Kada krūtinės skausmai nereiškia infarkto
Pajutus kad ir menkutį dieglį širdies plote iškart apima nerimas: „O kas, jei tai infarkto pradžia?!“
Spaudimo, gniaužimo jausmas krūtinėje iš tiesų yra labiausiai paplitęs miokardo infarkto simptomas.
Painu tai, kad panašus diskomfortas ar skausmas gali atsirasti ir dėl daugybės kitų priežasčių, nekeliančių pavojaus gyvybei.
Todėl be galo svarbu gerai išmanyti ir vienus, ir kitus simptomus.
Kai tai vis dėlto infarktas
Medikai jau kuris laikas bando išsklaidyti mitą apie standartinius širdies infarkto simptomus. Skirtingai, nei giliai įsišaknijęs stereotipas, širdies smūgio požymiai kiekvienam iš mūsų gali būti kitokie ir net priklausyti nuo lyties.
Vis dėlto yra simptomas, vienijantis kone visus infarktą patyrusius žmones, – tai jau minėtas diskomfortas krūtinės srityje.
Šį neaiškų terminą medikai specialiai naudoja vietoje suprantamesnio žodžio „skausmas“, nes infarktai nebūtinai būna skausmingi. Tiesiog pacientai pasakoja jautę sunkumą krūtinėje, tarsi ją kas veržtų, – tik labai jau smarkiai. Be to, veržimas niekaip neatlėgo, net bandant keisti pozas, o kartais dar ir sklido į petį, kaklą ar žandikaulį.
Daliai prisideda dar ir kiti simptomai. Moterims, pavyzdžiui, infarkto sukeltą spaudimą krūtinėje dažnai lydi gausus prakaitavimas, pykinimas ar vėmimas.
Ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į tai, koks žmogus jaučia simptomus. Jeigu besiskundžiantysis krūtinės skausmu priklauso rizikos grupei – rūko, kenčia dėl hipertenzijos, jam nustatytas aukštas cholesterolio lygis, diabetas, didėja tikimybė, jog nemalonius pojūčius sukėlė širdies infarktas arba užsikimšusios širdies arterijos.
Tačiau net ir tokiu atveju nereikėtų skubėti išsigąsti. Kreiptis medikų pagalbos – taip, būtinai. Bet laukiant jos turėti omenyje, jog egzistuoja aibė diagnozių, nesusijusių su širdimi ir vis dėlto pasireiškiančiu skausmais jos plote.
Štai kelios dažniausios.
Perikarditas
Jeigu nemalonūs pojūčiai krūtinėje priklauso nuo pozos – pakeitus ją, atsisėdus savijauta pagerėja, tai gali būti širdiplėvės uždegimas, kartais išsivystantis kaip virusinės infekcijos komplikacija.
Pasireiškia perikarditas aštriu veriančiu skausmu krūtinėje, galinčiu plisti į kairiąją ranką ar petį. Neretai atsigulus ar giliai įkvėpus skausmas sustiprėja.
Vainikinės arterijos disekcija
Tokios būklės retos, užtat labai rimtos. Kai kurios nors arterijos, įskaitant aortą, sienelė atsisluoksniuoja, skausmas krūtinėje būna didžiulis, plėšiantis ir neretai sklindantis į nugarą, juntamas tarpumentėje.
Aortos plyšimas labiau įmanomas turintiesiems aukštą kraujospūdį ir sergantiesiems tam tikromis jungiamojo audinio ligomis.
Kvėpavimo takų infekcijos
Skausmas apatinėje krūtinės dalyje, suintensyvėjantis kas kartą, kai tik giliai įkvepiate, vadinamas pleuriniu.
Susirgus kvėpavimo takų infekcijomis gali išsivystyti plaučius dengiančios plėvės – pleuros –uždegimas su pabrinkimu. Jis vadinamas pleuritu ir įprastai pasireiškia aštriu skausmu įkvėpus.
Ką tik aprašytas perikarditas, beje, irgi gali sukelti tokį skausmą, bet paprastai jis būdingesnis plaučių problemoms.
Plaučių embolija
Ją sukelia kraujo krešulys širdį ir plaučius jungiančiose arterijose. Juntamas diskomfortas krūtinės srityje, skausmas, pasidaro sunku kvėpuoti, pradeda daužytis širdis, sumažėja deguonies kiekis.
Pavojingą gyvybei būklę sukeliantys krešuliai dažnai susiformuoja visai kitoje kūno dalyje. Tipiška situacija, kai kojos arterijoje susidaręs trombas (apie ką gali byloti galūnės tinimas) atitrūksta nuo kraujagyslės sienelės ir nukeliauja į plaučius.
Astma
Ja sergančiųjų kvėpavimo takai gali susiaurėti ir pradėti gaminti pernelyg daug gleivių, dėl ko atsiranda kvėpavimą apsunkinantis kosulys bei švokštimas.
Užgulti kvėpavimo takai, anot medikų, taip pat yra labai dažna spaudimo ir kitokio diskomforto krūtinėje priežastis. Tad jeigu švokščiate kvėpuodami, jaučiate paūmėjus astmą, tikėtina, jog krūtinę skauda irgi dėl to.
