Prieš sodinant: augalai, nuodingi šunims
Atėjus daržininkystės sezonui, daugelis mūsų keliaus į sodybas ar sodus kartu su savo ištikimais keturkojais draugais.
Šunys – itin smalsūs gyvūnai, ir jų susidomėjimas aplinka kartais gali baigtis nemalonumais, ypač jei jie paragauja ko nors netinkamo.
Kai kurie augalai, atrodantys visiškai nepavojingi, iš tikrųjų gali būti nuodingi mūsų augintiniams.
Vieni sukelia tik lengvą virškinimo sutrikimą, kiti gali pažeisti širdį, kepenis, inkstus, nervų sistemą ar net baigtis mirtimi.
Todėl svarbu žinoti, kurie augalai pavojingi šunims, kaip atpažinti apsinuodijimo požymius ir ką daryti nelaimės atveju.
Kokie augalai yra toksiški šunims?
Nors nuodingų augalų sąrašas itin ilgas, pateikiame dažniausiai pasitaikančius ir pavojingiausius.
Gėlės, kurių nereikėtų sodinti, jei turite šunį:
Narcizai – sukelia vėmimą, seilėtekį, viduriavimą, traukulius, o sunkesniais atvejais – širdies ritmo sutrikimus ir kvėpavimo pokyčius.
Pakalnutės ir rusmenės – gali lemti vėmimą, viduriavimą, aritmiją, silpnumą, traukulius ar net komą.
Amariliai – sukelia vėmimą, viduriavimą, apatiją, seilėtekį ir drebėjimą.
Chrizantemos ir ramunės – sukelia vėmimą, viduriavimą, koordinacijos sutrikimus, odos dirginimą.
Tulpės ir hiacintai – vėmimas, viduriavimas, virškinamojo trakto kraujavimas, seilėtekis, širdies ritmo sutrikimai, kvėpavimo problemos, drebėjimas.
Lelijos (ypač kalijos) – gali sukelti burnos gleivinės tinimą, stiprų seilėtekį, vėmimą, rijimo sutrikimus. Kai kurios lelijos yra saugios šunims, tačiau verta pasidomėti prieš sodinant.
Rudeniniai krokai – ypač pavojingi: be vėmimo ir viduriavimo, gali sukelti kepenų, inkstų pažeidimus, slopinti kaulų čiulpų veiklą, apsunkinti kvėpavimą.
Krūmai, keliantys grėsmę šunims:
Oleandras – vienas pavojingiausių augalų! Net mažas gabalėlis gali sukelti vėmimą, viduriavimą, širdies ritmo sutrikimus, silpnumą, traukulius, komą.
Azalijos ir rododendrai – gali sukelti vėmimą, viduriavimą, seilėtekį, silpnumą, širdies veiklos sutrikimus, apatiją.
Plunksninė vyšnia (Prunus pensylvanica) – vėmimas, viduriavimas, silpnumas, kvėpavimo sutrikimai, traukuliai.
Bukas – skatina vėmimą, kvėpavimo sutrikimus, traukulius, gali sukelti staigią mirtį dėl širdies veiklos sutrikimo.
Medžiai ir palmės, pavojingos šunų sveikatai:
Sago palmė (Metroxylon sagu) – labai toksiška, ypač jos sėklos – mirtinai pavojingos net ir mažomis dozėmis. Sukelia vėmimą, viduriavimą, vidinį kraujavimą, kepenų nepakankamumą, komą.
Kiniškas citrinmedis – sukelia vėmimą, viduriavimą, seilėtekį, silpnumą, traukulius.
Kambariniai augalai, nesaugūs šunims:
Difenbachija – sukelia stiprų burnos ir gerklės tinimą, seilėtekį, vėmimą, rijimo sutrikimus; gyvūnas gali uždusti.
Paprastoji gebenė (gebenė lipikė) – vėmimas, viduriavimas, seilėtekis.
Sansevjera – nors mažiau pavojinga, vis tiek gali sutrikdyti virškinimą.
Kalankė – sukelia vėmimą, viduriavimą, širdies ritmo sutrikimus.
Apsinuodijimo požymiai
Pirmieji apsinuodijimo požymiai gali pasireikšti jau po 30 minučių ar po kelių valandų. Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:
Vėmimas, viduriavimas, seilėtekis – dažniausi požymiai.
Silpnumas, drebulys, traukuliai – gali rodyti nervų sistemos pažeidimus.
Širdies ritmo sutrikimai, kvėpavimo sunkumai – reikalauja skubios pagalbos.
Gelta, kraujas šlapime – kepenų ir inkstų pažeidimo ženklai.
Ką daryti, jei šuo suėdė nuodingą augalą?
Net jei augintinis suėdė tik mažą nuodingo augalo kiekį, pavojus vis tiek gali būti labai rimtas. Pavyzdžiui, vienos sėklos nuo sagos palmės pakanka sukelti mirtiną apsinuodijimą.
Veiksmų planas:
Pastebėjus, kad šuo suėdė pavojingą augalą – nedelskite ir kreipkitės į veterinarą, nelaukite simptomų.
Nepanikuokite, bet veikite greitai – kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo geresnė prognozė.
Išsaugokite augalo pavyzdį – galite jį pasiimti pas veterinarą arba parodyti nuotrauką – tai padės diagnozei.
Neskatinkite vėmimo patys! Tai gali pabloginti situaciją. Tik veterinaras gali nuspręsti, ar reikalingas vėmimo sukėlimas, skrandžio plovimas ar infuzijos.
Kaip apsaugoti šunį sode ar sodyboje?
Paprasčiausias būdas – nesodinti ir nelaikyti nuodingų augalų namuose ar kieme. Rinkitės dekoratyvinius augalus, kurie yra saugūs šunims.
Venkite vietų, kur gali augti toksiški augalai.
Vedžiokite šunį su pavadėliu ir antsnukiu, ypač nepažįstamoje aplinkoje.
Jei antsnukio nenaudojate – išmokykite komandą „Fu!“, kad galėtumėte laiku sustabdyti pavojingą veiksmą.
Net jei jūsų šuo niekada nerodė susidomėjimo augalais – rizika visada egzistuoja. Geriausia prevencija – žinios ir saugi aplinka.
Rūpinkitės savo augintiniais, ir tegul jūsų sodas jiems būna saugi oazė!
