<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>gimtadienių paradoksas Archives - Kauno savaitė</title>
	<atom:link href="https://kaunosavaite.lt/tag/gimtadieniu-paradoksas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://kaunosavaite.lt/tag/gimtadieniu-paradoksas/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Sat, 21 Nov 2026 15:46:18 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=7.1.5</generator>

<image>
	<url>https://kaunosavaite.lt/wp-content/uploads/2024/11/cropped-Kauno-savaite-LOGO4-1-32x32.png</url>
	<title>gimtadienių paradoksas Archives - Kauno savaitė</title>
	<link>https://kaunosavaite.lt/tag/gimtadieniu-paradoksas/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Penki neįtikėtini faktai apie pasaulį, kurie iš tiesų yra tiesa</title>
		<link>https://kaunosavaite.lt/5-neitiketini-faktai-apie-pasauli/</link>
					<comments>https://kaunosavaite.lt/5-neitiketini-faktai-apie-pasauli/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[ricardas]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 21 Nov 2026 15:46:18 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[MOKSLO ORBITA]]></category>
		<category><![CDATA[Australija]]></category>
		<category><![CDATA[gimtadienių paradoksas]]></category>
		<category><![CDATA[grybai]]></category>
		<category><![CDATA[įdomūs faktai]]></category>
		<category><![CDATA[kosmosas]]></category>
		<category><![CDATA[mėnulis]]></category>
		<category><![CDATA[mokslas]]></category>
		<category><![CDATA[pasaulio įdomybės]]></category>
		<category><![CDATA[Paukščių Takas]]></category>
		<category><![CDATA[technologijų istorija.]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://kaunosavaite.lt/?p=9043</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pasaulis gerokai keistesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kartais užtenka palyginti du gerai žinomus dalykus, kad suprastume, jog mūsų įsivaizdavimas</p>
<p>The post <a href="https://kaunosavaite.lt/5-neitiketini-faktai-apie-pasauli/">Penki neįtikėtini faktai apie pasaulį, kurie iš tiesų yra tiesa</a> appeared first on <a href="https://kaunosavaite.lt">Kauno savaitė</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<h2>Pasaulis gerokai keistesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kartais užtenka palyginti du gerai žinomus dalykus, kad suprastume, jog mūsų įsivaizdavimas apie juos visiškai prasilenkia su tikrove.</h2>
<p>Ar patikėtumėte, kad Australija platesnė už Mėnulį? Kad Žemėje auga daugiau medžių, nei mūsų galaktikoje yra žvaigždžių? O gal nustebintų žinia, kad pirmasis fakso pirmtakas buvo patentuotas dar tada, kai telefono niekas neturėjo?</p>
<p>Ir tai dar ne viskas. Matematika gali iškrėsti neįtikėtinų pokštų, o biologija atskleidžia, kad su grybais turime daugiau bendro, nei tik galėtume įsivaizduoti.</p>
<p>Štai penki moksliškai pagrįsti faktai, kurie privers į įprastus dalykus pažvelgti kitaip.</p>
<h3><strong>Australija – platesnė už Mėnulį</strong></h3>
<p>Kai žvelgiame į naktinį dangų, Mėnulis atrodo milžiniškas. O Australija pasaulio žemėlapyje – tik vienas iš šešių žemynų.</p>
<p>Tačiau palyginkime jų dydžius.</p>
<p>NASA duomenimis, Mėnulio skersmuo yra maždaug 3474 kilometrai. O Australijos žemynas iš vakarų į rytus driekiasi beveik 4000 kilometrų.</p>
<p>Vadinasi, Australija yra maždaug 500 kilometrų platesnė už Mėnulio skersmenį!</p>
<p>Žinoma, čia slypi svarbi detalė. Lyginame tik atstumus, o ne bendrą dydį ar paviršiaus plotą. Mėnulis yra rutulio formos dangaus kūnas, kurio paviršiaus plotas siekia apie 38 milijonus kvadratinių kilometrų.</p>
