Kodėl nuskausminamieji moterims mažiau efektyvūs nei vyrams?

Šiuolaikinė medicina ilgą laiką laikė nuskausminamuosius universaliais vaistais, vienodai veikiančiais tiek vyrus, tiek moteris.

Tačiau tyrimai rodo, kad moterys jaučia skausmą stipriau, dažniau kenčia nuo lėtinių ligų, tačiau tuo pačiu prasčiau reaguoja į nuskausminimą.

Tam yra įvairių priežasčių, daugiausia susijusių su hormoniniais skirtumais ir medžiagų apykaitos ypatumais.

Dėl to standartinės gydymo schemos ne visada veikia, o šalutiniai poveikiai gali būti ryškesni.

Kaip moters organizmas veikia nuskausminamuosius?

Hormonai vaidina pagrindinį vaidmenį suvokiant skausmą ir organizmo reakcijoje į vaistus. Estrogenas, kurio moterys turi daugiau nei vyrai, lėtina skrandžio išsituštinimą, veikia riebalų pasiskirstymą ir mažina baltymų, surišančių vaistus kraujyje, koncentraciją.

Dėl to vaistinės medžiagos ilgiau cirkuliuoja organizme, tačiau gali veikti mažiau efektyviai.

Be to, moterų imuninė sistema yra aktyvesnė nei vyrų, todėl uždegiminė reakcija būna stipresnė.

Tai paaiškina, kodėl moterys dažniau kenčia nuo lėtinių skausmų ir joms gali reikėti didesnių nuskausminamųjų dozių.

Kai kurie tyrimai rodo, kad priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip gliukokortikosteroidai ir NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), moterims veikia silpniau nei vyrams.

Kodėl opioidai moterims veikia prasčiau?

Kita teorija susijusi su μ-opioidinių receptorių, atsakingų už opioidų prisijungimą ir skausmo reguliavimą, kiekiu.

Manoma, kad moterų organizme šių receptorių yra mažiau, todėl norint pasiekti tokį patį efektą, joms reikia didesnės vaisto dozės.

Tačiau šios srities tyrimai yra prieštaringi – vieni patvirtina skirtumus dozės poreikyje, kiti – ne.

Taip pat moterys yra jautresnės opioidų šalutiniams poveikiams ir greičiau tampa priklausomos.

Jų organizmas šiuos vaistus metabolizuoja lėčiau, todėl veiklioji medžiaga ilgiau išlieka kraujyje. Tai padidina perdozavimo ir priklausomybės riziką net vartojant palyginti mažas dozes.

Kodėl moterys dažniau patiria šalutinius poveikius?

Ilgą laiką moterys nebuvo įtraukiamos į klinikinius vaistų tyrimus, nes manyta, kad hormoniniai svyravimai gali iškraipyti rezultatus.

Dėl to dauguma vaistų buvo kuriami atsižvelgiant į vyrišką organizmą, o moterų fiziologija liko nepakankamai ištirta.

Tik pastaruoju metu mokslininkai nustatė, kad moterims vaistai veikia kitaip nei vyrams. Pavyzdžiui, 2020 m. tyrimas parodė, kad moterų organizmas lėčiau apdoroja 86 skirtingus vaistus, įskaitant morfiną ir prednizoną.

Tai lemia didesnę vaistų koncentraciją kraujyje ir stipresnius šalutinius poveikius, tokius kaip pykinimas, galvos skausmai, traukuliai ir haliucinacijos.

Dėl to moterys dažniau atsisako vaistų arba sumažina jų dozę, o tai mažina gydymo efektyvumą.

Kai kurie vaistai netgi buvo pašalinti iš rinkos dėl jų nesaugumo moterims.

1997–2001 m. JAV buvo uždrausta 10 receptinių vaistų, iš kurių aštuoni kėlė didesnę grėsmę būtent moterims.

Pavyzdžiui, Posicor – vaistas nuo stenokardijos ir hipertenzijos – sulėtindavo arba visiškai sustabdydavo širdies ritmą, ypač vyresnio amžiaus moterims.

Neefektyvaus nuskausminimo pasekmės

Jei moteris negauna pakankamo nuskausminimo, tai gali turėti rimtų pasekmių.

Nepakankamas skausmo gydymas didina komplikacijų riziką, prailgina gijimo laikotarpį ir blogina bendrą gyvenimo kokybę.

Kasdienės užduotys tampa sudėtingesnės, o nesugebėjimas tinkamai pailsėti ir atsigauti tik dar labiau pablogina situaciją.

Be to, moterys vidutiniškai turi daugiau buities darbų nei vyrai.

2019 m. tyrimas parodė, kad moterys dažniau gamina maistą, tvarko namus, apsiperka ir prižiūri vaikus.

Vyras, jausdamas skausmą, lengviau gali atsisakyti šių užduočių, tuo tarpu moterims tokia galimybė dažnai ribota, o tai gali prisidėti prie skausmo chronizacijos.

Negydomas skausmas gali sukelti psichologinių problemų, tokių kaip nerimas ir depresija.

Kai kuriais atvejais moterys pradeda savarankiškai gydytis, nekontroliuojamai vartodamos nuskausminamuosius.

Tai ypač pavojinga opioidų atveju, nes moterims greičiau išsivysto priklausomybė, o perdozavimo rizika yra didesnė.

Ar situacija keičiasi?

Pastaruoju metu situacija pamažu gerėja – šiuolaikinė medicina vis daugiau dėmesio skiria lyties skirtumams skausmo suvokime.

Mokslininkai kuria naujus gydymo metodus, pritaikytus moterų biologinėms ypatybėms. Pavyzdžiui, kuriami biomarkeriai, kurie leis objektyviai įvertinti skausmo lygį ir individualiai parinkti vaistus.

Tačiau kol kas tokių sprendimų nėra.

Todėl moterims rekomenduojama aktyviai dalyvauti savo gydyme, domėtis vaistų poveikiu ir reikalauti individualaus požiūrio iš gydytojų.

Aptarimas galimų šalutinių poveikių ir dozės koregavimas gali padėti rasti optimalų nuskausminimo sprendimą.

Galiausiai verta prisiminti, kad kartais skausmą galima sumažinti net ir be vaistų.