliose bendrovėse – tose, kurias pasiekti, kad taptum klientu, užtrunka apie pusantros minutės. Taip ne tik sporto, bet ir biudžeto pinigai išplaukia iš Lietuvos, o problema lieka čia“, – priduria jis.

G. Staniulis taip pat akcentuoja, kad dėl sugriežtintų sąlygų nukentės sportas.

„Sportui, pagal mūsų skaičiavimus, tenka netgi daugiau nei 20 milijonų per visą lošimų industriją, o su reklama ir dar daugiau“, – įvardija jis.

A. Sysas: Vyriausybė finansavimo problemą išspręs

Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžia, kad lošimų reklama buvo uždrausta ne dėl Stepukonio skandalo, o dėl neigiamo šios veiklos poveikio visuomenei.

„Meluočiau, jei sakyčiau, kad esu šalininkas idėjos sugrąžinti lošimų reklamas ar supaprastinti lošimus, nes aš matau ir kitą medalio pusę. Kai kalbame, kad, pavyzdžiui, vaikai turi antsvorio, kad jie fiziškai neaktyvūs, tai lošimai sukuria kitas rimtas problemas – priklausomybės, prarastų pinigų ir kt.“, – įvardija jis.

Politikas taip pat pabrėžia, kad Vyriausybė ras būdų, kaip dėl naujo įstatymo iš lošimo sektoriaus sporto bendruomenės prarastus pinigus kompensuoti.

„Jeigu įvedami kažkokie ribojimai, juk jie nepradedami įgyvendinti po pusmečio. Įstatymas įsigalios vėliau. Specialiai duodamas laikas prisitaikyti, pakeisti struktūrą. Tokie draudimai galioja Belgijoje, Olandijoje“, – sako politikas.
„Tikrai Vyriausybė stengsis išspręsti šią problemą. Jeigu priimame sprendimus, turime spręsti ir dėl jų kylančias problemas. Apie tai bus diskutuojama“, – priduria jis.

Bandys kompensuoti

Seimas priėmė įstatymų pakeitimų projektą, kuriuo norima uždrausti didžiąją dalį azartinių lošimų reklamos.

Už Azartinių lošimų įstatymo ir lydinčiųjų pakeitimų projektą priėmimo stadijoje balsavo 73, susilaikė 1, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Dauguma įstatymo pakeitimų įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., kai kurie iki 2028 m. sausio 1 dienos.

Įsigaliojus įstatymo pakeitimams bus uždrausta skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK) Mindaugas Lingė pabrėžia, kad netektys žiniasklaidai dėl reklamos draudimo bus dalinai kompensuojamos iš valstybės lėšų.

„Manome, kad Vyriausybės dėka esame radę, kaip pereinamuoju laikotarpiu kompensuoti tam tikras netektis. Ir būsimųjų metų biudžete įskaičiuota 4 mln. medijų fondui, kuris bus šiam tikslui naudojamas. Ir su tuo tikslu buvo didinamas finansavimas kitoms sektoriaus dalims, kaip transliacijos, kultūros, sporto renginiams“, – Eltai komentavo jis.

„Suprantame, kad daugelis sektorių tapo priklausomi nuo pajamų, gautų iš lošimų sektoriaus. Bet tikrai turime skaičiuoti ir vertinti tą žalą, kuri padaroma viešajam interesui. Tai augantis priklausomybių skaičius ir tai rodo, kad tai būtų tik didėjanti problema“, – tvirtino jis.

Įsigaliojus visoms įstatymo pataisoms Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.

Kaip rašoma projekte, taip pat numatomas pereinamasis laikotarpis iki 2027 m. pabaigos, kurio metu būtų leidžiama naudoti reklamą, jei joje neteikiama jokia informacija apie technologines sąsajas su lažybas organizuojančios bendrovės interneto svetaine. Ją skelbiant televizijoje, radijuje ir internete, tai nebūtų ilgesni kaip 15 sekundžių trukmės intarpai, rodomi ne dažniau kaip tris kartus per valandą nuo 6 iki 18 valandos ir ne dažniau kaip du kartus per valandą nuo 18 iki 24 valandos.

Tuo metu interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negali būti pateikiama iškylančiuosiuose languose kurie uždengia dalį ar visą svetainės turinio. Skelbiama reklama su nuoroda į lažybos bendrovių interneto svetaines neviršija 20 proc. viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 valandos ir 10 proc. nuo 18 iki 24 valandos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Azartinių lošimų reklamos draudimas neramina sporto bendruomenę appeared first on Kauno savaitė.

Progų sportines aprangas iškeisti į puošnius drabužius, atletai turi ne tiek jau ir daug, todėl prestižiniai Lietuvos sporto apdovanojimai – visų laukiama šventė. Vilniuje organizuoto renginio metu tradiciškai buvo pagerbti geriausi olimpinio ir paralimpinio sporto atletai, treneriai, komandos. O prožektorių šviesose vyko ir stiliaus varžybos.

Klasika ir modernumas

Iš gruodžio viduryje Budapešte (Vengrija) vykusių pasaulio plaukimo pirmenybių trumpajame baseine (25 m) Rūta Meilutytė grįžo pasipuošusi aukso medaliu, o šventiniam vakarui 2012 m. olimpinė čempionė pasirinko juodos spalvos įvaizdį.

