Anot jo, mėginimai šį klausimą interpretuoti pagal politines nuotaikas yra nepriimtini.

„Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodančius pasisakymus apie siūlymus mažinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, noriu aiškiai pasakyti, kad neturiu jokios tolerancijos bandymams aplink save kurti politinį triukšmą Lietuvos saugumo sąskaita“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.

„Daugiau nei 5 proc. BVP įsipareigojimas gynybai yra neginčytina koalicijos sutarta riba ir jokie mėginimai interpretuoti šį klausimą pagal politines nuotaikas man nepriimtini“, – akcentavo socialdemokratų pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad būtent LSDP pasiūlė ir užtikrino daugiau nei 5 proc. finansavimą krašto apsaugai, todėl diskusijų dėl lėšų mažinimo jo vadovaujamoje partijoje nebus.

„Siūlantiems mažinti gynybos finansavimą rekomenduoju prisiminti, kokios valstybės piliečiais esate ir atsakingai dirbti savo šalies interesų labui“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

Pirmadienį naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis negarantuoja, jog jo vadovaujama frakcija palaikys 2026 m. valstybės biudžeto projektą. „Aušrietis“ taip pat teigė, kad, norint užtikrinti pakankamą finansavimą kitoms lėšų stokojančioms sritims, būtų galima apkarpyti gynybai numatytą skirti lėšų dalį.

Be to, grupė parlamentarų trečiadienį užregistravo siūlymą kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai skirti 5 proc. nuo BVP. Siūloma, kad likę 0,38 proc., kurie Vyriausybės parengtame projekte numatyti gynybos finansavimui, būtų skirti vidaus saugumui ir keliams.

Siūlymą registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Bronius Ropė, Jaroslavas Narkevičius, mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas, „aušriečiai“ Lina Šukytė-Korsakė ir Aidas Gedvilas.

Šių metų birželį NATO sąjungininkės susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pritarusios JAV siūlomam išlaidų padidinimui siekiant atgrasyti Rusiją.

Savo ruožtu Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sinkevičius: 5,38 proc. BVP gynybai yra neginčytina riba appeared first on Kauno savaitė.

„Socialdemokratų įgula pasirinko staigų stabdymą, tikėdama, kad pakilimo tako užteks saugiai sustoti. Deja, būna, kad tako ilgio nebeužtenka, kad ištaisytum klaidingą sprendimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė S. Skvernelis.

„Ar šitas lėktuvas nesusprogs, tuoj pamatysime, juolab, kad lėktuve tarp keleivių yra ir teroristų su sprogmenimis. Net ir saugiai sustojus, jie gali tiesiog detonuoti sprogmenį“, – pabrėžė jis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas taip pat ironiškai kelia klausimą dėl Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos tolimesnio buvimo koalicijoje.

„Ar nuo to nenukentės šalia pakilimo tako kreivą vagą ariantis, tylus ir su viskuo susitaikęs valstietis – tyrimas parodys“, – teigė S. Skvernelis.

Šeštadienį posėdžiavusi LSDP taryba nusprendė – koalicija su „aušriečiais“ išliks, tačiau didžiausia valdančiosios daugumos partija perims Kultūros ministeriją.

Kaip skelbta, kultūros bendruomenei besipiktinant dėl „Nemuno aušrai“ atiduotos Kultūros ministerijos, socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius šią savaitę užsiminė, kad gali tekti persvarstyti valdančiosios koalicijos sudėtį. LSDP pirmininkas teigė, kad taryboje kolegoms pristatys galimas alternatyvas, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją – pasak jo, galimi ir nuosaikūs, ir drastiški sprendimai.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Skvernelis įvertino LSDP sprendimą dėl koalicijos: ar šitas lėktuvas nesusprogs, tuoj pamatysime appeared first on Kauno savaitė.

Vis tik, politikas pažymi, kad „aušriečių“ reakcijos socialdemokratai nebijo.

„Mes pasitikėjome koalicijos partneriu. Sutarėme, susiderėjome, dėl ko susiderėjome, vėliau reikėjo persiderėti. Suteikėme galimybę rasti profesionalų žmogų. Rastas buvo žmogus. Žinome, kaip baigėsi. Tai aš manau, kad tas veikimas ir rezultatas yra nemalonus mums, nemalonus valstybei, nemalonus visuomenei. Matome, kad partneris, akivaizdu, nesusitvarko su ta sritimi. Tai mes, kaip už koaliciją labiausiai atsakinga partija, padėsime – perimsime ir sutvarkysime“, – po tarybos posėdžio žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Klausiamas, ar prognozavo, kokia gali būti Remigijaus Žemaitaičio vedamų „aušriečių“ reakcija į tokius sprendimus, M. Sinkevičius nurodė, kad apie tai LSDP taryba nediskutavo.

„Tai, pamatysime. Mes to nebijome“, – patikino jis.

