Tokią naują socialinę garantiją siūloma taikyti tokiais atvejais, kai nėštumas nutrūksta iki 21 nėštumo savaitės imtinai.

Tai numatančios Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurias pateikė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rūta Miliūtė, ketvirtadienį sulaukė parlamentarų pritarimo. Po pateikimo jas palaikė 46 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 7 susilaikė.

Projektai atiduoti svarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, o plenarinėje salėje jie vėl turėtų atsirasti pratęstoje sesijoje, kitų metų sausio 7 d.

Iniciatyvos autorė Seimo narė R. Miliūtė mano, kad įtvirtinus atostogas dėl nėštumo netekties ir išmoką, būtų pripažįstama, kad tai yra ne tik medicininis įvykis, bet ir reikšminga gyvenimo krizė, kuriai būtinas atsigavimo laikotarpis.

Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas šiuo metu nenumato specialių socialinių garantijų nėštumo netekties (persileidimo) atvejais, nors ši patirtis, anot parlamentarės, turi reikšmingą emocinį, psichologinį poveikį šeimai ir neretai fizinių pasekmių moters sveikatai.

Projektas numato, kad šios atostogos būtų suteikiamos darbuotojos prašymu ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos. Siekiant patvirtinti nėštumo netekties faktą darbdaviui reikėtų pateikti gydytojo pažymą.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmoka yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ji būtų mokama moteriai, kai nėštumas nutrūko iki 21 nėštumo savaitės imtinai, taip pat jos sutuoktiniui ar partneriui, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.

Beje, teisę į nėštumo netekties išmoką siūloma užtikrinti visiems apdraustiesiems asmenims, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio.

Kaip pastebi R. Miliūtė, statistika rodo, kad 1 iš 4 nėštumų baigiasi persileidimu, dažniausiai iki 22 savaitės.

Jos duomenimis, vis daugiau valstybių pripažįsta nėštumo netektį kaip savarankišką teisinį pagrindą atostogoms ir išmokoms.

Pavyzdžiui, Lenkijoje moterims suteikiamos sutrumpintos motinystės atostogos (iki 8 savaičių), kai jos pagimdo negyvą vaiką ar vaikas miršta iki 8 gyvenimo savaitės. Ši teisė taikoma ir persileidimo atveju, jeigu išduodamas gimimo liudijimas su prierašu apie negyvo vaiko gimimą.

Nuo 2023 m. Portugalijoje numatytos 3 dienų apmokamos atostogos abiem tėvams po ankstyvo persileidimo.

Kaip pavyzdį R. Miliūtė nurodo ir Belgiją, kuri nuo 2024 m. suteikia 2 dienų atostogas valstybės tarnyboje dirbančioms moterims ir jų partneriams po persileidimo iki 180 nėštumo dienų.

Pagal Lietuvoje galiojantį reguliavimą nėštumui nutrūkus tarp 11 ir 21 savaitės, gydytojas moteriai gali skirti laikiną nedarbingumą. Įstatyme taip pat nėra apibrėžta galimybė gauti išmoką nėštumui nutrūkus, kol vaisius nepasiekia 22 savaitės, t. y. kol gimdymas nelaikomas įvykusiu. Motinystės ir tėvystės išmokos mokamos tik tais atvejais, kai gimdymas įvyksta nuo 22 savaitės.

The post Seimui pasiūlyta įteisinti 3 dienų atostogas ir išmoką netekus nėštumo appeared first on Kauno savaitė.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Rūtos Miliūtės ketvirtadienį pateikti Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų projektai numato, kad anksčiau į darbą grįžę tėvai neprarastų nepanaudotos vaiko priežiūros atostogų ir išmokos dalies – ja galėtų pasinaudoti vėliau, iki vaikui sukaks 8 metai.

Taip pat siūloma leisti vėliau gauti ir nepanaudotą vaiko priežiūros išmokos dalį, jeigu tėvai nutraukė atostogas dėl grįžimo į darbą ar tarnybą anksčiau, nei vaikui suėjo 18 arba 24 mėnesiai.

Pagal siūlomą reguliavimą, vėliau mokamos išmokos dydis būtų toks pats, koks buvo mokamas iki vaiko priežiūros atostogų nutraukimo dėl grįžimo į darbą. Išmoka būtų mokama tik už nepanaudotą laikotarpį.

„Svarbu tai, kad bendra vaiko priežiūros atostogų trukmė nebūtų ilginama, o papildomos išmokos nebūtų kuriamos. Tėvams būtų suteikiama galimybė lanksčiau panaudoti tai, kas jiems jau priklauso“, – sako R. Miliūtė.