„Tai, kaip norėčiau atrodyti Lietuvos sporto apdovanojimuose, nusprendžiau per kelias savaites. Pirmiausia radau liemenę, paskui – kelnes. Tiesa, dar svarsčiau ir suknelės variantą. Tačiau galiausiai pajaučiau, kad labiau noriu įvaizdžio su kelnėmis“, – pasakojo plaukikė.

R.Meilutytė pripažino, jog pasipuošti tikrai mėgsta. Tad, turėdama galimybę tai padaryti, visada stengiasi ją išnaudoti: „Net eidama į miestą, dažnai renkuosi klasikinę aprangą. Progų pasipuošti yra, nors, žinoma, norėtųsi, kad jų būtų dar daugiau. Tikiuosi, jog taip ir bus.“

Paklausta, ar domisi mada, naujausiomis tendencijomis, ar tiesiog renkasi tai, kas tinka ir patinka, auksinė žuvelė atsakė, jog vis dėlto jai artimesnis antrasis variantas.

„Galima sakyti, jog mada visada keliauja kažkur šalia. Tačiau labiau klausau savo vidinio jausmo. Esu klasikos žmogus, man patinka laikui nepavaldūs dalykai“, – pridūrė R.Meilutytė.

Jei olimpinė čempionė galėtų rinktis bet kurį pasaulio dizainerį, ar prekės ženklą, kas ji norėtų, kad kurtų varžybinę aprangą plaukikams? „Geras klausimas“, – susimąstydama pasakė R.Meilutytė. Minutėlę pagalvojusi, plaukikė teigė, jog tai turėtų būti kažkas, kas kuria klasikinius, elegantiškus, bet kartu ir modernius bei naujoviškus rūbus. „Aš tikrai tuoj prisiminsiu…“, – nepasidavė R.Meilutytė. „Louis Vuitton!“, – tikslą pasiekė 2012, 2013, 2014, 2018 ir 2022 m. geriausia Lietuvos sportininkė.

„Kandančios“ kelnės

Šių metų geriausių sportininkų apdovanojimų ceremonijoje olimpinio sporto metų proveržiu tapo irkluotoja Viktorija Senkutė, žaidynėse Paryžiuje nuskynusi bronzą.

„Klausiau draugės patarimo, ką apsirengti einant į apdovanojimus, kas dabar madinga. Ji sakė, jog blizgantys žvyneliai šiuo metu yra labai populiarūs. Taigi, nusprendžiau, jog tokį vieną akcentą, šiuo atveju – juodų blizgančių žvynelių kelnes, ir turėsiu. Galiausiai ta pati draugė atvyko pas mane į svečius su švarku, kurį dabar aš vilkiu. Man atrodė, jog jis gerai derės prie tų kelnių. Namie turėjau batus, tad viską greitai sudėliojome ir šventinė apranga buvo paruošta“, – pasakojo olimpietė.

V.Senkutės teigimu, progų, kuomet gali pasidažyti, pasipuošti, tikrai yra nedaug. „Daug žmonių dabar sakė, jog manęs net nepažino, – kalbėjo irkluotoja. – Sportas užima septynias dienas per savaitę, tad labai džiaugiuosi, kai pasitaiko tokių galimybių pasidaryti makiažą, pasirinkti puošnesnį rūbą.“

Sportininkė pripažino, jog rinkdamasi rūbus ji dažniausiai orientuojasi į patogumą, į tai, kas pačiai patinka. „Nors, kalbant apie šventinius rūbus, turbūt ne patogumas būna pirmoje vietoje. Kai pirmą kartą pasimatavau šias kelnes, jos labai „kando“. Tačiau su drauge ir pajuokavome, jog, jeigu patogu, vadinasi negražiai apsirengei“, – šypsodamasi pridūrė irkluotoja, kuri šiemet pretendavo ir į metų sportininkės titulą.

Atsigręžiant į varžybines irkluotojų aprangas, nesvarbu, koks dizaineris jas kurs, svarbiausia, kad jos būtų išskirtinės ir pabrėžtų mūsų šalies vertybes, įsitikinusi V.Senkutė: „Žinoma, svarbu ir tai, jog rūbas būtų kokybiškas. Juk tos aprangos, pavyzdžiui, olimpinės liks atminimui, visam gyvenimui.“

Palydint besibaigiančius olimpinius 2024 m. ir pasitinkant 2025 m., V.Senkutė visiems sportininkams linkėjo būti savimi. „Džiaukitės tuo, ką darote ir pasinaudokite progomis, kai jas gaunate“, – teigė irkluotoja.

Pagrindinis dėmesys – kovai

Į metų proveržio nominaciją taip pat pretendavo ir Gabija Dilytė – pirmoji Lietuvos istorijoje moteris imtynininkė, patekusi į olimpines žaidynes. Paryžiuje ji užėmė septintąją vietą.

„Labai greitai sugalvojau, ką rengsiuosi eidama į Lietuvos sporto apdovanojimus. Gaila, bet progų pasipuošti būna mažai, tad dažniausiai tenka vilkėti sportinę aprangą. Nors iš tikrųjų pasidažyti ir pasipuošti man labai patinka“, – sakė sportininkė.

Imtynininkė nesureikšmino varžybų aprangos grožio, juk, natūralu, jog tuo metu svarbiausia yra pati kova, pergalės, o ne tai, kaip tu atrodai.

„Nors, žinoma, būtų smagu, jeigu mūsų rate atsirastų žmogus, kuris pradėtų kurti aprangas specialiai imtynininkams. Tačiau svarbu, kad jis suprastų „mūsų virtuvę“, – atviravo G.Dilytė, kuri visiems sportininkams dar palinkėjo, jog kiekvienos varžybos atneštų tik geras emocijas.