<p>Australijos sausumos plotas – maždaug 7,7 milijono kvadratinių kilometrų. Taigi pagal paviršiaus plotą Mėnulis gerokai didesnis.</p>
<p>Vis dėlto pats faktas, kad vienas mūsų planetos žemynas yra platesnis už Mėnulio skersmenį, skamba neįtikėtinai.</p>
<p>Beje, Mėnulis prie horizonto dažnai atrodo didesnis nei aukštai danguje. Tai vadinamoji Mėnulio iliuzija – mūsų suvokimo ypatybė, o ne tikras dangaus kūno dydžio pasikeitimas.</p>
<h3><strong>Žemėje daugiau medžių nei Paukščių Take žvaigždžių</strong></h3>
<p>Pakelkite akis į giedrą nakties dangų. Net ir už miesto šviesų ribų matomos žvaigždės atrodo nesuskaičiuojamos.</p>
<p>O dabar įsivaizduokite visus Žemės miškus – nuo Lietuvos pušynų iki Amazonės džiunglių.</p>
<p>Kur jų daugiau: medžių Žemėje ar žvaigždžių mūsų galaktikoje?</p>
<p>Atsakymas gali nustebinti.</p>
<p>2015 metais tarptautinė mokslininkų komanda žurnale „Nature“ paskelbė tyrimą, kuriame apskaičiavo, kad Žemėje auga maždaug 3,04 trilijono medžių.</p>
<p>Tai skaičius su dvylika nulių!</p>
<p>O Paukščių Take, kuriam priklauso ir mūsų Saulė, NASA vertinimu, yra maždaug 100–400 milijardų žvaigždžių.</p>
<p>Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, Žemėje medžių yra maždaug nuo 8 iki 30 kartų daugiau nei žvaigždžių mūsų galaktikoje.</p>
<p>Šį skirtumą sunku net įsivaizduoti.</p>
<p>Tiesa, mokslininkai medžių neskaičiavo po vieną. Jie analizavo miškų tyrimų duomenis, palydovines nuotraukas ir kūrė matematinius modelius. Todėl 3,04 trilijono yra mokslinis įvertis, o ne tikslus šiandienos medžių skaičius.</p>
<p>Svarbu ir tai, kad lyginame medžius tik su vienos galaktikos žvaigždėmis. Visatoje galaktikų yra nesuskaičiuojamai daugiau, todėl bendras žvaigždžių skaičius nepalyginamai didesnis.</p>
<p>Tačiau vieną dalyką jau žinome: gyvename planetoje, kurios miškai skaičiumi gali pranokti ištisą žvaigždžių galaktiką.</p>
<h3><strong>Fakso pirmtakas atsirado anksčiau už telefoną</strong></h3>
<p>Faksas daugeliui primena praėjusio amžiaus biurus, kuriuose ūždami aparatai spausdindavo telefonu atsiųstus dokumentus.</p>
<p>Telefonas, priešingai, atrodo gerokai senesnis išradimas.</p>
<p>Bet istorija čia iškrečia pokštą.</p>
<p>Dar 1843 metais škotų išradėjas Alexanderis Bainas užpatentavo įrenginį, kuris tapo vienu pirmųjų šiuolaikinio fakso pirmtakų.</p>
<p>Jo sumanymo esmė buvo perduoti rašto ženklus ar vaizdus elektros signalais, o kitame laido gale juos atkurti.</p>
<p>Tam buvo naudojami sinchroniškai judantys mechanizmai ir specialiai paruoštas popierius.</p>
<p>Įdomiausia, kad Alexanderis Grahamas Bellas savo garsųjį telefono patentą gavo tik 1876 metais.</p>
<p>Vadinasi, ankstyvasis dokumentų ir vaizdų perdavimo principas buvo užpatentuotas 33 metais anksčiau už Bello telefoną.</p>
<p>Tačiau nereikėtų įsivaizduoti, kad XIX amžiaus viduryje žmonės jau siuntinėjo dokumentus tokiais fakso aparatais, kokius prisimename iš biurų.</p>
<p>Baino įrenginys buvo eksperimentinė technologija. Pirmieji komerciniai dokumentų perdavimo tokiu būdu sprendimai atsirado tik po kelių dešimtmečių, o plačiai naudojami fakso aparatai – gerokai vėliau.</p>
<p>Vis dėlto pati idėja perduoti atvaizdą laidais buvo sugalvota dar prieš atsirandant garsiajam telefonui.</p>
<h3><strong>Pakanka 23 žmonių, kad gimtadieniai imtų kartotis</strong></h3>
<p>Įsivaizduokite nedidelę klasę, kurioje mokosi 23 mokiniai.</p>
<p>Kokia tikimybė, kad bent dviejų jų gimtadieniai sutaps?</p>
<p>Dauguma tikriausiai spėtų, kad labai nedidelė. Juk metuose yra 365 dienos!</p>
<p>Tačiau matematika sako ką kita.</p>
<p>Jeigu vienoje grupėje yra 23 žmonės, tikimybė, kad bent du jų gimę tą pačią mėnesio ir dienos datą, siekia maždaug 50,7 procento.</p>