Raumenų įtampa
Skausmas krūtinėje sustiprėja atliekant konkrečius judesius arba paspaudus tam tikrą krūtinės dalį? Didelė tikimybė, jog susidūrėte su skeleto raumenų problemomis. Galbūt net tokia paprastute, kaip patemptas raumuo.
Tarkime, jeigu po apsilankymo sporto salėje kitą dieną pajuntate skausmą krūtinėje, labai gali būti, jog tiesiog persistengėte. Kaip sužinoti, ar tikrai? Vienas paprasčiausių būdų – bandyti pakartoti tuos pačius pratimus kaip išvakarėse. Jei skauda, vadinasi, kalti raumenys.
Kostochondritas
Dar vienas galimas krūtinės skausmų kaltininkas, kurį paprasta patikrinti. Kostochondritas – tai vieno ar daugiau šonkaulių kremzlių uždegimas. Paprastai pasireiškia skausmais priekinėje krūtinės sienelėje. Lygiai toje pačioje vietoje, kur justume ir infarkto sukeltą skausmą.
Aiškios priežasties, kodėl išsivysto kostochondritas, nėra, bet tikėtina, jog kalti fiziniai krūviai.
Gera žinia ta, kad su infarkto skausmu jį vienija tik vieta – pats skausmo pobūdis skiriasi, nes kostochondritiniai skausmai aštresni, net dilgčiojantys, ir sustiprėja paspaudus krūtinkaulį.
Dėl to gydytojams dažniausiai lengva diagnozuoti kostochondritą – užtenka lengvai spustelėti šonkaulius. Jei suskausta, beveik garantuotai kaltas kremzlių uždegimas.
Rėmuo
Pasak gydytojų, refliuksas yra viena iš dažniausių krūtinės skausmų priežasčių. Jie išsiskiria tuo, kad yra deginantys ir juntami apatinėje krūtinės dalyje arčiau pilvo. Diskomfortas krūtinėje dėl refliukso pasijunta, kai skrandžio turinį virškinti padedanti rūgštis pakyla ir prasiveržia pro stemplę. Paprastai – privalgius per daug, tam tikro maisto ar prieš pat miegą.
Stemplės spazmai arba uždegimas
Pačios stemplės problemos irgi gali pasireikšti nemaloniais krūtinės skausmus primenančiais simptomais.
Taip nutinka, kai ryjamas maistas įstringa, išsivysto stemplės gleivinės uždegimas ar spazmuoja stemplės raumenys.
Blogiausia, kad tokias būkles nepaprastai sunku atskirti nuo širdies ligų.
Tulžies akmenligė
Uždegimas ir pabrinkimas – tipiški simptomai, pasireiškiantys akmenims tulžies pūslėje sutrikdžius tulžies tekėjimą.
Kai kurie akmenlige sergantys žmonės nejaučia visai jokių ligos požymių, tačiau kiti gali susidurti su intensyviais skausmais dešiniajame šone iškart po šonkauliais, galinčiais pakilti ir iki krūtinės.
Panikos priepuolis
Kiekvienas jį patyręs simptomų nepamirš niekada: krūtinėje besiblaškanti širdis, prakaitavimas, sunkumas kvėpuojant, artėjančios grėsmės nuojauta. Nenuostabu, kad daugeliui žmonių tokią akimirką atrodo, kad jie miršta. Ir nenuostabu, jog kviečiasi greitąją pagalbą baimindamiesi širdies smūgio. Taip ir reikėtų daryti – rizikuoti negalima. Tuo labiau kad širdies daužymąsi, kaip simptomą, neretai atmeta net gydytojai – palaiko jį nerimo sukeltu.
Labai svarbu atsižvelgti į simptomus sukeliantį kontekstą ir nepamiršti, kad atskirti panikos priepuolio ir širdies smūgio ženklus nėra lengva. Jei turite bent menkiausių abejonių– kreipkitės medikų pagalbos.
Kada gydytojas būtinas
Taigi yra daugybė sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių krūtinės skausmais. Toli gražu ne visada jų priežastys būna akivaizdžios iš pirmo žvilgsnio, neatlikus išsamesnių tyrimų. Todėl bet kokį anksčiau nepatirtą skausmelį, spaudimą, gniaužimą ar šiaip diskomfortą krūtinės srityje verta išsitirti, sako ekspertai.
Tačiau esama situacijų, kuriose kiekviena uždelsta minutė gali tapti lemiama, ir tik greitosios pagalbos medikai pajėgūs įvertinti, ar nenutiko kažkas katastrofiško, kaip kad infarktas ar aortos plyšimas.
Tad jeigu skausmas krūtinėje sunkiai pakeliamas, nepraeinantis, iradijuojantis į kitas kūno dalis ar sukeliantis papildomus simptomus, greitąją kviestis būtina. Net jei po to paaiškės tai buvus kokį nors lengvesnį sveikatos sutrikimą, nepakenks išgirsti gydytojo nuomonę apie savo širdies būklę.