Tuo metu teiraujantis, ar LSDP tarybos sprendimai galiausiai neprives prie koalicijos griūties, socialdemokratams vadovaujantis Jonavos meras neatmetė tokio scenarijaus.

„Gali taip būti. (…) Tada arba mažumos (Vyriausybė – ELTA), arba nauja koalicija“, – kalbėjo LSDP pirmininkas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sinkevičius apie galimą „aušriečių“ reakciją dėl perimamos Kultūros ministerijos: mes to nebijome appeared first on Kauno savaitė.

„Koalicijos partnerius mes keičiame, nes atsižvelgėme į situaciją, įvertinome buvusios koalicijos partnerių elgesį, retoriką, pozicijas. Mes pradėjome nuo to, kad pirmiausia kvietėme esamus koalicijos partnerius, bandėme išsiaiškinti, kokia situacija, ar įmanomas darbas ateityje. Panašu, kad tas darbas – neįmanomas“, – po tarybos posėdžio sakė laikinasis LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„47 skyriai (iš 60 – ELTA) pasisakė, kad koalicija turėtų būti keičiama į tokią kompoziciją, kuriai pritarė ir mūsų partijos taryba“, – akcentavo jis.

Visgi, pats politikas sakė tarybos posėdyje palaikęs siūlymą į koaliciją kviesti „aušriečius“, „valstiečius“ ir demokratus.

„Aš balsavau už variantą, kuris nesulaukė palaikymo – už tą plačią koaliciją“, – tikino M. Sinkevičius.

Tiesa, laikinasis socialdemokratų lyderis kol kas negali atsakyti, ar prie koalicijos prisijungtų ir šiuo metu kartu su „valstiečiais“ Seimo frakcijoje dirbantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai.

„Mes priėmėme sprendimą kviesti LVŽS partiją ir jos atstovus, su kuriais buvome susitikę. Jie tą klausimą apsvarstė savo partiniuose organuose. Ar jie atsives kažką papildomai – mes nežinome, bet pradedame nuo LVŽS“, – dėstė M. Sinkevičius.

Tuo metu klausiamas, ar „valstiečiai“ bus sukalbamesni koalicijos partneriai nei ultimatumus kėlę demokratai „Vardan Lietuvos“, LSDP lyderis tikino – tai parodys tik gyvenimas.

„Turbūt, spėlionėmis į ateitį sunku užsiimti. Nesu nei Vanga, nei Nostradamas. Gyvenimas parodys, ar įmanomas darbas, kaip jis seksis, ar jis bus stabilesnis, ar kaip tik – chaotiškesnis“, – dėstė jis, pažymėdamas, kad tikimasi stabilumo.

Tikisi kitą savaitę pasirašyti koalicinę sutartį

Po LSDP tarybos sprendimo, partijos derybinė grupė susitiks su politinių jėgų atstovais, pakviestais į valdančiąją koaliciją. Pirmadienį planuojamas susitikimas su „aušriečiais“.

M. Sinkevičiaus teigimu, viliamasi, kad koalicinę sutartį pavyks suderinti iki kitos savaitės ketvirtadienio.

„Norėtume ir keliame sau ambiciją dėl koalicijos sutarties sutarti šią savaitę. Planuojame susitikimą rytoj su „Nemuno aušra“ vidurdienį“, – sakė Jonavos meras.

Sieks, kad Seimo pirmininko postas atitektų socialdemokratams

Iki šiol dirbusioje koalicijoje Seimo pirmininko postas buvo deleguotas Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – šias pareigas ėjo Saulius Skvernelis.

Klausiamas, kurios būsimos koalicijos partijos atstovas turėtų užimti šį postą, M. Sinkevičius teigė, kad parlamento vadovo pareigas turėtų eiti socialdemokratas.

„Sieksime, kad atitektų socialdemokratams“, – sakė laikinasis socdemų pirmininkas.

Neoficialiai kalbama, kad į šį postą bus skiriamas šiuo metu pirmojo Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas einantis Juozas Olekas. Klausiamas apie tai, M. Sinkevičius nurodė, kad partijos kolega yra „puikus kandidatas šioms pareigoms“, tačiau konkretaus sprendimo – dar nėra.

Mano, kad su S. Skverneliu „tiltų nesudegino“

Nors šiuo metu koalicijoje dirbantys demokratai „Vardan Lietuvos“ nesulaukė LSDP kvietimo tęsti darbą valdančiojoje daugumoje, M. Sinkevičius sako – su pastarosios lyderiu Sauliumi Skverneliu „tiltai nesudeginti“, tikimasi dalykiško bendravimo ateityje.

