Kai širdis plaka ne pagal planą

Permušimai, ypač naktimis – menkas malonumas. Širdis plaka taip smarkiai, tarsi bandytų aplenkti pati save, trankosi krūtinėje ar net akimirkai sustoja praleisdama kelis dūžius.

Kai kuriems žmonėms permušimai prasideda atsigulus ar prieš užmiegant ir trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių trukdydami užmigti.

Kitiems širdis daužytis ima jau miegant ir, žinoma, pažadina.

Nors permušimai gali kelti didelį diskomfortą, dažniausiai jie nėra kenksmingi.

Vis dėlto kartais širdies permušimus sukelia tam tikros ligos, nerimo sutrikimai, šalutinis vaistų poveikis, stresas arba alkoholis..

Kodėl naktį

Priežasčių, kodėl širdies permušimai prasideda, kai kūnas bando ilsėtis, gali būti daug, bet gydytojai kaip dažniausias išskiria šias:

Alkoholis, kofeinas. Kofeinas ir nikotinas yra stimuliatoriai, todėl jų vartojimas, ypač vakarais, gali sukelti permušimus. Šios medžiagos paspartina širdies ritmą (tai vadinama tachikardija), pakelia kraujospūdį ir sutrikdo natrio, kalcio bei kalio kanalų veiklą.

Dehidratacija. Negeriant pakankamai vandens gali atsirasti širdies veiką reguliuoti padedančių mineralų (elektrolitų) disbalansas.

Obstrukcinė miego apnėja. Šis miego sutrikimas sukelia knarkimą, kvėpavimo sutrikimus miegant ir permušimus gali sukelti taip pat.

Kodėl dieną

Daugeliu atvejų permušimų pasitaiko ir dieną, ir naktį, tačiau juos kenčiantieji tą pastebi tik prigulę poilsio.

Svarbu žinoti, jog retkarčiais permušimai gali būti rimtesnio sveikatos sutrikimo arba problemų dėl širdies ženklas.

Dauguma žmonių širdies plakimą jaučia krūtinėje, kakle arba gerklėje.

Kaip galimas papildomas priežastis permušimams atsirasti specialistai nurodo pakitusį kalio kiekį kraujyje, dehidrataciją, mankštinimąsi, karščiavimą ir aritmijas (širdies ritmo sutrikimus, tokius kaip prieširdžių virpėjimas, atrioventrikulinė blokada ir bradikardija), širdies ligas, širdies vožtuvų problemas (pavyzdžiui, dviburio vožtuvo prolapsą), hipertirozę (pernelyg aktyvią skydliaukę), stresą, baimę ir nerimą.

Kokie vaistai

Vaistiniai preparatai, kaip minėta, irgi gali išprovokuoti permušimus – kartais dėl to, jog veikia širdies ritmą. Tokiems priskiriami:

Acetilcholinesterazės inhibitoriai rivastigminas, donepezilas arba galantaminas.

Vaistai nuo vėžio, tokie kaip cetuksimabas, sunitinibas ir kiti.

Antipsichoziniai vaistai: klozapinas, risperidonas, kiti.

Vaistai nuo aritmijos/ širdies nepakankamumo: adenozinas, dronedaronas arba ivabradinas.

Beta blokatoriai, tokie kaip propranololis, atenololis, kiti.

Bronchus plečiantys vaistai – albuterolis ir aminofilinas.

Kalcio kanalų blokatoriai: verapamilis, amlodipinas, kiti.

Kai kurie antidepresantai, tokie kaip fluoksetinas (prozakas), citalopramas, kiti.

Dekongestantai fenilefrinas ir pseudoefedrinas.

Kraujagysles plečiantys vaistai, tokie kaip dipiridamolis.

Koks tai jausmas

Kaip atpažinti permušimus? Tai nemalonus suvokimas, kad jauti savo širdies plakimą, trunkantis nuo kelių sekundžių iki minučių arba ilgiau.

Naktinių permušimų atveju jie prasideda tik atsigulus arba jau miegant. Dauguma žmonių širdies plakimą jaučia krūtinėje, kakle arba gerklėje. Įprasti simptomai apima:

• Širdies virpėjimą – atrodo, kad ji plasnoja krūtinėje arba juda.

• Smarkų arba pulsuojantį širdies plakimą, tarytum ji labai sunkiai darbuotųsi; itin tankų širdies plakimą; girdimą širdies plakimą.

• Neritmingą plakimą ar jausmą, kad širdis kelioms akimirkoms sustoja prieš pradėdama plakti vėl.

Tai klastinga būklė, nes permušimai gali būti niekaip nesusiję su širdies problemomis ir sukelti visai kitų priežasčių. Bet gali būti ir susiję – pavyzdžiui, įspėti apie aritmiją.

Ką daryti

Jeigu permušimus pajuntate atsigulę arba jie pažadina iš miego, yra būdų savijautai palengvinti:

• Gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimo metodikos, kaip meditacija.

• Pamažu išgerta stiklinė vandens.

• Atsikelti ir pavaikščioti.

Dar vienas būdas – pakoreguoti gulėjimo pozą. Kai miegate ant kairio šono, širdis pasistumia arčiau krūtinės ląstos ir sustiprina permušimų pojūtį.