Pats sau dizaineris

Olimpinio sporto metų treneriu tapęs Dainius Novickas, kurio treniruojama Lietuvos vyrų

3×3 krepšinio rinktinė iškovojo olimpinius bronzos medalius, pripažino, jog šventiniam įvaizdžiui skyrė daug laiko, juk norisi „pataikyti į formą“.

„Jeigu iš tikrųjų, tai turiu nuostabius draugus, kurie gimtadienio proga padovanojo čekį nusipirkti kostiumui. Žinojome, jog reikės eiti į apdovanojimus. Džiaugiuosi šia dovana, nes labai smagus jausmas vilkint kostiumą. Pirmą valandą galbūt truputį jis ir varžo, tačiau paskui jau būna viskas gerai. Kostiumą vilkėti tenka labai retai, tik per dideles šventes. Tačiau pasipuošti tikrai mėgstu“, – kalbėjo treneris.

Pasak D.Novicko, mados tendencijos yra įdomus dalykas, tačiau jos ne visada sutampa su asmeniniu skoniu: „Pavyzdžiui, plačios kelnės man nepatinka. Taigi tokių ir nesirenku. Madas kažkiek stebiu, bet dažniausiai renkuosi tai, kas man patinka. Kartais mėgstu savo įvaizdžiais ir šokiruoti. Ar turiu mėgstamą dizainerį? Tai būtų Dainius Novickas, artimiausias man dizaineris. Pasitikiu jo idėjomis.“

Artėjančių Naujųjų metų proga treneris visiems linkėjo daug dirbti, siekti savo svajonių. „Svajonės tikrai pildosi. Jeigu kažkas nepasisekė, nepraraskite vilties, vis tiek eikite tuo pačiu keliu ir galiausiai pasieksite savo tikslą. Visi siekite savo svajonių“, – įsitikinęs D.Novickas.

Patogumas ir kokybė

Pretendentė į geriausios metų sportininkės titulą Kotryna Teterevkova iškart žinojo, jog į apdovanojimų renginį nori atvykti vilkėdama juodą ilgą suknelę. Taigi jos paieškos ilgai neužtruko.

„Labai mažai turiu progų pasidažyti, avėti aukštakulnius ar vilkėti suknelę, – „Sporto madai“ pasakojo plaukikė. – Mada labai nesidomiu, kažkiek naujienas tiesiog pasižiūriu socialiniuose tinkluose.“

Paklausta apie plaukikų varžybų aprangas ir koks, ji norėtų, kad dizaineris (ar prekės ženklas) prisiliestų prie pastarųjų kūrimo, K.Teterevkova paminėjo „Nike“.

„Nesu labai išranki. Svarbiausia, kad būtų kokybė ir patogumas. Nors, žinoma, norėtųsi, kad apranga būtų ir graži, – teigė plaukikė. – O švenčių proga visiems linkiu turėti tikslą gyvenime, jo siekti ir niekada nenuleisti rankų.“

Kartelės sau nenuleidžia

Ilgą juodą suknelę pasirinko ir Diana Zagainova. Trišuolininkė labai tiksliai galėjo atsakyti, kiek truko pasiruošimas apdovanojimų vakarui.

„17 valandų, – šypsodamasi pasakojimą pradėjo lengvaatletė. – Visada atrodo, jog laiko pasiruošimui yra labai daug, o ypač – šiemet, kai nusprendžiau praleisti uždarų patalpų stovyklą. Buvau Lietuvoje, tad, atrodė, jog tikrai turėsiu laiko viską susidėlioti šiam renginiui. Tačiau nutiko taip, jog atsirado daugybė darbų ir tik likus dienai iki renginio pradėjau galvoti: „O, Dieve, ką daryti“. Skonį, įsivaizdavimą, kartelę sau turiu, tad džiaugiuosi, jog viską pavyko išspręsti ir likau patenkinta. Man tai ir yra svarbiausia, kad pati būčiau patenkinta ir jausčiausi gerai. Visa kita man nesvarbu.“

D.Zagainovos teigimu, aukštakulnius ji labai mėgsta, tad juos avi dažnai – ir vasarą, ir žiemą. O pasidžiaugti vakarine suknele, ar vakariniu makiažu, progų būna ne tiek ir daug.

„Bendrąja prasme, dėmesį į mados tendencijas kreipiu, tačiau tai tikrai neturi didelės įtakos mano pasirinkimams. Jei kažkokia spalva, ar kažkoks rūbas man netinka, aš jo ir nedėvėsiu, nors jis ir labai madingas ar visų trokštamas tą sezoną. Žinau, ko noriu ir turiu suvokimą apie savo įvaizdį. Galima sakyti, jog šiuo klausimu esu šiek tiek išranki“, – kalbėjo trišuolininkė.