„Jokių tiltų nesudeginome. Aš nesijaučiu kažkaip ar įžeidęs, ar kažkaip neišgirdęs. Tiesiog mes ir dirbę esame kartu, jis buvo mano Vyriausybės vadovas, aš – jo komandos narys. Tiltai nesudeginti, tiesiog gyvenime yra taip, kad kartais reikia rinktis. Ir bendruomenė pasakė savo žodį, kokiu keliu mes einame“, – tvirtino LSDP vadovas.

Palaiko prezidento poziciją dėl partinių „Nemuno aušros“ ministrų

Laikinasis LSDP lyderis M. Sinkevčius tikino, jog nepaisant R. Žemaitaičio išsakyto noro keisti „Nemuno aušros“ deleguotus ministrus partiniais, bus laikomasi prezidento Gitano Nausėdos išsakytos pozicijos, jog šios partijos atstovų ministrų postuose neturėtų būti.

„Mes girdime prezidentą ir esame prezidento pusėje. Ponas Žemaitaitis lyg ir aiškino, kad turi kažkokį sprendimą. Koks tas sprendimas, aš nežinau (…). Prezidento vertinimas ir pozicija nėra tiktai noras. Manau, tai yra pakankamai aiški retorika su aiškiu lūkesčiu“, – po tarybos posėdžio sakė M. Sinkevičius.

Pasak LSDP lyderio, kol kas neaišku, kas ir kaip dalinsis ministerijų portfelius, tačiau, kaip pažymi M. Sinkevičius, gaunamų ministerijų skaičius turėtų būti proporcingas partijos turimų mandatų Seime daliai.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministrę tikrai reikės pakeisti, dėl kitų ministerijų šiai dienai aiškumo turbūt nėra. Gali atsirasti ir kažkoks derybinis elementas, nes jeigu mes (…) sutarsime dėl koalicijos (…), gali būti taip, kad vienos ministerijos pereis į socialdemokratų poziciją, galbūt bus tiesiog pasikeitimų, kas ir už kokią sritį atsakingas“, – aiškino socialdemokratas.

„Dėl išaugusio apetito mes nieko negirdėjome ir tikimės, kad tas apetitas bus adekvatus turimų Seimo narių mandatų skaičiui. Ta matematika turi egzistuoti (…). Tokių planų kol kas neturime“, – sakė jis, paklaustas, ar neplanuojama skirti daugiau ministerijų „Nemuno aušrai“.

Praėjusią savaitę skelbta, jog demokratų deleguotas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas gali likti poste net ir tuo atveju, jei S. Skvernelio vedamos partijos nebebūtų tarp valdančiųjų. Prezidentas taip pat leido suprasti, jog tokią idėją palaiko. Jis teigė vertinantis Ž. Vaičiūno profesionalumą ir turimą autoritetą energetikos srityje.

Vis dėlto, M. Sinkevičius sako sunkiai įsivaizduojantis scenarijų, jog demokratų ministrai galėtų tęsti darbą Vyriausybėje.

„Sunkiai įsivaizduoju. Tiksliau neįsivaizduoju, kaip tai galėtų būti organizuojama (…). Partijos, gavusios rinkėjų pasitikėjimą, suformuoja koalicinę daugumą ir pasidalina atsakomybėmis, įgyvendindamos bendrą koalicinę programą. Tai turėti Vyriausybės kabinete asmenis, kurie nėra iš koalicinės daugumos (…) – politinė sistema taip neveikia“, – sakė socialdemokratų pirmininkas.

Iš Prezidentūros neigiamų signalų dėl koalicijos sudėties – neturi

Pernai lapkritį socialdemokratams nutarus pakviesti į koaliciją R. Žemaitaičio „aušriečius“, prezidentas Gitanas Nausėda pastarąjį sprendimą pavadino klaida.

Klausiamas, ar turi informacijos, kaip šalies vadovas vertintų naujai formuojamą koaliciją su „Nemuno aušra“ ir LVŽS, M. Sinkevičius teigė neturįs jokių indikacijų.

„Neturiu jokių neigiamų indikacijų ir apskritai jokių indikacijų. Aš manau, kad Prezidentūra per patarėjus, ar pats prezidentas ras progą pakomentuoti ir įsijungti į tą procesą, kai matys tam būtinybę ir laiką. Kažkokių indikacijų ir mūsų nominuotoji premjerė nėra išgirdusi“, – sakė M. Sinkevičius.

„Neužsiimame tokia ekvilibristika ir neužsiimame kažkuo, kas yra neįmanoma realizuoti, ir tuo, kam sulauksime kategoriško pasipriešinimo“, – nurodė jis.

Siūlys koalicinėje sutartyje palikti nuostatą dėl teisinės neliečiamybės

Kaip žinia, pernai koaliciją sudarę socdemai, „aušriečiai“ ir demokratai koalicinėje sutartyje buvo įtraukę nuostatą, jog valdančiosios daugumos nariai, dėl kurių teisėsaugos institucijos kreipiasi į Seimą, prašant patraukti juos baudžiamojon atsakomybėm, sutinka supaprastinta tvarka spręsti klausimą dėl teisinės neliečiamybės naikinimo. Tiesa, tokia norma galiojo ne visada – pavyzdžiui, socdemų frakcijos nario Arūno Dudėno atveju.

