Tačiau šis, atrodo nekaltas įprotis, gali suketi grėsmių visai organizacijai.

Vygintas Domarkas,  „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas sako, kad vadinamasis „šešėlinis DI“ (angl. shadow AI), kai darbuotojai be įmonės žinios naudojasi neautorizuotomis programėlėmis, tampa vis rimtesniu iššūkiu.

Deja, įmonėms jo pasekmės gali būti itin skaudžios.

Situacijos mastą iliustruoja ir tarptautiniai tyrimai.

IBM 2025 m. „Duomenų pažeidimo kainos ataskaitoje“ nustatyta, kad net 20 proc. tirtų organizacijų patyrė saugumo pažeidimų dėl to, jog darbuotojai užduotis atlikdami fone naudojo šešėlinį DI kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ir kitus.

Saugumo platformos ISMS.online (IO) ataskaita taip pat atskleidžia, jog daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustų organizacijų nerimauja dėl galimo piktnaudžiavimo generatyvinio DI įrankiais įmonių viduje.

Kai paslaptys išplaukia į debesį

Prieš porą metų pagarsėjo incidentas, kai bent trys vieno išmaniųjų įrenginių gamintojo inžinieriai panaudojo „ChatGPT“ su jautriais vidiniais kodais.

Po to bendrovė uždraudė darbuotojams naudoti generatyvinio DI įrankius, tokius kaip „ChatGPT“.

Tas pats gamintojas taip pat uždėjo limitą, kokį duomenų „svorį“ galima pateikti DI užklausose.

Tuomet darbuotojai įkelti PDF ar kito formato dokumentų su įmonės informacija iš viso negali.

„Šiuo konkrečiu atveju programuotojai įkėlė unikalų operacinės sistemos kodą, kuris buvo intelektinė nuosavybė. Darbuotojai norėjo jį patobulinti, pataisyti klaidas, optimizuoti. Iš esmės intencija buvo gera, tiesiog žmonės tam pasirinko netinkamą būdą. Kai vadovai apie tai sužinojo ir paprašė DI modelio savininkų kodą ištrinti, šie atsakė, kad to padaryti nebegali. Nebuvo aišku, ar kodas jau buvo panaudotas modeliui apmokyti ir kaip. Taip įmonė atsidūrė aklavietėje – patys kalti, kad įkėlė duomenis, bet nebegali jų atgauti“, – pavyzdžiu dalinasi V. Domarkas.

„Pilkoji zona“ ir „juodosios dėžės“ principas

Didelė dalis įmonių vis dar gyvena nežinioje, nes neturi įrankių, kurie leidžia stebėti, kokia informacija „išeina“ už organizacijos ribų.

Tokia situacija sukuria „pilkąją zoną“, kur faktas apie nutekintus duomenis išliks nepastebėtas ilgą laiko tarpą.

„Dažniausiai problema išaiškėja tada, kai yra užfiksuojamas incidentas. Praktiškai, kol tie duomenys nepasirodė kito žmogaus susirašinėjimo lange, tol duomenų nutekėjimo galima ir nepastebėti. Pavyzdžiui, jeigu bendrovė turi komercinę paslaptį, ji gali būti atskleista neaišku kam, neaišku kada, bet faktas, kad jos teisių įmonė jau nebeturės“, – sako ekspertas.

Viena iš priežasčių, kodėl įmonės griežtai draudžia kelti vidinius duomenis į išorinius DI modelius, yra „juodosios dėžės“ principas.

„Dirbtinis intelektas yra tam tikra juodoji dėžė, kur nėra aišku, kurie duomenys bus panaudoti mokymosi tikslais. DI įrankiai savo algoritmų neatskleidžia, nes tai jau jų vidinė konkurencinė paslaptis ir pranašumas, tad prognozuoti, kaip ta informacija bus panaudojama, labai sunku. Vis dėlto, pasak jo, šias rizikas galima suvaldyti.Tai priklauso nuo įmonės vidinės apsaugos ir priemonių. Tie, kas turi tinkamus įrankius, apsisaugoti gali“, – pabrėžia V. Domarkas.