D.Zagainova nesivaiko garsių vardų. Didžiąją dalį jos garderobo sudaro nežinomi prekės ženklai: „Turiu ir žinomesnių prekės ženklų kūrinių, tačiau daugiausia tai – avalynė, rankinės, akiniai. Tačiau tai būtinai turi būti ilgaamžiški daiktai. Svarbiausia, kad prekės būtų kokybiškos, jog man tiktų.“

D.Zagainova bendradarbiauja su „Puma“. Pasak lengvaatletės, ji visuomet laukia naujų siuntų iš šio prekės ženklo. „Nes tai tarsi vakarinė suknelė, tik ją vilki varžybose. „Puma“ kasmet kuria vis gražesnę aprangą, šis prekės ženklas tikrai nuolat įdeda daug pastangų. Kartais norisi net prie šios aprangos tinkantį manikiūrą pasidaryti. Ir, žinoma, pastaroji apranga yra patogi. „Puma“ man gamina ir varžybų aprangą, esu ja labai patenkinta“, – atviravo trišuolininkė. O 2025 m. D.Zagainova visiems palinkėjo sveikatos, vidinės harmonijos, ramybės, jėgų ir energijos veikti bei siekti svajonių. Tačiau būtų gerai nepamiršti, jog akimirkai reikia ir sustoti bei skirti laiko sau.

Velniškas garbanų iššūkis

Kitos lengvosios atletikos atstovės – Modestos Morauskaitės – apdovanojimams pasirinkta suknelė savo žvaigždžių valandos laukė metus.

„Iš tiesų ji buvo paruošta 2023 m. renginiui, bet tuomet man nepavyko grįžti iš Ispanijos. Taigi dabar ramia širdimi puikiai žinojau, ką rengsiuosi. Batai taip pat jau buvo paruošti. Kiek teko pasukti galvą dėl šukuosenos. Ilgiausiai ir užtrukau, kol su tiesintuvu sugarbanojau plaukus. Po to sau pasakiau, kad kitas mano pirkinys tikrai bus garbanoklis, nes niekam nelinkiu garbanoti plaukų su tiesintuvu, tai yra tikras pragaras, – juokdamasi pasakojo bėgikė. – Progų, kada galėtum pasipuošti, tikrai nebūna labai daug. Taigi, jas labai vertini, stengiesi apsirengti šventiškiau, juk sportininkai labai daug laiko praleidžia vilkėdami treningus. Nors, tiesą sakant, kartais pasidaryti makiažą mėgstu ir einant į treniruotes. Tuomet ir papildoma motyvacija, gerai atrodai, gerai jautiesi.“

Mados tendencijomis M.Morauskaitė labai stipriai nesidomi. Tiesiog, kiek tai įmanoma, naujienas, mados aktualijas peržvelgia socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, sekdama mados nuomonės formuotojus: „Labiausiai mėgstu rengtis taip, kaip man pačiai patinka, kas jaučiu, jog esu būtent aš. Savo apranga mėgstu išreikšti save kaip asmenybę. Negalėčiau išskirti kažkokio dizainerio, kuris galėtų kurti aprangas lengvaatlečiams. Tačiau yra tokia Vokietijos lengvaatletė Alica Schmidt. Ji bendradarbiauja su prekės ženklu BOSS. Taigi, matau, jog ten ir sporto, ir laisvalaikio, ir šventinio stiliaus rūbai labai gražiai koreliuoja. Tad, galbūt ši firma galėtų padirbėti prie lengvosios atletikos aprangų.“

Bėgikė dar pridūrė, jog visiems sportininkams Naujųjų metų proga palinkėtų nepamiršti savęs, nepaskęsti rūpesčiuose ir galvojime, koks norėtum būti. Juk reikia žiūrėti ir į tai, koks dabar esi ir, kiek toli jau nuėjai.

Kasdien kostiumo nenorėtų

Kanojininkas Henrikas Žustautas iš anksto buvo nusprendęs, ką rengsis, vienintelis klaustukas buvo – marškinių spalva. „Žmona rekomendavo rinktis baltus. Tad, 10–15 min. ir jau buvau pasiruošęs“, – teigė sportininkas.

H.Žustautas pirmenybę teikia tiems rūbams, kurie tinka ir patinka, o ne tam, ką padiktuoja mados tendencijos.

„Apie madas labai negalvoju. Klasika ir viskas. Iš tiesų sportininkai per metus neturi daug progų, kuomet gali vilkėti švarką ar puoštis kostiumu. Manau, jas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Turbūt tai galėtų būti vestuvės arba kažkokie apdovanojimai. Kai tai vyksta taip retai, visai patinka vilkėti tokius rūbus. Jeigu reikėtų taip atrodyti kasdien, turbūt nelabai patiktų“, – atviravo H.Žustautas.

O palinkėjimas kolegoms ir sau – labai paprastas ir aiškus: „Linkiu visiems tiesiog džiaugtis gyvenimu.“

Prancūziškos elegancijos dvasia

„Žinojau labai tiksliai, kad noriu atrodyti gražiai. Juk beveik visą laiką mes sportininkai vilkime sportines aprangas, tad yra nedaug progų pasirodyti moteriškai, elegantiškai“, – šypsodamasi kalbėjo 2023 m. paralimpinio sporto metų sportininke pripažinta Raimeda Bučinskytė.

Šaulė pripažino, jog sėdėjimas vežimėlyje kiek koreguoja aprangos pasirinkimo variantus. Tačiau, žvelgdama į madą, ji visada renkasi tai, kas patinka, o ne tai, ką diktuoja tendencijos.

„Jei galėčiau rinktis iš visų pasaulio dizainerių ir prekės ženklų, norėčiau, jog paralimpiniams sportininkams aprangas kurtų mados namai „Chanel“. Būtų labai įdomu pamatyti, ką jie sukurtų – kažką elegantiško, bet ir sportiško. Įdomu, kokias spalvas ir medžiagas pasirinktų…“, – susimąstė R.Bučinskytė.