Klausiamas, ar siūlys tokią nuostatą įrašyti į naująją koalicijos sutartį, M. Sinkevičius patvirtino.

„Aš būsiu už tai, kad palikti (šią nuostatą – ELTA)“, – tvirtino politikas.

Kaip skelbta anksčiau, socialdemokratų derybinė grupė šią savaitę susitiko su „Nemuno aušros“, demokratų „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“ atstovais.

Visgi, šeštadienį LSDP koalicijos derybinės grupės partiečiams išplatintame laiške teigiama, kad socialdemokratai nebemato galimybės tęsti darbą esamos valdančiosios daugumos sudėtyje – kartu su „aušriečiais“ ir demokratais.

Anksčiau Sauliaus Skvernelio pirmininkaujama politinė jėga pranešė nebegalinti dirbti su R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“, o socialdemokratai pabrėžė, kad tokie ultimatyvūs pareiškimai jiems tampa nepriimtini.

Tuo metu patys „aušriečiai“ skelbė pasirengę tęsti darbą koalicijoje, tačiau, jų vertinimu, joje negali būti vietos „skaldančioms jėgoms“.

Savo ruožtu „valstiečiai“ pranešė, jog formuos derybinę grupę, jeigu socialdemokratai pakvies juos į koaliciją.

Liepos pabaigoje buvusiam premjerui Gintautui Paluckui pranešus apie atsistatydinimą, LSDP teko ieškoti ne tik naujo ministro pirmininko, bet ir iš naujo formuoti valdančiąją daugumą.

LSDP naująja kandidate į ministres pirmininkes pasiūlė iki šiol Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) vadovavusią Ingą Ruginienę. Ketvirtadienį prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo pateikė politikės kandidatūrą į Vyriausybės vadovės postą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Socialdemokratai apsisprendė: į koaliciją kviečia „Nemuno aušrą“ ir LVŽS appeared first on Kauno savaitė.

Kalbėdamas apie naująją koalicijos sutartį, politikas pažymėjo, jog ją galima ruošti „nuo balto popieriaus lapo“ arba remiantis jau anksčiau galiojusiu dokumentu.

Nuomonės nekeičia

„Keliame atvirą klausimą, svarstysime ir tą darysime iki konsultacijos su partijos valdybos nariais. Norime žinoti jų nuomonę, nes nuomonių yra visokių“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.

Politikas teigė kartą pasakęs viešai, kad koalicija su „aušriečiais“ buvo klaida, tą, primena jis, yra padaręs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Žodis ne žvirblis, jis yra pasakytas. O kaip toliau bus, tai… partijos suvažiavime aš tą pasakiau. Neatsimenu reakcijos, ar buvo plojimai, ar švilpimai, bet mes dabar šitą klausimą vėlgi turėsime svarstyti partijos valdyboje, frakcijoje. Tas procesas laukia“, – sakė jis.

Paklaustas, ar gali keistis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lūkesčiai dėl ministerijų ar kitų postų, S. Skvernelis tiesiogiai į klausimą neatsakė. Jis pažymėjo tik tiek, kad 19–osios Vyriausybės sutartis baigė galioti, o ruošiant naują 20–osios Vyriausybės koalicinę sutartį galima pradėti nuo pradžių arba remtis jau ankstesniu dokumentu, peržvelgiant tam tikrus punktus.

„Kai pasibaigia sutartis, tai rengiant naują sutartį, tu gali (pradėti – ELTA) nuo balto popieriaus lapo, arba gali turėti paruoštuką – tiesiog seną sutartį ir žiūrėti, ką verta perkelti, ko neverta perkelti“, – kalbėjo jis.

Postas klibantis kaip ir visa koalicija

Tuo metu kalbėdamas apie savo posto likimą, S. Skvernelis patikino, jog jo atsisakyti – nebūtų „raudona linija“. Jo vertinimu, Seimo pirmininko kėdė yra tiek pat klibanti, kiek ir visa koalicija.

„Nėra raudonų linijų. Procedūra labai paprasta, nutarimo projektą pats parengčiau, 15 minučių Seime, atviras balsavimas ir viskas“, – sakė parlamento lyderis.

„Kaip ir visa koalicija, taip ir postas klibantis yra“, – akcentavo jis.

„Nemuno aušros“ ministrai galėtų keistis

„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui prakalbus apie ketinimus keisti jų deleguotus ministrus, S. Skvernelis tokią iniciatyvą vertina teigiamai.