Tai kaip apsisaugoti?

Užuot draudus DI, ekspertas ragina įmones sukurti aiškią sistemą, kuri leistų darbuotojams išvengti šešėlinio DI spąstų.

Svarbiausia yra suderinti spartų DI diegimo tempą versle su patikima valdymo sistema, kuri apsaugotų įmonės ir jos klientų duomenis.

„Kibernetinio saugumo specialistas turi laikas nuo laiko pasitikrinti, ar žmonės naudoja įmonės duotus įrankius, ar vis tiktais naudoja ir savus. Reikia atvirai kalbėti su darbuotojais ir kelis kartus pasižiūrėti, ar tuose įrankiuose yra numatyta, kad duomenys bus nuasmeninti ir ar įkeliama informacija nebus naudojama mokymosi tikslais. Įmonėms, kurios neturi tam skirtų vidinių resursų, gali padėti ir išorės partneriai. Taip nereikia ieškoti spragų tarsi adatos šieno kupetoje patiems“, – pataria V. Domarkas.

Pasak jo, rinkoje jau yra sprendimų, kurie leidžia panašias rizikas numatyti iš anksto.

Suteikdamos darbuotojams oficialius, saugius ir efektyvius DI pagalbininkus, įmonės sumažina poreikį ieškoti nepatvirtintų alternatyvų ir paverčia darbą su DI saugiu.

„Viskas kyla iš natūralaus siekio dirbti efektyviau, tačiau problema dažniausiai atsiranda ne dėl piktos valios, o dėl nežinojimo ar aplaidumo. Todėl sprendimas nėra stabdyti inovacijas, o ugdyti nuolatinio sąmoningumo kultūrą. Apie rizikas su darbuotojais būtina kalbėti nuolat, nes kinta tiek technologijos, tiek komandos. Būtent nuoseklus darbuotojų, ypač naujų ,švietimas padeda išvengti klaidų, kurioms išlindus į paviršių, gali būti labai skaudu“, – apibendrina „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas.

The post Ištrinti neįmanoma: kas nutinka informacijai, įkeltai į dirbtinio intelekto modelį? appeared first on Kauno savaitė.

Užimtumo tarnybos teigimu, tai vienas didžiausių drabužių siuvimo sektoriaus atleidimų per penkerius metus.

Tarnybos žiniomis, užsidarant Raseinių įmonei „Šatrija“,  darbo neteks 117 darbuotojų, daugiausiai – siuvėjai (59), siuvimo operatoriai (20), pagalbiniai darbininkai (6), technologai (4), sukirpėjai (3), komplektuotojai (3).

Metų pradžioje sostinės siuvimo įmonė „Viltex“ paskelbė bankrotą ir darbo neteko 34 žmonės. Rugsėjo pabaigoje gautas pranešimas apie įmonės „Saguva“ bankrotą Kėdainiuose ir atleidžiamus 30 siuvėjų. Darbo organizavimo pakeitimus nurodė Šiaulių „Modestina ir ko“, vidurvasarį įspėjusi apie atleidimą 16 iš 107 darbuotojų.

Vis tik, nepaisant drabužių siuvimo įmonių patiriamų iššūkių, šios profesijos paklausa rinkoje išlieka, tvirtina Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

„Laisvų darbo vietų siuvėjams skelbiame du kartus daugiau, nei įregistruojame tokio darbo ieškančių žmonių“, – pranešime teigė ji.

Tarnybos duomenimis, šiemet aprangos ir tekstilės pramonės darbdaviai įregistravo 1,5 tūkst. laisvų darbo vietų siuvėjams – tiek pat kiek pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau 400 mažiau nei prieš dvejus metus. Daugiausiai siuvėjų ieškota Kaune – beveik 400.

Tuo metu Vilniuje, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Raseiniuose – miestuose, kur vykdomi siuvimo įmonių grupės darbuotojų atleidimai – šiemet laisvų darbo vietų paskelbta atitinkamai  224, 179 11ir 7.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siuvimo sektoriuje – vienas didžiausių atleidimų skaičius appeared first on Kauno savaitė.