Šaulė visiems patarė duoti galimybę 2025 m., jog jie į kiekvieno gyvenimą atneštų kažką naujo, įdomaus, nepatirto: „Tačiau, kad tai įvyktų, mes ir patys turime „dirbti“ – paragauti kažko neragauto, nueiti kažkur, kur atrodo galbūt mums net ne vieta. Tiesiog nereikia bijoti iššūkių ir išbandyti kažką naujo.“

Renkasi ryškias spalvas

Triatlonininkas Ernestas Česonis šventinio vakaro įvaizdžio klausimo nepaliko paskutinei minutei. Visi taškai ant „i“ buvo sudėlioti iš anksto.

„Turiu ne vieną kostiumą, kažkiek išeiginių rūbų ir tikrai visada atsiranda progų, dėl ko galėčiau pasipuošti. Nors, žinoma, man, kaip ir daugumai sportininkų, patogiausia būna vilkint treningus. Tiesą sakant, kartais net eidamas į treniruotes apsirengiu taip, jog sutikę kolegos klausia, ar aš iš kažkokio renginio atėjau, ar dar eisiu į kažkokį renginį. O kalbant konkrečiai apie mano varžybų aprangą, tai man ji ir patogi, ir graži“, – sakė paralimpinio sporto atstovas.

Triatlonininkas retai domisi mados naujienomis, tačiau tikrai žino, kas telpa į žodį „klasika“.

„Taip pat aš tikrai nevengiu ryškesnių spalvų. Nors dažnai būna, jog apsidairai aplink ir matai, kad dauguma renkasi juodos spalvos drabužius, gal dar mėlynos ar pilkos. O man, pavyzdžiui, labai patinka žalia spalva“, – pridūrė E.Česonis.

Nuotraukos: LTOK/ V.Dranginis ir M.Repečka

The post R.Meilutytė baseine norėtų puoštis „Louis Vuitton“ apranga appeared first on Kauno savaitė.

Kauno miesto savivaldybė nuo 2016 m. tęsia tradicija tapusį metų sporto renginį – „Kauno sporto apdovanojimus”. Čia pagerbiami kauniečių nominuoti ir daugiausiai simpatijų surinkę sporto renginiai, sportininkai, treneriai bei komandos.

Kauniečiai savo kandidatus gali siūlyti net 9 kategorijose: „Metų sporto renginys“, „Metų jaunasis sportininkas (iki 18 metų)“, „Metų jaunoji sportininkė (iki 18 metų)“, „Metų sportininkas/-ė su negalia“, „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“, „Metų vyrų komanda“, Metų moterų komanda“ ir „Metų treneris/-ė“.

Teikiant kandidatą apdovanojimams,  svarbu nurodyti vardą, pavardę, pridėti nuotrauką ir trumpą pristatymą apie nuveiktus darbus ir pasiekimus sporto srityje 2024 metais. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio 30 d. el. paštu sporto.skyrius@kaunas.lt.

Balsavimas už pasirinktus nominantus vyks internetu gruodžio 6–15 dienomis. Susumavus kauniečių bei specialios apdovanojimų komisijos balsus, daugiausia simpatijų surinkę laureatai bus apdovanoti sausio 15 d. „Žalgirio“ arenoje.

Kaunas sporto bendruomenei dovanos šventinį renginį, o laureatams bus įteiktos statulėlės už jų atkaklumą, pasiekimus ir asmeninį pavyzdį, įkvepiant kitus rinktis aktyvesnį bei sveikesnį gyvenimo būdą. Dešimtą nominaciją – už viso gyvenimo nuopelnus sportui – išrinks savivaldybės komisija.

Kauno m. savivaldybės inf. 

The post „Kauno sporto apdovanojimai 2024“: laukia sporto favoritų nominacijų appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau pasaulyje yra daugiau nei 200 tūkstančių sporto šakų!

Sportininkai dalyvauja neįtikėtinose, o kartais ir sunkiai suvokiamose varžybose.

Tiesa, daugelis jų lieka už olimpinės arenos ribų ir yra žinomos tik vienoje šalyje.

Jodinėjimas rąstu Japonijoje

Kas šešerius metus Japonijoje vyksta viena įdomiausių ir neįprasčiausių švenčių – Onbaširos festivalis. Pasiruošiant Nagano prefektūros Suvos mieste rengiamai šventei iškertama šešiolika atrinktų eglių – tokių, kurių aukštis siekia 17–19 metrų. Šios pritvirtinamos virvėmis ir dalyviai jų rąstais leidžiasi stačiu šlaitu žemyn – tarsi milžiniškomis rogėmis.

Nusileidus eglių kamienų stulpai, vadinami onbaširomis, iškilmingai iškeliami keturiuose Suvos šventovės kampuose.

Ši ceremonija buvo atlikta ir kaip 1998 m. Nagano žiemos olimpinių žaidynių atidarymo dalis. Anksčiau šiam sportui buvo naudojama ir kita mediena, pavyzdžiui, maumedžio ar japoninio kedro.

Festivalis pritraukia daugiau nei pusę milijono žiūrovų, nes nuo kalno ant didžiulių medžio rąstų sparčiai lekiančių drąsuolių būrys išties gniaužia kvapą.

Ši unikali „sporto“ šaka žymi dar imperatoriaus Kanmu laikus 8-ojo amžiaus pabaigoje–9-ojo amžiaus pradžioje.