„Teigiamas žingsnis, nes tikrai manau, kad net ir tose istorijose, kurios išvertė ministrą pirmininką iš posto, ten tų sąsajų su atitinkamomis ministerijomis yra. Gal išsiskaidrins ir „Nemuno aušros“ atstovai ir paskirs savo ministrus“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

„Negaliu jiems rekomenduoti, tai yra jų apsisprendimo reikalas. Turbūt keistai atrodo, kai vienas jų ministras yra buvęs aktyvus „Laisvės partijos“ narys – tai kokia čia koalicija, su kuo ta koalicija?“ – akcentavo jis.

Tiesa, po pernai spalį vykusių rinkimų prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jis netvirtins „Nemuno aušrai“ priklausančių kandidatų į ministrus. Savo ruožtu S. Skvernelis tikina, ar ši sąlyga keisis, priklausys nuo šalies vadovo požiūrio į „aušriečius“.

„Sąlygą iškėlė prezidentas. Jis klaida įvardijo koaliciją, iškėlė sąlyga, dabar labai svarbu bus prezidento pozicjia. Ar klaida vis dar yra klaida, ir jeigu ne klaida, gal ir kita klaida – ne klaida“, – tikino jis.

„Nemuno aušrai“ šiuo metu priklauso trys ministerijos. Aplinkos ministro pareigas eina Povilas Poderskis, Teisingumo – Rimantas Mockus, žemės ūkio – Ignas Hofmanas.

„Vardan Lietuvos“ ministrų nekeis

Savo ruožtu kalbėdamas apie demokratams priklausančias ministerijas, S. Skvernelis patikino, kad jų vadovų partija nekeistų.

„Mes savo ministrų nekeistume“, – teigė jis.

Tuo metu paklaustas, ar į veikiausiai atsilaisvinančią I. Ruginienės vietą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) demokratai deleguotų anksčiau jai vadovavusį Liną Kukuraitį, S. Skvernelis patikino, kad tai priklausys nuo socialdemokratų poreikio.

„Jeigu kolegos socialdemokratai paprašytų, kad dėl valstybės ir vardan Lietuvos reikia – taip, mes turime patį stipriausią kandidatą į šią poziciją – Liną Kukuraitį“, – dėstė Seimo pirmininkas.

„Bet čia yra jų ministerija, kaip sakė Mindaugas Sinkevičius, neduok Dieve, negeidžiame svetimo nei turto, nei ministerijų, nei moterų“, – pabrėžė jis.

Demokratams „Vardan Lietuvos“ priklausantį ekonomikos ir inovacijų ministro portfelį turi Lukas Savickas, o energetikos – Žygimantas Vaičiūnas.

Demokratai sąlygų nekels

S. Skvernelis tikina, kad konsultuojantis su koalicijos partneriais, jo vadovaujami demokratai savo sąlygų nekels. Pasak jo, priešingai nei mano kai kurie socialdemokratai, „Vardan Lietuvos“ nelaužė tarp valdančiųjų priimtų susitarimų.

„Mieli socdemai niekada negalėtų taip kalbėti, mes nebuvo sutarę, kad elgsimės kitaip. Mes tikrai nebuvome sutarę, kad palaikysime vadinamų „čekutininkų“ įstatymo projektą, nebuvome tokio pažado davę ir nepalaikysime to. Tikrai nebuvome sutarę, kad jeigu matome, kad yra bėda su Vyriausybės nariu ar ministru pirmininku, kur tai tampa kritine bėda – toliau apsimesime, kad niekas nevyksta“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Tikrai ilgą laiką laikėmės labai nuosekliai. Ar čia yra raudonos linijos? Nemanau. Manau, kad tai yra normalios pozicijos, nes tikrai negalime tylėti tada, kada matome, jog yra problema“, – akcentavo jis.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post S. Skvernelis: koalicija su „Nemuno aušra“ buvo klaida appeared first on Kauno savaitė.

Visgi, pripažįsta šalies vadovas, kartais gali susidaryti klaidingas įspūdis dėl esą blogos situacijos koalicijos gretose.

„Mes matome, kad ji (koalicija – ELTA) dirba. Tikrai priiminėjami sprendimai, priiminėjami įstatymai, tame tarpe labai svarbūs mums įstatymai, susiję su tam tikros dalies kelių perdavimu savivaldybių dispozicijai, matome tam tikrą atitinkamą finansavimą. Tai buvo siekis, kurio mes norėjome jau seniai. Su šia Vyriausybe, su šia valdančiąja koalicija pavyko finalizuoti šiuos darbus“, – ketvirtadienį Alytuje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Aš manau, kad mums susidaro kartais iškreiptas vaizdas, kad koalicija nedirba, tik vaidina „Santa Barbaras“. Darbas vykdomas, tik galbūt mes kartais per daug dėmesį kreipiame į dėmesį nukreipiančius ir ne itin svarbius dalykus (…). Manau, mes tiesiog leiskime šiai koalicijai dirbti ir nekreipkime dėmesio“, – dėstė jis.