Naują tvarką siūloma taikyti ir toms šeimoms, kurių vaikams pakeitimų įsigaliojimo dieną dar nebūtų sukakę 8 metai ir kurios nebūtų išnaudojusios visos joms priklausančios vaiko priežiūros atostogų bei išmokos dalies.

Kartu teikiamos ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kad asmenys, pasinaudoję galimybe vėliau išeiti vaiko priežiūros atostogų, neprarastų galimybės būti vertinami dėl socialinės paramos skyrimo.

R. Miliūtės teigimu, pritarus įstatymų pataisoms, šeimos turėtų daugiau pasirinkimo laisvės, jų sprendimas anksčiau grįžti į darbą nereikštų prarastų socialinių garantijų.

Lankstesnė sistema, jos nuomone, padėtų ne tik geriau derinti šeimos ir profesinius įsipareigojimus, bet ir skatintų aktyvesnį tėčių dalyvavimą auginant vaikus. Demokratės vertinimu, siūlomi pakeitimai svarbūs ir platesniame Lietuvos demografinės situacijos kontekste.

„Kai Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, turime ieškoti sprendimų, kurie iš tiesų palengvintų šeimų kasdienybę. Vienkartinių paskatų neužtenka – šeimoms reikia ilgalaikio saugumo, galimybės dirbti, auginti vaikus ir neprarasti valstybės paramos“, – sako R. Miliūtė.

Jos nuomone, dabartinis reguliavimas neskatina tėvų anksčiau grįžti į darbo rinką.

„Tėvai, kurie nusprendžia anksčiau grįžti į darbą, iš esmės yra baudžiami – jie praranda galimybę vėliau pasinaudoti jiems priklausančia vaiko priežiūros išmokos dalimi. Kodėl turėtume versti šeimas rinktis tarp profesinės veiklos ir valstybės garantuojamos paramos?“, – svarsto R. Miliūtė.

Jos pasiūlytą reguliavimą po pateikimo palaikė 47 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 9 susilaikė. Projektai atiduoti Socialinės apsaugos ir darbo, Žmogaus teisių komitetams, o plenarinėje salėje jų svarstymas numatomas kitų metų sausio mėnesį.

Šiuo metu vaiko priežiūros atostogomis galima naudotis iki vaikui sukanka 3 metai, o vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueina 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo pasirinktos trukmės. Jeigu tėvai nusprendžia anksčiau grįžti į darbą, galimybės vėliau pasinaudoti likusia išmokos dalimi nėra.

ELTA primena, kad R. Miliūtė jau antrą kartą siūlo Seimui įteisinti tėvams palankesnį vaiko priežiūros atostogų modelį. Šių metų balandžio 21 d. Seimas nepritarė jos pateiktoms įstatymų pataisoms, siūlančioms leisti tėvams, nespėjusiems pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis iki jam sueis 3 metai, gauti šias atostogas ir išmoką iki vaikui sukaks 8 metai.

Už tai numatančias Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 35 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 38. Tačiau nepaisant tokio nepalankaus balsavimo, ši Seimo narės demokratės R. Miliūtės iniciatyva nebuvo galutinai atmesta, ji grąžinta tobulinti.

The post Ssvarstys, ar leisti tėvams išsaugoti nepanaudotas atostogas appeared first on Kauno savaitė.

Tokią naują socialinę garantiją siūloma taikyti tokiais atvejais, kai nėštumas nutrūksta nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai.

Tai numatančius Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rūta Miliūtė kartu su kitais frakcijos kolegomis.

Projektas numato, kad šios atostogos būtų suteikiamos darbuotojos prašymu ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos. Siekiant patvirtinti nėštumo netekties faktą darbdaviui reikėtų pateikti gydytojo pažymą.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmoka yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ji būtų mokama moteriai, kai nėštumas nutrūko nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai, taip pat jos sutuoktiniui ar partneriui.

Beje, teisę į nėštumo netekties išmoką siūloma užtikrinti visiems apdraustiesiems asmenims, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio.

Iniciatyvos autorė Seimo narė R. Miliūtė mano, kad įtvirtinus atostogas dėl nėštumo netekties ir išmoką, būtų pripažįstama, kad tai yra ne tik medicininis įvykis, bet ir reikšminga gyvenimo krizė, kuriai būtinas atsigavimo laikotarpis.

„Siūlau sistemiškai užpildyti šiuo metu egzistuojančią teisinio reguliavimo spragą, nes nėštumo netekties atvejais socialinės garantijos apsiriboja laikino nedarbingumo institutu. Įtvirtinus naują tikslinių atostogų rūšį ir su ja susijusią socialinio draudimo išmoką, sudaromos prielaidos aiškiai ir proporcingai reaguoti į nėštumo netekties atvejį kaip įvykį, turintį ne tik medicininių, bet ir socialinių bei psichologinių pasekmių“, – sako R. Miliūtė.

Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas šiuo metu nenumato specialių socialinių garantijų nėštumo netekties (persileidimo) atvejais, nors ši patirtis, anot parlamentarės, turi reikšmingą emocinį, psichologinį poveikį šeimai ir neretai fizinių pasekmių moters sveikatai.

Kaip pastebi R. Miliūtė, praktikoje dažniausiai vienintelė galima priemonė yra laikinas nedarbingumas, kuris skiriamas vertinant asmens sveikatos būklę ir ne visada apima emocinio bei psichologinio atsigavimo poreikį, todėl nesudaro galimybių moteriai, ir juo labiau ir netekto vaiko tėvui gauti aiškiai apibrėžtą atokvėpio laiką.

„Tokia situacija neatitinka nei socialinio jautrumo principo, nei valstybės įsipareigojimų šeimos, sveikatos ir lygių galimybių politikos srityje. Persileidimas yra ne tik medicininis įvykis. Tai psichologiškai traumuojanti patirtis, turinti įtakos ir moteriai, ir vaiko tėvui“, – sako R. Miliūtė.

Jos teigimu, statistika rodo, kad 1 iš 4 nėštumų baigiasi persileidimu, dažniausiai iki 22 savaitės.

Pasirinktas laikotarpis nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai, anot politikės, grindžiamas medicininiais kriterijais, kartu siekiant jį sistemiškai suderinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nustatančiu atostogų ir socialinio draudimo išmokų suteikimo sąlygas nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atvejais.

„Medicinos praktikoje laikoma, kad apie 11-ąją savaitę embriono vystymasis pereina į vaisiaus stadiją – vaisius jau turi susiformavusias pagrindines organų sistemas, tolimesnis vystymasis yra susijęs su jų brendimu ir funkciniu tobulėjimu. Dėl to nėštumas šiame etape paprastai yra labiau pažengęs, o jo nutrūkimas siejamas su reikšmingesnėmis fizinėmis pasekmėmis moters organizmui ir reikšmingesniu emociniu bei psichologiniu poveikiu“, – sako R. Miliūtė.

Pasak jos, kartu šis laikotarpis sistemiškai atribojamas nuo vėlesnio nėštumo etapo (nuo 22 savaitės), nuo kurio galiojančiuose teisės aktuose nėštumo pasibaigimas laikomas gimdymu ir su juo siejamos kitos socialinės garantijos.

„Todėl siūlomas reguliavimas užpildo spragą tarp ankstyvo nėštumo laikotarpio ir vėlesnių, jau reglamentuotų atvejų, užtikrindamas proporcingą, aiškiai apibrėžtą ir tikslinę socialinę apsaugą“, – sako parlamentarė.

Jos preliminariu vertinimu, siūlomo projekto įgyvendinimui gali prireikti apie 1-1,5 mln. eurų per metus. Tokią sumą Seimo narė nurodo darydama prielaidą, kad nėštumo netekties išmoką kasmet gautų apie 4 tūkst.-6 tūkst. asmenų (įskaitant moteris ir jų sutuoktinius ar partnerius).

Kitų šalių praktika

Projektų autorė R. Miliūtė taip pat siekia suderinti Lietuvos teisinį reguliavimą su pažangia tarptautine praktika. Jos duomenimis, vis daugiau valstybių pripažįsta nėštumo netektį kaip savarankišką teisinį pagrindą atostogoms ir išmokoms, net jei gimdymas neįvyksta arba neįmanoma nustatyti vaisiaus lyties.

Pavyzdžiui, Lenkijoje moterims suteikiamos sutrumpintos motinystės atostogos (iki 8 savaičių), kai jos pagimdo negyvą vaiką ar vaikas miršta iki 8 gyvenimo savaitės. Ši teisė taikoma ir persileidimo atveju, jeigu išduodamas gimimo liudijimas su prierašu apie negyvo vaiko gimimą.

Nuo 2023 m. Portugalijoje numatytos 3 dienų apmokamos atostogos abiem tėvams po ankstyvo persileidimo.

Kaip pavyzdį R. Miliūtė nurodo ir Belgiją, kuri nuo 2024 m. suteikia 2 dienų atostogas valstybės tarnyboje dirbančioms moterims ir jų partneriams po persileidimo iki 180 nėštumo dienų.

Naujojoje Zelandijoje numatytos 3 dienų apmokamos atostogos po persileidimo moteriai ir jos partneriui.