1914-aisiais 21 metų Tomoja Nakamura tapo pirmuoju žinomu žmogumi, jojusiu onbašira. Teigiama, kad jis tai pakartojo dar penkiuose festivaliuose, todėl tapo vietos legenda.

Matyt, prireikė šiek tiek laiko, kol kiti pasiryžo pasekti T. Nakamura: prie laikraščio straipsnio apie 1920 m. festivalį pridėtoje nuotraukoje aiškiai matyti, kad ant pavaizduotos onbaširos niekas nesėdi.

Tik 1926 ir 1932 metų festivalių aprašymuose pasirodė drąsuolių, jojančių didžiuliais medžių rąstais, nuotraukos.

Paskutiniais Antrojo pasaulinio karo metais, kai Japonijos karinė padėtis tapo įtempta, vyriausybė jaunesnius nei 20 metų vyrus – kai kada nesulaukusius nė 15 metų berniukus – ėmė spausti tarnauti kariuomenėje.

Tad trūkstant darbingo amžiaus vyrų, 1944 m. Onbaširos festivalyje daugiausia dalyvavo moterys ir vyresni vyrai – tie, kurie nebuvo verčiami atlikti karinės tarnybos.

Šurmuliuojant festivaliui atsitiko nelaimė ir mirė tuometis miesto meras Tokichi Takagi, tad nuo tada tapo įprasta melstis už saugumą prie paminklo, skirto jam atminti.

O melstis tikrai yra dėl ko: Onbašira garsėja kaip pavojingiausias festivalis Japonijoje. Per jį ne vienas dalyvis buvo sužalotas ar net žuvo.

Mirtini incidentai įvyko 1980, 1986, 1992, 2010 ir 2016 metais. 1992-aisiais upe traukdami rąstą, nuskendo du vyrai. 2010-asiais – dar du vyrai: 45 metų Noritoši Masuzava ir 33 metų Kazuja Hirata – žuvo nukritę iš 10 metrų aukščio, kai Suvos didžiosios šventovės teritorijoje kėlė medžių kamienus.

Dar du vyrai buvo sužeisti per tą patį incidentą, nes virvė, laikanti 17 metrų aukščio medį, staiga nutrūko.

2016 metais žuvo dar vienas žmogus – nukrito nuo medžio, kai šis čiuožė.

Tačiau norinčiųjų išmėginti savo jėgas tai neatbaido. Kelių šimtmečių senumo japonų tradicija, nepaisant mirtino pavojaus, lyg magnetas traukia žiūrovus ir dalyvius.

Oranžinis mūšis Italijoje

Oranžinis mūšis – įspūdingas reginys, kasmet pritraukiantis tūkstančius turistų į mažą Italijos miestelį Ivrėją, esantį šalies šiaurės vakaruose.

Ivrėjos aikštėje minia žmonių laiko apelsinų kibirus. Pasigirsta arklių kanopų bildesys. Minia jaudinasi. Galiausiai į sausakimšą aikštę įvažiuoja „Aranceri“ – apelsinų svaidytojų, simbolizuojančių tirono valstybės sergėtojus, – vežimai: minia pratrūksta ir ima mėtyti apelsinus tiesiai į sargybinius su šalmais.

Tai ne filmo siužetas, o Ivrėjos karnavalo pradžia.

Šios šventės istoriją gaubia paslaptis, tačiau viena versija teigia, kad oranžinis mūšis simbolizuoja gyventojų sukilimą prieš engėjus. Nors tikslios šio įvykio detalės nežinomos, maištinga dvasia tebegyva – kiekvienas dalyvis kovoja su didžiule aistra.

Tik ginklai čia labai neįprasti – vietoj akmenų ar pagalių naudojami apelsinai. Kiekviena komanda dėvi spalvingus kostiumus, todėl kova dar įspūdingesnė.

Festivalis trunka tris dienas ir vyksta prieš pat gavėnią.

Asilų lenktynės JAV

Feirplėjaus mieste, esančiame JAV Kolorado valstijoje, kasmet vyksta asilų lenktynės, vadinamos Lama Rama. Šios varžybos yra Asilų dienos dalis. Tiesa, asilais varžybų dalyviai nejoja. Juos net penkis kilometrus veda už pavadėlio.

Pagrindinis lenktynių tikslas – ne tik parodyti greitį, bet ir pademonstruoti gyvūnų paklusnumą. Asilai yra žinomi dėl savo užsispyrėliškos prigimties, tad konkurentai turi būti nepaprastai kantrūs, kad galiausiai galėtų įveikti nurodytą atstumą.

Lama Rama yra ne tik sportinis renginys, bet ir svarbi labdaros dalis. Jau 32 metus čia padedama rinkti lėšas ir informuoti apie organų bei audinių donorystę.

Škotijos akmens mėtymo čempionatas

Kasmet paskutinę rugsėjo savaitę mažoje Škotijos Easdalės saloje vyksta neįprastas akmens mėtymo čempionatas. Dalyviai iš viso pasaulio čia atvyksta varžytis dėl geriausiųjų vardo.

Čempionato taisyklės griežtos: leidžiami tik vietiniai akmenys, metimas įskaičiuojamas, jei akmuo paliečia vandenį bent du kartus, o kiekvienam dalyviui leidžiami tik trys bandymai.

Festivalis vilioja ne tik dėl sportinio azarto, bet ir dėl linksmos atmosferos.

Daugelis dalyvių atvyksta pasipuošę kostiumais, todėl šventė tampa dar įdomesnė tiek žiūrovams, tiek patiems sportininkams.