Žmonės, kurie miega ant nugaros, taip pat labiau rizikuoja su jais susidurti.

O štai pasisukus ant dešinio šono arba apsivertus ant pilvo gali palengvėti.

Kokio gydymo tikėtis

Pajutę širdies permušimus, nedvejokite kreiptis į šeimos gydytoją.

Pirminės sveikatos priežiūros gydytojai gali nustatyti juos sukeliančias priežastis ir atitinkamai nusiųsti pas kardiologą ar elektrofiziologą (širdies ritmo sutrikimų specialistą) papildomai įvertinti ir gydyti.

Jei šeimos gydytojas įtars nerimo sutrikimą, išrašys siuntimą pas psichiatrą.

Taip pat turėtų būti atliktas kraujo tyrimas – išsiaiškinti, ar nėra anemijos ir kitų potencialių priežasčių, – elektrokardiograma, o prireikus ir 24 valandų širdies ritmo tyrimas Holterio monitoriumi.

Sunkesniais atvejais, kai permušimai trukdo normaliai gyventi, gali būti skiriami vaistai – beta blokatoriai, tokie kaip propranololis, metoprololis, arba kalcio kanalų blokatoriai, tokie kaip verapamilis.

Diagnozavus aritmiją imamasi priemonių širdies ritmui pakoreguoti. Kaip viena tokių priemonių gali būti ir širdies stimuliatorius – kartais jie irgi padeda sureguliuoti permušimus.

Kaip ramiau miegoti

Be gydymo vaistais, norint įveikti naktinius permušimus bei minimizuoti jų pasikartojimo riziką, teks pakeisti gyvenimo būdą:

• Bent dvi valandas prieš miegą vengti sunkaus maisto – ypač turinčio daug angliavandenių, cukrų, riebalų arba druskos.

• Vengti arba apriboti kofeino, alkoholio ar nikotino vartojimą vakarais – ir ne tik vėlai.

• Miegui užsitikrinti vėsią, tamsią aplinką.

• Reguliariai mankštintis ar kitaip didinti fizinį aktyvumą, kad kiečiau miegotumėte ir lengviau suvaldytumėte stresą.

• Tinkamai išsimiegoti (suaugusiesiems reikalingos 7–8 val. nepertraukiamo nakties miego).

• Eiti miegoti ir keltis visada tuo pačiu laiku.

• Riboti prie išmaniųjų telefonų, kompiuterių, televizorių bei kitų prietaisų ekranų prieš miegą praleidžiamą laiką.

• Palaikyti sveiką kūno svorį (nutukimas ir antsvoris didina permušimų riziką).

• Saugotis dehidratacijos – taigi stengtis perdien išgerti daugiau vandens.

    Muša, bet ne permušimai

Kartais gulėdami ant šono girdite dunksėjimą, pulsuojančius garsus?
Gali atrodyti, jog tai širdies permušimai. Tačiau, įspėja medikai, kartais problema gali būti pačioje ausyje.
Anot jų, taip, gulėdami ant šono ausyje kartais iš tiesų girdime plakant širdį – labiausiai tikėtina dėl to, kad mūsų miego arterija (jų turime po vieną kiekvienoje kaklo pusėje, kad tiektų kraują į smegenis) būna prispausta prie pagalvės. Tokiu atveju nerimauti nėra dėl ko.
Tačiau pasitaiko, jog širdies dūžiai ausyse įspėja apie pulsuojantį tinitą.
Jeigu gulėdami ant šono dunksėjimą girdite visą laiką ir tuo labiau tebegirdite jį atsistoję, tai gali būti jūsų diagnozė.
Specialistų aiškinimu, trumpi pulsuojančio tinito, kaip moksliškai vadinamas ūžesys, spengimas ausyse, epizodai yra dažnas reiškinys – tiesiog žmonės pradeda girdėti savo pulsą ausyse. Bet pakanka jiems nusiraminti, ir įkyrus garsas praeina.
Sunkūs tikrojo pulsuojančio tinito atvejai – retenybė. Ir nors jie taip pat daugeliu situacijų nekenksmingi, būna tinito priežasčių, verčiančių sunerimti. Todėl visada dėl jo patariama kreiptis į gydytoją, mat kaltos gali būti užsikimšusios širdies arterijos, ausų problemos arba aukštas kraujospūdis.

Kad būtų paprasčiau, į gydytoją dėl įtariamo pulsuojančio tinito reikėtų kreiptis, jeigu:
• Pulsavimas ausyse yra reguliarus arba nuolatinis.
• Tinitas stiprėja.
• Tinitas jums trukdo normaliai gyventi (miegoti ar susikaupti, kelia depresiją arba nerimą).
• Būtinai skubiai kreipkitės į medikus, jeigu pulsavimas ausyse sutampa su jūsų pulsu.
• Jeigu tinitas pasireiškia po galvos traumos arba, be jam būdingų požymių, dar staiga netenkate klausos, pajuntate veido raumenų silpnumą, ima svaigti galva, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą ar paprašykite, kad kas nors nugabentų jus į ligoninės skubios pagalbos skyrių.