Ji išgarsėjo kaip žmogus, padedantis tėvams išrinkti vardus savo vaikams.

Ji pati pripažįsta, kad jos veikla skamba juokingai, tačiau šis neįprastas hobis iš tiesų atneša jai gana solidų pelną.

Vardų kūrimas už pinigus

Kaip rašo Yahoo.com, Taylor A. Humphrey niekada nesvajojo tapti „milijoniere, suteikiančia vardus“.

Prieš dešimtmetį ji tiesiog kūrė tinklaraštį apie savo aistrą gražiems vardams – norėdama atsitraukti nuo sunkaus gyvenimo etapo.

Tačiau laikui bėgant jos pomėgis virto visaverčiu verslu.

Šiandien ji turi daugiau nei šimtą tūkstančių sekėjų „TikTok“ platformoje, o jos puslapio What’s in a Baby Name „darbų pavyzdžių portfelyje“ – šimtai vaikų, kuriems vardus parinko būtent ji.

Svarbu: jos paslaugų kaina gali siekti iki 30 tūkstančių JAV dolerių, ir net už tokią sumą Taylor turi klientų eilę.

Šiuolaikiniai tėvai vis dažniau žiūri į vardo parinkimą kaip į svarbų „vaiko prekių ženklo kūrimo“ etapą.

Taylor A. Humphreydirba su turtingomis šeimomis, garsenybėmis ir net su tais, kurie pageidauja išlikti anonimiški.

Už 200 dolerių ji gali tiesiog atsiųsti tinkamų variantų sąrašą el. paštu, o už dešimtis tūkstančių dolerių atlieka išsamų tyrimą, įtraukdama genealogijos ir rinkodaros specialistus.

Jos siūlomos paslaugos apima viską – nuo individualių konsultacijų iki „prekių ženklo kūrimo kampanijų“ naujagimiams.

Kodėl sunku išrinkti vaikui vardą

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vardo parinkimas naujagimiui – vos kelių minučių reikalas. Tačiau iš tiesų viskas kur kas sudėtingiau.

Tėvai nori, kad vardas skambėtų originaliai, bet nebūtų keistas, būtų paprastas, tačiau ne banalus. Kartais ginčai tarp tėvų užsitęsia taip, kad Taylor A. Humphrey tenka tapti tarsi šeimos psichologe.

Savo užrašuose ji turi daugybę istorijų: vienišas tėvas, ieškantis harmoningo vardo savo vaikui; mišrių kultūrų šeima, trokštanti rasti vardą, sujungiantį tradicijas.

Būna net tokių situacijų, kai ligoninė neišleidžia tėvų namo, kol dokumentuose nėra galutinai patvirtinto vardo.

Kaip išrinkti vardą vaikui

Norėdama būti žingsniu priekyje, Taylor A. Humphrey sukūrė tūkstančius lentelių su vardais, jų reikšmėmis ir rašybos variantais.

Jos klientai gauna sąrašus, kuriuose aprašyta viskas – nuo vardo kilmės ir istorijos iki jo „vibracijos“.

Toks kruopštus požiūris daro jos darbą itin paklausų, o paslaugas – brangias.

Kaip pažymi ekspertai, žmonės dažnai tiki, kad už aukštą kainą slypi aukšta kokybė, todėl yra pasirengę už ją mokėti.

Šiandien Taylor A. Humphrey įsitikinusi, kad daro prasmingą darbą.

Tėvai vis labiau bijo nusivilti pasirinktu vaiko vardu ir vis dažniau kreipiasi į profesionalus, kad išvengtų klaidų.

Pati Taylor A. Humphrey pripažįsta, kad kartais jos darbas atrodo keistas net jai pačiai, tačiau kai dėkingos šeimos parašo, jog jos patarimai padėjo surasti tobulą vardą, ji supranta – jos neįprastas hobis iš tiesų keičia žmonių gyvenimus.

Atrodo, šios moters darbas iš tiesų labai svarbus.