Prieš Kalėdas partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė, jog jo vedama politinė jėga svarstys trauktis iš koalicijos, jeigu Seimui nebus pateikta jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus.

Pagal koalicinę sutartį, „Nemuno aušrai“ priklauso du Seimo vicepirmininko postai. Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad R. Žemaitaitis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos – šiuo metu politikas figūruoja poroje ikiteisminių tyrimų, o vienoje byloje dėl neapykantos kurstymo yra ir teisiamas.

Visgi, R. Žemaitaitis nesitraukė nuo savo pozicijos ir akcentavo – panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų nebeliko. Netrukus jis ėmė svarstyti, jog „Nemuno aušra“ galėtų reikšti pretenzijas ir į demokratams „Vardan Lietuvos“ deleguotą Seimo pirmininko poziciją.

R. Žemaitaitis kartojo, jog dar prieš pasirašant koalicinę sutartį valdančiosios daugumos lyderiai sutarė, jog vienas iš Seimo vadovybės postų atiteks jam.

Tiesa, trečiadienį LRT televizijai jis patikino, kad klausimo apie traukimąsi iš valdančiosios koalicijos – nebeliko.

„Mes iš koalicijos nesvarstome trauktis“, – LRT televizijai tvirtino anksčiau ultimatumus dėl Seimo vicepirmininko kėdės kėlęs politikas.

Pasak R. Žemaitaičio, taškas šioje istorijoje padėtas Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui pripažinus, kad žodinis susitarimas dėl jo kandidatūros į parlamento vicepirmininkus vis tik buvo.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post G. Nausėda: leiskime dirbti ir nekreipkime dėmesio appeared first on Kauno savaitė.

Visgi, politikės teigimu, įtampų yra per daug, o rinkimus laimėję socialdemokratai, jos manymu, nesugeba pasinaudoti savo pergale rinkimuose ir taip suvaldyti koalicijos partnerius.

„Na, koalicijos visada šiek tiek pasistumdo, kaip sakant, užsiima jėgos ir valdžios kąsnį. Gal kiek turime per daug tų įtampų, bet tai jau Lietuvos vidaus politikos klausimai. Pagrindinė, aišku, atsakomybė už koaliciją – socialdemokratų. Tai didžiausia laimėtoja, kuri kol kas dar atrodo nelabai sugeba pasinaudoti savo laimėjimu“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Vos prisiekus naujajai centro-kairės Vyriausybei, valdančiosios daugumos gretose kilo įtampos, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog „aušriečiai“ trauktis iš koalicijos, jeigu Seimui nebus pateikta jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus.

Pagal koalicinę sutartį, „Nemuno aušrai“ priklauso du Seimo vicepirmininko postai. Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad R. Žemaitaitis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos – šiuo metu politikas figūruoja poroje ikiteisminių tyrimų, o vienoje byloje dėl neapykantos kurstymo yra ir teisiamas.

Visgi, R. Žemaitaitis nesitraukė nuo savo pozicijos ir akcentavo – panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų nebeliko. Netrukus jis ėmė svarstyti, jog „Nemuno aušra“ galėtų reikšti pretenzijas ir į demokratams „Vardan Lietuvos“ deleguotą Seimo pirmininko poziciją.

R. Žemaitaitis kartojo, jog dar prieš pasirašant koalicinę sutartį valdančiosios daugumos lyderiai sutarė, jog vienas iš Seimo vadovybės postų atiteks jam.

Žurnalistų klausiamas apie tariamą susitarimą, premjeras Gintautas Paluckas neatskleidė, ar išties su R. Žemaitaičiu ir S. Skverneliu buvo sutaręs tokias postų dalybas.

Tuo metu antradienį Seimo pirmininkas pripažino – koalicijos partneriai buvo aptarę R. Žemaitaičio galimybes tapti parlamento vicepirmininku. Tiesa, „Vardan Lietuvos“ lyderis pabrėžė – nuo tada, kai įvyko pastarieji žodiniai susitarimai, situacija gerokai pasikeitė.

„Pažadėta, kad turės dvi pozicijas. Taip buvo sutarta. Ir vienoje iš pozicijų galėtų būti Remigijus Žemaitaitis. Tokios kalbos buvo, tokie svarstymai buvo. Bet aplinkybės pasikeitė“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Reaguodamas į tai, R. Žemaitaitis Eltai teigė, jog „Nemuno aušra“ pavasario sesijos pradžioje gali pasiūlyti nebūtinai jo kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus.

Klausimą dėl R. Žemaitaičio pretenzijų į Seimo vicepirmininko postą valdantieji žadėjo toliau spręsti koalicinės tarybos rėmuose.

The post D. Grybauskaitė įvertino įtampas valdančiojoje koalicijoje appeared first on Kauno savaitė.