<p>Šis reiškinys vadinamas gimtadienių paradoksu.</p>
<p>Paslaptis slypi tame, kad lyginame ne vieno konkretaus žmogaus gimtadienį su kitų žmonių datomis. Ieškome bet kurių dviejų žmonių, kurių gimtadieniai sutampa.</p>
<p>O 23 asmenų grupėje galima sudaryti net 253 skirtingas žmonių poras.</p>
<p>Kiekviena jų – dar viena galimybė aptikti sutampančias gimimo datas.</p>
<p>Didėjant grupei, tikimybė sparčiai auga. Pavyzdžiui, tarp 50 žmonių ji jau siekia apie 97 procentus.</p>
<p>Žinoma, tai nereiškia, kad kiekvienoje 23 žmonių grupėje būtinai bus du tą pačią dieną gimę žmonės.</p>
<p>Kalbame apie matematinę tikimybę, apskaičiuotą darant prielaidą, kad visos 365 metų dienos yra vienodai tikėtinos gimimo datos, o vasario 29-oji neįskaičiuojama.</p>
<p>Galite atlikti nedidelį eksperimentą: per kitą šeimos susibūrimą ar kolegų susitikimą surašykite visų gimtadienius. Jei susirinks bent 23 žmonės, bus visai įdomu pažiūrėti, ar matematika pasitvirtins.</p>
<h3><strong>Grybai žmogui giminingesni nei augalams</strong></h3>
<p>Štai faktas, kuris gali pakeisti jūsų požiūrį į miške rastą baravyką.</p>
<p>Iš pirmo žvilgsnio grybai atrodo panašesni į augalus. Jie auga vienoje vietoje, turi savitas struktūras ir, skirtingai nei gyvūnai, niekur nebėgioja.</p>
<p>Todėl ilgą laiką grybus mokslininkai priskyrė augalų pasauliui.</p>
<p>Tačiau šiuolaikiniai genetiniai tyrimai atskleidė kitokią istoriją.</p>
<p>Pasirodo, grybai evoliuciškai yra artimesni gyvūnams, taigi ir žmonėms, negu augalams.</p>
<p>Tai reiškia, kad grybai ir gyvūnai turi palyginti neseną bendrą evoliucinį protėvį, kurio nesidalija su augalais.</p>
<p>Šią giminystę patvirtina molekuliniai tyrimai. Grybai ir gyvūnai priklauso didesnei organizmų grupei, vadinamai opisthokontais.</p>
<p>Tačiau tai nereiškia, kad grybas yra kažkoks nejudrus gyvūnas.</p>
<p>Grybai sudaro atskirą gyvosios gamtos karalystę, turi savitą sandarą ir maitinimosi būdą.</p>
<p>Pavyzdžiui, augalai energijai gauti naudoja fotosintezę. O grybai, kaip ir gyvūnai, patys organinių medžiagų iš anglies dioksido fotosintezės būdu negamina.</p>
<p>Tik gyvūnai maistą paprastai praryja ir suvirškina kūno viduje, o grybai išskiria fermentus į aplinką, suskaido organines medžiagas ir tuomet jas įsiurbia.</p>
<p>Dar vienas įdomus skirtumas – grybų ląstelių sienelėse dažnai yra chitino. Šios medžiagos taip pat randama vabzdžių ir kitų nariuotakojų išoriniuose griaučiuose.</p>
<p>Tad kitą kartą, miške radę baravyką ar voveraitę, prisiminkite: evoliucijos požiūriu jie mums artimesni nei greta auganti pušis.</p>
<h3><strong>Pasaulis keistesnis, nei įsivaizduojame</strong></h3>
<p>Šie penki faktai primena, kad net gerai pažįstami dalykai slepia netikėtumų.</p>
<p>Didžiausias mūsų dangaus kaimynas pagal skersmenį gali nusileisti vienam Žemės žemynui. Miškų medžių skaičius pranoksta Paukščių Tako žvaigždžių skaičių. O technologijos, kurios mums atrodo nesenos, gali turėti beveik dviejų šimtmečių istoriją.</p>
<p>Kartais užtenka paprasto matematinio skaičiavimo, kad nustebtumėte. Kartais – pažvelgti į evoliucijos medį ir sužinoti, jog grybai yra tolimesni mūsų giminaičiai.</p>
<p>Pasaulyje netrūksta dalykų, kurie skamba kaip išgalvoti. Tačiau įdomiausi dažnai būna būtent tie, kuriuos galima patikrinti.</p>
<p>The post <a href="https://kaunosavaite.lt/5-neitiketini-faktai-apie-pasauli/">Penki neįtikėtini faktai apie pasaulį, kurie iš tiesų yra tiesa</a> appeared first on <a href="https://kaunosavaite.lt">Kauno savaitė</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://kaunosavaite.lt/5-neitiketini-faktai-apie-pasauli/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