Triatlonas Velykų saloje

Kiekvienais metais Velykų saloje Taua vyksta unikalios varžybos.

Šio sporto istorija siekia daugiau nei 300 metų. Jis atsirado kaip ištvermės išbandymas, kai dalyviai lipdavo ant pavojingų uolų ieškoti paukščių kiaušinių.

Laikui bėgant šis sportas išsiplėtė ir apėmė plaukimą per vulkaninį ežerą, bėgimą su sunkia bananų keke ant pečių.

Šiuolaikinė varžybų forma prasideda plaustų lenktynėmis, tada laukia kitas etapas – bėgti su bananais, o triatlonas baigiamas plaukimu ant lentų.

Šis turnyras tapo tautos tradicijų tęstinumo simboliu.

Stručių lenktynės

Stručių lenktynės – tai sporto šaka, kai lenktyniaujama jojant ant stručių nugarų. Jais galima joti panašiai kaip arkliais.

Tačiau teigiama, kad stručius suvaldyti gerokai sunkiau nei arklius, bet žokėjai kaip apsaugines priemones dėvi tik šalmus.

Neretai raiteliai virsta ant žemė, nes paukščiui pasidaro sunku. Tuomet jis visais būdais bando išsisukti iš raitelio gniaužtų.

Stručiai yra didžiuliai neskraidantys paukščiai, kurių gimtinė Afrika. Jie turi labai ilgus kaklus ir kojas ir gali bėgti iki 70 km per val. greičiu. Beje, stručiai, yra greičiausi sausumos paukščiai.

Stručių lenktynės paplitusios Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypač Čandleryje, Arizonoje.

Taip pat tokios varžytuvės vyksta Virdžinijos mieste Nevadoje, Naujajame Orleane, Kenterberio parke Minesotoje, Kentukyje ir Ajovoje.

1892 m. Džeksonvilyje, Floridoje, buvo atidaryta stručių ferma kaip turistų traukos vieta ir tapo viena lankomiausių ir žinomiausių lankytinų vietų visoje valstybėje.

Aliejaus imtynės Turkijoje

Šios imtynės yra vienos iš seniausių varžybų, rengiamų Turkijoje kiekvienų metų birželį. Varžybų dalyviai, nuo galvos iki kojų pasidengę slidžiu alyvuogių aliejumi, grumiasi vienas su kitu.

Tokios imtynės yra nacionalinė Turkijos sporto šaka.

Legenda byloja, kad XIV amžiuje Suleimanas Paša ir jo 40 karių būrys įkūrė stovyklą kaime, vadinamame Samona. Čia vyrai ėmėsi imtynių – du kovojo nuo aušros iki vidurnakčio, tada griuvo negyvi iš nuovargio – taip gimė aliejaus imtynių festivalis.

Nuo 1924 metų šis turnyras vyksta Edirnėje, prie Bulgarijos ir Graikijos sienų. Vieta gali keistis, tačiau jos svarba Turkijos žmonėms išlieka ta pati, mat tos imtynės yra persmelktas senųjų tradicijų.

Prieš prasidedant trijų dienų varžyboms Edirnės gatvėmis žygiuoja šokėjų ir garbingų asmenų eisena. Garbė nešti vėliavą suteikiama praėjusių metų imtynių čempionui, kitaip žinomam kaip „Bash Pehlivan“. Tuomet padedami vainikai visiems anksčiau kovojusiems atminti, meldžiamasi už žuvusių imtynininkų sielas.

Į stadioną susirenka didžiulės minios ir laukia artėjančio veiksmo. Viduje varžovai ruošiasi mūšiui.

Tradicinėse turkiškose aliejaus imtynėse visi imtynininkai mūvi „kisbetą“ – odines kelnes, specialiai pagamintas iš veršelio ar vandens buivolo kailio.

Viskas tam, kad imtynininkams būtų kuo sunkiau vienas kitą įveikti. Tuo paaiškinamas ir kūno tepimas aliejumi – tam, kad būtų praktiškai neįmanoma sugriebti priešininko.

Žaidimo tikslas yra priversti konkurentą pargriūti ant šono arba pakelti jį nuo žemės ir panešti kelis žingsnius. Jei pavyksta padaryti kurį nors iš šių dalykų, teisėjas nedelsdamas sustabdo varžybas ir skelbia nugalėtoją.

Kartoninių vamzdžių kovo

Kiekvienais metais visoje JAV ir Australijoje organizuojamos išskirtinės kovos. Renginyje susitinka savadarbiais šarvais apsiginklavę „kariai“, kad susiremtų su varžovais. Tiesa, šarvai čia pagaminti iš… kartono.

O ir ginklą šiose varžybose atstoja kartoninis vamzdis.

Taisyklės paprastos: sulaužyti priešininko vamzdį nesugadinant savojo.

Šie renginiai dažnai vyksta viešuosiuose parkuose visą vasarą, yra atviri visiems nuo penkerių metų ir pabrėžia linksmybes, o ne konkurenciją.

Kojų pirštų imtynės

Norite dar pasivaržyti? Tam puikiai tiks dar viena sporto šaka.

Pirštų imtynės – tai sportas, kuriame dalyvauja du priešininkai. Šie suremia kojų pirštus ir bando prispausti vienas kito pėdas prie žemės – panašiai kaip rankų lenkimo imtynėse.

Kalbama, kad šį sportą 1976 m. Stafordšyre, Jungtinėje Karalystėje, sumanė keturi alaus vietinėje aludėje padauginę vyrukai.