Tuo metu per pastarąjį mėnesį 9 procentiniais punktais išaugo gyventojų dalis, palankiai vertinanti pareigis eiti pradėjusį ministrą pirmininką Gintautą Palucką.

Tyrimo duomenimis, pasitikėjimą „aušriečių“ lyderiu R. Žemaitaičiu reiškė 45 proc., o premjeru G. Palucku – 49 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

Naujausia apklausa rodo, kad 4 procentiniais punktais išaugo ir teigiamą nuomonę apie Seimo pirmininką Saulių Skvernelį (palankiai vertino 52 proc., nepalankiai – 38 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį (palankiai vertino 38 proc., nepalankiai – 48 proc.) turinčių respondentų.

Taip pat 3 procentiniais punktais išaugo europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus (palankiai vertino 47 proc., nepalankiai – 33 proc.), „Nemuno aušros“ atstovės, parlamentarės Agnės Širinskienės (palankiai vertino 44 proc., nepalankiai – 42 proc.) bei visuomenininko Andriaus Tapino (palankiai vertino 44 proc., nepalankiai – 42 proc.) vertinimai.

Tuo metu per paskutinį mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo teigimai europarlamentarą Aurelijų Verygą (palankiai vertino 39 proc., nepalankiai – 47 proc.) vertinančių apklaustųjų.

Nepalankiausiai vertinamas iš politikos pasitraukęs G. Landsbergis

Tarp nepalankiausiai lapkričio mėnesį gyventojų įvertintų politikų rikiuojasi iš politikos pasitraukęs buvęs konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis (76 proc. nepalankiai ir 15 proc. palankiai) bei Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (72 proc. nepalankiai ir 18 proc. palankiai).

Taip pat tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai nepalankiausiai lapkritį įvertino buvusią premjerę Ingridą Šimonytę (70 proc. nepalankiai ir 22 proc. palankiai), europarlamentarą Petrą Gražulį (65 proc. nepalankiai ir 23 proc. palankiai) bei Lietuvos deleguotą eurokomisarą Andrių Kubilių (64 proc. nepalankiai ir 23 proc. palankiai).

Tuo metu tarp palankiausiai apklaustųjų įvertintų visuomenės veikėjų ir toliau pateko kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (palankiai 81 proc., nepalankiai 11 proc.) ir dabartinis šalies vadovas G. Nausėda (palankiai 73 proc., nepalankiai 20 proc.).

Daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai teigė vertinantys ir buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę (palankiai 57 proc., nepalankiai 35 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį (palankiai 52 proc., nepalankiai 38 proc.) bei Vyriausybės vadovą Gintautą Palucką (palankiai 49 proc., nepalankiai 34 proc.).

Kitus šiame tyrime vertinamus politikus bei visuomenės veikėjus gyventojai įvertino labiau nepalankiai nei palankiai.

Sociologė: R. Žemaitaičio rinkėjų emocijos nuslūgo

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad kritęs gyventojų pasitikėjimas R. Žemaitaičiu yra visiškai natūralus. Pasak jos, šio politiko ir jo vadovaujamos partijos elektorato nuslūgo.

„Iš karto po Seimo rinkimų tiek Remigijaus Žemaitaičio, tiek jo vadovaujamos „Nemuno aušros“ reitingai šoktelėjo. Tačiau tai galima laikyti emocine reakcija į rinkimų rezultatus. Dabar vertinimas grįžo į stabilesnę padėtį, yra panašus į tokį, koks buvo anksčiau“, – Eltai aiškino R. Ališauskienė.

Visgi „Baltijos tyrimų“ direktorė neatmeta, kad įtakos smukusiam „aušriečių“ lyderio vertinimui galėjo turėti ir chaosas formuojant Ministrų kabinetą.

„Kažkiek įtakos galėjo padaryti ministrų skyrimas – ne tik oponentų, priešininkų ar koalicijos partnerių kalbos, bet ir paties Remigijaus Žemaitaičio komunikacijos indėlis, jo siūlymai, vieno ar kito kandidato nepatvirtinimas, jų keitimas“, – nurodė ji.

Didesnis palankumas G. Paluckui gali būti trumpalaikis

Tuo metu kalbėdama apie tai, kas galėjo lemti 9 procentiniais punktais išaugusį palankumą premjerui G. Paluckui, R. Ališauskienė akcentuoja viešojoje erdvėje padidėjusį matomumą.

„Gintauto Palucko matomumas pastarąjį mėnesį buvo kur kas didesnis, nes jau buvo aišku, kad į premjerus eis būtent jis. Be to, kai po rinkimų yra formuojama Vyriausybė, natūraliai premjero kėdę užimsiančiam politikui gyventojai pasitikėjimą skiria tarsi avansu“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ direktorė.

