Herpesas pavojingesnis, nei manote
Pūslelinė daugeliui žmonių žinoma kaip nemalonūs bėrimai ant lūpų ar lytinių organų.
Milijardai žmonių yra šio viruso nešiotojai, tačiau retas susimąsto apie ilgalaikes jo pasekmes.
Naujausi tyrimai rodo, kad herpesas nėra toks nepavojingas, kaip gali atrodyti.
Jis gali prasiskverbti į smegenis, apeidamas natūralias organizmo apsaugines barjerus.
Tai sukelia uždegimus, nervinių ląstelių pažeidimus ir kognityvinius sutrikimus.
Mokslininkai taip pat nustatė ryšį tarp pūslelinės ir Alzheimerio ligos bei demencijos.
Kaip virusas prasiskverbia į smegenis
Anksčiau manyta, kad herpesas plinta per odą ir gleivines, tačiau Ilinojaus universiteto Čikagoje mokslininkai nustatė naują infekcijos kelią – per nosies ertmę.
Tyrimai su pelėmis parodė, kad virusas, patekęs per nosį, apeina natūralias organizmo apsaugines barjerus ir tiesiogiai patenka į centrinę nervų sistemą.
Dėl to kyla uždegiminiai procesai ir pažeidžiamos nervinės ląstelės, o ilgainiui tai gali sukelti rimtus neurologinius padarinius.
Šie pokyčiai atsispindi ir elgesyje – praėjus keliems mėnesiams po užsikrėtimo, pelės demonstravo didesnį nerimą, sumažėjusį kognityvinį pajėgumą ir prastesnę judesių koordinaciją.
Tai rodo, kad virusas gali turėti ilgalaikį poveikį nervų sistemai.
Kodėl herpesas sukelia uždegimą
Vienas pagrindinių uždegimo veiksnių yra fermentas, vadinamas heparanaze (HPSE).
Normaliomis sąlygomis jis dalyvauja įvairiuose biologiniuose procesuose, tačiau herpeso infekcijos metu jo kiekis organizme smarkiai padidėja, suintensyvindamas uždegiminį atsaką.
Dėl to smegenyse atsiranda pažeidimų, kurie blogina atmintį, sukelia nerimą ir mažina judrumą.
Žurnale mBio publikuotas tyrimas parodė, kad pelėms, kurių genome buvo pašalintas HPSE gamybą kontroliuojantis genas, neurouždegimas buvo gerokai silpnesnis, o kognityvinės funkcijos išliko geresnės.
Šis atradimas gali padėti kurti naujus gydymo metodus, skirtus sumažinti viruso sukeliamą uždegimą.
Herpeso ryšys su Alzheimerio liga ir demencija
Nors sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimai dėl herpeso žmonėms yra reti, mokslininkai vis dažniau aptinka įrodymų, kad šis virusas gali prisidėti prie degeneracinių smegenų ligų vystymosi.
Dar 2008 m. buvo nustatyta, kad pūslelinės viruso DNR randama 90 proc. amiloidinių plokštelių, kurios kaupiasi Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse.
Šios plokštelės laikomos vienu pagrindinių šios neurodegeneracinės ligos požymių.
Ilgalaikiai tyrimai taip pat parodė, kad žmonėms, persirgusiems 1 tipo herpeso infekcija, demencijos rizika padvigubėja.
Virusas gali ilgus metus išlikti organizme latentinėje būsenoje ir suaktyvėti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip stresas ar galvos traumos.
Naujausi tyrimai rodo, kad smegenų pažeidimai gali „pažadinti“ užslėptą virusą, sukeldami uždegimą, kuris prisideda prie amiloidinių plokštelių formavimosi.
Tai stiprina hipotezę, kad herpesas gali atlikti svarbų vaidmenį Alzheimerio ligos vystymesi.
Kiek žmonių yra užsikrėtę?
Oficialiais duomenimis, maždaug du trečdaliai pasaulio gyventojų yra užsikrėtę herpeso virusu.
Tai reiškia, kad iš trijų žmonių du yra šio viruso nešiotojai, todėl pūslelinė yra viena iš labiausiai paplitusių infekcijų pasaulyje.
Tačiau dauguma žmonių nežino apie galimą jo pavojų smegenims.
Kadangi virusas gali ilgai išlikti organizme latentinėje būsenoje, jo poveikis nervų sistemai dažnai yra nuvertinamas.
Tuo pat metu Alzheimerio liga išlieka dažniausia demencijos forma, o sergančiųjų ja skaičius nuolat auga.
Kol kas nėra būdo visiškai išnaikinti herpeso virusą, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip jį neutralizuoti.
Jei bus galutinai patvirtinta, kad herpesas vaidina pagrindinį vaidmenį Alzheimerio ligos vystymesi, ateityje gali atsirasti nauji šios ligos prevencijos metodai, paremti viruso aktyvumo slopinimu.
Taigi pūslelinė – tai ne tik laikinas bėrimas.
Herpesas gali prasiskverbti į smegenis ir jas pažeisti.
Kadangi didžioji dalis žmonių yra šio viruso nešiotojai, mokslininkams itin svarbu tęsti tyrimus ir ieškoti veiksmingų būdų kovoti su pūslelinės padariniais.