Pasaulio kojų pirštų imtynių čempionatas kasmet vyksta nuo 1994 m. Derbišyre, Anglijoje. Rezultatyviausias visų laikų žaidėjas yra Alanas Nešas, daugkartinis kojų pirštų imtynių čempionas. Lisa Šenton yra neįveikiama moterų pasaulio čempionė.

Kojų pirštų imtynės yra panašios į rankų lenkimą. Dalyviai turi nusiauti batus ir nusimauti kojines, nes žaidžiama tik basomis.

Paprasta!

The post Keisčiausios sporto varžybos appeared first on Kauno savaitė.

Šeštadienį baigėsi du mėnesius trukęs prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Nacionalinis judumo iššūkis, kuriame šiais metais sudalyvavo 105 tūkst. gyventojų.

Prezidentūros teigimu, iššūkyje dalyvavo 3 tūkstančiai komandų, kurių nariai kartu sudėjus nuėjo per 45 mlrd. žingsnių. Skaičiuojama, kad vidutinis dalyvių dienos žingsnių skaičius šiais metais buvo 12 proc. aukštesnis nei pernai.

„Nacionalinis judumo iššūkis kasmet liudija apie mūsų kasdienybėje įsitvirtinantį tvarų santykį su aplinka. Šių metų iššūkį kviečiau pasitikti su vizija „Judumas visiems!“, nes tikiu, kad kiekvienam žmogui Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo galimybių, turime užtikrinti laisvą ir savarankišką judėjimą po miestą, naudojimąsi viešuoju transportu, lankymąsi kultūros ir laisvalaikio įstaigose“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas trečiadienį apdovanos geriausiai pasirodžiusias bei didžiausią iššūkio žingsnių vidurkį pasiekusias komandas.

Ši iniciatyva, kurioje komandos 8 skirtingose kategorijose varžosi 2 mėnesius, rengiama jau ketvirtus metus iš eilės.

The post Nacionalinio judumo iššūkiui – milijardai žingsnių appeared first on Kauno savaitė.

Tai Panevėžio miesto savivaldybės drauge su partneriais iš Liepojos ir Daugpilio vykdomo projekto „Saugūs vandenyje“ dalis, kurio metu ne tik bus pastatyta irklavimo bazė, bet ir į sporto veiklas bus integruojami atskirtį dėl socialinės padėties ar intelekto sutrikimo patiriantys jauni žmonės.

„Džiaugiamės, kad Panevėžio sporto centre jaunuosius sportininkus ugdo bei juos sportinių aukštumų siekti skatina kvalifikuoti treneriai. Šiuo metu kylanti šiuolaikinė irklavimo bazė, kuria naudosis baidarių ir kanojų irkluotojai, manau taps dar viena iš paskatų sportininkams siekti aukštesnių rezultatų. Džiugu, kad bus sudarytos sąlygos sportuoti ir jaunuoliams, turintiems specialiųjų poreikių“, – sako įstaigos direktorius Saulius Raziūnas.

Ant Nevėžio upės kranto adresu Smėlynės g. 2D įsikurs 280 kv. m mūrinis vieno aukšto pastatas, kurį sudarys valčių elingas su remonto ir inventoriaus patalpomis bei administracinės erdvės su rūbinėmis, higienos patalpomis ir trenerių kabinetais, prie upės pakrantėje įrengta prieplauka sportinėms valtims, pertvarkius sklypą bus įrengtos automobilių stovėjimo vietos.

Kita projekto „Saugūs vandenyje“ dalis – jau prasidėję mokymai irklavimo treneriams. Panevėžio sporto centro baidarių ir kanojų irklavimo treneriai Dalia Vaičikonienė, Edita Simonaitytė, Vytautas Vaičikonis ir Pavelas Bespalovas vyko į Daugpilyje organizuojamus bendrus projekte dalyvaujančių Lietuvos ir Latvijos miestų irklavimo trenerių mokymus. Jų  metu buvo dalinamasi teorinėmis žiniomis ir praktine patirtimi, organizuojant sporto pamokas sunkiau besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams, kalbėta apie užsiėmimų lauke vedimą žmonėms su intelekto sutrikimais. Susitikimo metu sporto specialistas-fizioterapeutas mokė, kaip taikant diferencijuotą ir individualų požiūrį reikia pritaikyti fizinę veiklą mokiniams su specialiaisiais poreikiais. Siekiant skatinti jaunimo su specialiaisiais poreikiais domėjimąsi baidarių ir kanojų  irklavimo sporto šaka ateityje ketinama parengti jiems pritaikytą ugdymo programą. Jau kitą vasarą miestuose-projekto partneriuose bus organizuojami specialūs saugaus elgesio vandenyje bei irklavimo užsiėmimai šiems

Bendra projekto „Saugūs vandenyje“ vertė sudaro šiek tiek daugiau nei 584 tūkst. Eur, kurių didžioji dalis – apie 80 proc. – Europos regioninės plėtros fondo lėšos. Panevėžiui, kaip pagrindiniam projekto partneriui, skirta per 316 tūkst.

Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, kuri siekia prisidėti prie darnaus socialinio ir ekonominio programos regionų vystymosi, padėdama jiems tapti patrauklia ir konkurencinga vieta gyventi, mokytis, dirbti ir apsilankyti.

The post Panevėžio sporto centro baidarių ir kanojų irklavimo treneriai dalyvauja projektinėje veikloje appeared first on Kauno savaitė.