„Tačiau nebūtinai tas palankesnis vertinimas išsilaiko ilgai“, – pridūrė ji.

Apklausa vyko 2024 metų lapkričio 20–gruodžio 1 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų amžiaus ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

The post Vyriausybės formavimo laikotarpiu smuko pasitikėjimas R. Žemaitaičiu appeared first on Kauno savaitė.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir jo komanda kritiškai vertina praėjusią savaitę Laikinojoje sostinėje, kaip ir Vilniuje bei Tauragėje, vykusį protestą prieš Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje.

„Šitoje situacijoje gerai suprantu mūsų naują valdžią. Ir užjaučiu. Dar ne taip seniai pats tą patyriau, kai piketuotojai dvejus metus rinkdavosi po kabineto langais. Vienas jų su žaliais akiniais tuomet narsiai pirmose linijose stovėjo, o dabar sėdi. Teisiamųjų suole – kaltinamas pedofilija. Kitas, šešėlinis koordinatorius – trumpalaikis frakcijos seniūnas, įtariamas dokumentų klastojimu – laukia prokurorų verdikto ir kelionės į teismą. Galimai bus prisidirbęs su „čekučiais“. Tokie štai „herojai“!“ – mero V. Matijošaičio komentarą cituoja portalas „kasvykstakaune.lt“.

Raštu išplatintame komentare V. Matijošaitis taip pat teigia, jog pastarosios kadencijos metu konservatoriai apskritai nusigręžė nuo Kauno.

„Per ketverius metus su ligšioline Premjere darbo klausimais bendravome tik vieną kartą. Bandžiau rodyti iniciatyvą, bet atsakymas aiškus – buvau paskelbtas persona non grata ir visiškai ignoruojamas“, – merą cituoja „kasvykstakaune.lt“.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vilniuje, Kaune ir Tauragėje vyko protestas „Dešimt tylos minučių“, kurio dalyviai tokiu būdu norėjo išreikšti nepritarimą dėl antisemitinės retorikos kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimui valdančiojoje koalicijoje. Visgi per pirmąjį protestą socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas su protestuotojais nesusitiko, motyvuodamas tuo, jog nepritaria „pačiai protesto idėjai“.

Su protestuotojais nesusitiko ir „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Tuo metu pats Remigijus Žemaitaitis teigė prieš „Nemuno aušros“ įtraukimą į koaliciją organizuojamą protestą vertinęs kaip „pagarbos jam ženklą“. Visgi tik sužinojęs apie protestą, politikas kvietė gyventojus atvykti prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio namų Žvėryne ir ten uždegti žvakutę, taip surengiant protesto akciją prieš politiko veikas, esą nukreiptas prieš Lietuvą. Dėl šių politiko pareiškimų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesantaikos kurstymo, pats R. Žemaitaitis vėliau teigė neraginantis eiti protestuoti prie V. Landsbergio namų.

Nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

The post V. Matijošaitis kritiškas dėl Kaune praėjusią savaitė vykusio protesto prieš „Nemuno aušrą“ appeared first on Kauno savaitė.

Dėl socialdemokratų sprendimo koaliciją formuoti su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ į prezidentą Gitaną Nausėdą kreipėsi ir Vokietijos fondų atstovai.

„Šiandien tolesniems, bendromis vertybėmis grįstiems Lietuvos ir Vokietijos santykiams yra iškilusi grėsmė. (…) Lietuvos pilietinės visuomenės prašau pabandyti įtikinti rinkimų laimėtojus, socialdemokratų partiją, atsisakyti koalicijos su antisemitais“, – viešame laiške cituojamas Vokietijos Bundestago narys, Krikščionių demokratų partijos atstovas Roderichas Kiesewetteris.

„Tiek Vokietijos, tiek Lietuvos pilietinės visuomenės žinia vieninga – antisemitizmas negali būti toleruojamas. Tad kaip Vokietijos fondų atstovai ir Vokietijos draugai vertiname Jūsų išreikštą tvirtą poziciją dėl antisemitizmo Lietuvoje netoleravimo. Kviečiame imtis veiksmų, jog antisemitinėms jėgoms ar jų paskirtiems asmenims vietos neatsirastų ne tik Vyriausybėje, bei ir LR Seimo valdančiojoje koalicijoje“, – priduriama G. Nausėdai skirtame kreipimesi.

Dokumentą pasirašė Europiečių judėjimas bei Konrado Adenauerio ir Friedricho Naumano fondų biurai Baltijos šalims.

ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Prezidentas Gitanas Nausėda tokį LSDP sprendimą pavadino klaida. Kritikos dėl tokios koalicijos sudarymo negailėjo ne tik žydai, bet ir kitų užsienio valstybių politikai, tarp kurių – ir Vokietijos, JAV bei Lenkijos politikai.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Vokietijos fondų atstovai kreipėsi į G. Nausėdą appeared first on Kauno savaitė.