„Šie pavyzdžiai rodo, kad persileidimas kitų šalių teisiniame reguliavime vertinamas ne vien kaip medicininis įvykis, bet ir kaip įvykis, turintis socialinių bei psichologinių pasekmių, kurioms numatomos atitinkamos socialinės garantijos“, – dokumento aiškinamajame rašte sako R. Miliūtė.

Šiuo metu tokios garantijos nėra

Pagal galiojančias Darbo kodekso nuostatas, nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo.

Gimus vaikui suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos. Tačiau šios atostogos netaikomos nėštumui nutrūkus iki 22 nėštumo savaitės.

Nėštumui nutrūkus tarp 11 ir 21 savaitės, gydytojas moteriai gali skirti laikiną nedarbingumą.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme taip pat nėra apibrėžta galimybė gauti išmoką nėštumui nutrūkus, kol vaisius nepasiekia 22 savaitės, t. y. kol gimdymas nelaikomas įvykusiu. Motinystės ir tėvystės išmokos mokamos tik tais atvejais, kai gimdymas įvyksta nuo 22 savaitės.

The post Nauja iniciatyva – atostogos dėl nėštumo netekties appeared first on Kauno savaitė.

Dėl to Lietuvos turizmo balansas sparčiai blogėja: 2019 m. deficitas siekė 66 mln. eurų, 2022 m. – 150 mln. eurų, o 2025 m. šoktelėjo iki 267 mln. eurų. Kitaip tariant, vis daugiau pinigų iš Lietuvos iškeliauja kartu su poilsiautojais.

Neigiamą turizmo balansą fiksuoja kone visos Šiaurės Europos valstybės. Saulės ir šilumos išsiilgę šiauriečiai tapo vienais svarbiausių Pietų Europos turizmo sektoriaus klientų. Be to, tokios šalys kaip Ispanija, Italija, Graikija ar Turkija dažnai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį, todėl brangstančiai Lietuvai tampa vis sunkiau su jomis konkuruoti.

Kavos puodelis Italijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje neretai kainuoja beveik dukart pigiau nei Lietuvoje. O tai, kaip aktyviai mūsų tautiečiai graibsto kelialapius į Turkijos „viskas įskaičiuota“ kurortus, parodo tikrąjį Baltijos tigro finansinį raumenį.

Lietuvių norą keliauti skatina ir reikšmingai išaugusios pajamos. Kartu keičiasi ir išlaidų struktūra. Jei prieš 20 metų net 40 proc. kelionės biudžeto sudarė pirkiniai, šiandien ši dalis susitraukė iki vos 9 proc. Tuo tarpu išlaidos maistui, laisvalaikiui ir apgyvendinimui išaugo nuo 25 proc. iki 50 proc. Šiuolaikinis keliautojas nebenori vien gulėti paplūdimyje ar grįžti su pilnu lagaminu pirkinių – lietuviai iš kelionių parsiveža mažiau daiktų, bet daugiau patirčių.

Užsienio turistų srautas Lietuvoje taip pat auga, tačiau gerokai lėčiau. Mūsų šalį vis dažniau atranda keliautojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio ir Pietų Europos, tačiau svečių iš Skandinavijos bei kaimyninės Lenkijos skaičius nebedidėja. Be to, daugiau nei pusė užsienio turistų aplanko tik Vilnių, mažesnė dalis užsuka į Kauną ar Klaipėdą, o likę šalies regionai jiems vis dar lieka terra incognita.

Džiugina tai, kad patys lietuviai vis aktyviau keliauja po savo šalį. Tačiau didžioji dalis gyventojų vis dar renkasi tradicinius maršrutus – Palangą, Neringą, Druskininkus, Birštoną ar didžiuosius miestus. Tuo metu dešimtys unikalių Lietuvos vietovių vis dar laukia savo atradėjų.

Šiais metais lietuvius keliauti neabejotinai paskatins iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos bei vėsi vasaros pradžia. Vis dėlto, turistautojų planus gali pakoreguoti išaugusios lėktuvų bilietų kainos bei tebesitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio dalis gyventojų gali teikti prioritetą atostogoms Lietuvoje.

Kelionių pasirinkimai, kaip ir ekonomikos rodikliai, parodo, ko žmonės iš tikrųjų nori ir už ką yra pasirengę mokėti. Šiandien svarbiausias klausimas yra ne tai, ar Baltijos tigras gali sau leisti keliauti – akivaizdu, kad gali. Kur kas įdomiau, ar Lietuva sugebės tapti šalimi, kuri ne tik pritraukia turistus ir jų pinigines, bet ir paskatina juos sugrįžti.

The post Baltijos tigras atostogauja Viduržemio jūroje appeared first on Kauno savaitė.