Siūlo pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą dėstyti 5–12 klasių moksleiviams
Opozicijoje dirbanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo plėsti privalomą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą bei dėstyti jį ne tik devintokams, bet visiems 5–12 klasių moksleiviams.
„Tai yra tikrai pasiteisinęs projektas. Tą mes girdime ir iš tėvų, nes vaikai įgūdžių įgauna, iš virtualios erdvės išeina į lauką. Gauna ne tik teorinių, bet ir praktinių patarimų. Matyt, atėjo laikas paklausti, ar to pakanka. Mano požiūriu, nepakanka“, – trečiadienį teigė TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Šiuo metu pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso metu devintokams dėstoma teorija apie piliečių vaidmenį gynyboje, vedamos paskaitos apie higieną lauko sąlygomis, moksleiviai mokomi, kaip gamtoje rasti vandens, taip pat mokomasi statyti palapines, kurti laužavietes.
Moksleiviai taip pat mokosi saugiai valdyti pneumatinius ginklus, susipažįsta su šaudymo pozicijomis. Vedamos paskaitos ir apie pirmąją pagalbą ir pan.
Konservatorių manymu, jau nuo artėjančių mokslo metų šis kursas turėtų būti dėstomas ir 10 klasių mokiniams ir ilgainiui aprėpti ir jaunesnius moksleivius bei 11–12 klasėse besimokančius jaunuolius.
„Principas, kurį mes siūlome, yra labai paprastas – startuojant nuo kitų mokslo metų jau turėti ne tik devintose, bet ir dešimtose klasėse pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą. Tada judėti į jaunesnes 5–8 klases ir dar kitais metais judėti į dar vyresnes – 11 arba 12 klases. Norėtume pasiekti, kad 2028-ųjų mokslo metuose mes jau turėtume visą apimantį pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą mūsų mokyklose”, – teigė L. Kasčiūnas.
TS-LKD teikiamomis įstatymo pataisomis ketinama numatyti, kad konkrečią pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymo tvarką – t. y., kokias temas integruoti į kitus dalykus ir dėstyti kaip atskirą subjektą – nustatytų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Vienas esminių iššūkių – instruktorių trūkumas
L. Kasčiūno teigimu, pagrindinis iššūkis, organizuojant kursus devintokams, yra instruktorių trūkumas. Todėl, siekiant pritraukti atsargos karius dėstyti kursą mokyklose bei palengvinti procesus, konservatoriai siūlo pataisą, numatančią, kad pareigūnams ir kariams mokamos pensijos priedas nepriklausytų nuo pajamų, gautų už pedagoginę veiklą.
„Važiuojant per Lietuvą susitinkame su šauliais ir atsargos kariais. Išgirdau vieną labai konkrečią problemą – atsargos karys iki 65 metų šalia valstybinės pensijos gauna ir valstybinės pensijos priedą, kas sudaro apie 298 eurus. Jeigu jis gautų kad ir labai trumpalaikį kontraktą ar sutartį pagal individualią veiklą dėstyti šį kursą mokyklose, jam iš karto nusiskaičiuotų ta suma nuo valstybinės pensijos priedo. Kitaip tariant, tai yra trukdis, pritraukiant atsargos karius, nes, jeigu jie gauna iš šono kažkokį tai uždarbį, jiems iš karto mažina valstybinės pensijos priedą“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Todėl lydinti pataisa yra siūlymas už pedagoginę veiklą daryti išimtį atsargos kariams, kad jie galėtų išsaugoti valstybinės pensijos priedą ir kartu gauti tam tikrą, turbūt labiau simbolinį užmokestį už darbą mokyklose būtent dėstant pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą“, – tęsė jis.
Anot politiko, užtektų surasti bent 300–400 naujų instruktorių, kad būtų pasiektas esmingas proveržis.
Tiesa, pastebi pataisų iniciatoriai, instruktoriams, norintiems gynybos kursą dėstyti mokyklose, keliamos atitinkamos sąlygos – asmuo turi būti praėjęs privalomą trijų savaičių pedagogikos ir psichologijos kursą.
Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 9 klasių moksleiviams yra bendras Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektas. Jis pristatytas 2022-ųjų gegužę. Projektą kartu su ministerijomis įgyvendina Lietuvos šaulių sąjunga.
2023–2024 mokslo metais išgyvenimo įgūdžių bei pilietiškumo pradmenų mokėsi pusė visų šalies devintokų. Šiuo metu kursas privalomas visiems devintokams.
Tris dienas trunkančiuose kursuose mokiniai mokosi išgyvenimo įgūdžių ekstremaliose situacijose: ką turėti namuose ir ką susidėti į kuprinę, kai reikia evakuotis, ką reiškia įvairūs civilinės saugos signalai, kaip pasigaminti maisto gamtos sąlygomis ir daugelio kitų gyvenime reikalingų įgūdžių. Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga.
Per tris kurso dienas devintokai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pavyzdžiui, kaip įkurti laužą, įsirengti pastogę, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kitų įgūdžių, kurie gali praversti ir kasdieniame gyvenime.
Devintokai taip pat supažindinami su įvairia ekipuote, išmoksta, kaip susidėti būtiniausių išgyvenimui daiktų kuprinę, kaip reikėtų paruošti sausą davinį, užsimaskuoti, apsirengti ar saugiai naudotis ginklu, jeigu iškiltų būtinybė, įgyja topografijos žinių.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