Juk tyrimai rodo, kad vardas gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimui – netgi paveikti jo išvaizdą.

The post Kaip uždirbti šimtus tūkstančių parenkant… vaikams vardus appeared first on Kauno savaitė.

„Šį ketvirtadienį Europos centrinis bankas sumažins dar palūkanų normas ir bazinės palūkanų normos mažės iki 2 proc. Tuomet tikėtina, kad padarys pauzę ir lauks daugiau duomenų, kaip keičiasi infliacija ir kaip keičiasi ekonomikos augimas jau po to, kai JAV ir Donaldas Trumpas įgyvendina savo prekybos politiką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė N. Mačiulis.

„Matome pirmaisiais šių metų mėnesiais – sandorių skaičius nekilnojamojo būsto rinkoje yra dvigubai išaugęs, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai tikrai gyventojai neblogai vertina savo galimybes ir įsigyja būstų – prie to, aišku, prisidėjo ir sparčiai augę atlyginimai ir mažėjančios palūkanų normos“, – kalbėjo jis.

Eksperto teigimu, nepaisant Jungtinių Valstijų sprendimų, bazinė palūkanų norma, tikėtina, šiemet bus mažinama dar du kartus – rugsėjį ir gruodį.

Pasak N. Mačiulio, pingant naftai ir gamtinėms dujoms, mažėja infliacija, tačiau tuo pat metu didėja valstybių investicijos į į infrastruktūrą ir krašto apsaugą.

ECB balandį palūkanų normas euro zonoje sumažino 0,25 proc. punkto – šiuo metu šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 2,25 proc.

Tai buvo septintas kartas, kai ECB imasi palūkanų mažinimo.

Balandį taip pat iki 2,4 proc. sumažinta palūkanų refinansavimo norma, o riboto skolinimosi galimybės norma – iki 2,65 proc.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Ekonomistas: palūkanų normas ECB šią savaitę mažins iki 2 proc. appeared first on Kauno savaitė.

Ekonomistų vertinimu, nors tai turės šiek tiek įtakos degalų kainoms Lietuvoje bei prisidės prie infliacijos mažinimo, šis poveikis bus ribotas.

SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad nors naftos kaina sudaro tik trečdalį galutinio degalų įkainio, tokio pigimo poveikis bus matomas. Tačiau, eksperto manymu, naftos išgavėjams tokia situacija nepatinka, tad jie imsis veiksmų užtikrinti, kad kaina grįžtų į ankstesnį lygį.

Tuo metu „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas vertina, kad naftos kainų poveikis degalų įkainiui Lietuvoje bus ribotas dėl akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Taip pat, anot ekonomisto, JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali artimuoju metu nusileisti dėl praėjusią savaitę paskelbtų tarifų švelninimo, dėl ko naftos kainos vėl pradės kilti.

T. Povilauskas: 10 proc. naftos kainų sumažėjimas neabejotinai veiks degalų kainas 

Anot T. Povilausko, nors žaliavinė nafta degaluose sudaro trečdalį kainos, o vartotojų krepšelyje degalai sudaro vos 6 proc. prekių ir paslaugų, drastiško naftos kritimo poveikis turėtų būti matomas.

„Aišku, kad žaliavinė naftos dalis galutinėje degalų kainoje sudaro trečdalį. Bet vis tiek 10 proc. ir naftos kainos sumažėjimas veikia degalų kaina“, – Eltai teigė T. Povilauskas.

„Degalai sudaro apie 6 proc. viso vartotojų prekių ir paslaugų krepšelio, bet, jei nafta laikysis tokiame lygyje, tai švelnins infliaciją“, – pridūrė jis.

Ekonomisto teigimu, jei iki 64 dolerių už barelį siekiančios naftos kainos išsilaikys kurį laiką, to nauda tikrai atsispindės ir vartotojams. Be to, anot jo, jei euras dėl D. Trumpo veiksmų išliks stipresnis už dolerį, tai irgi pagerins degalų įperkamumą Lietuvos vartotojams.

„Jei tos kainos, kurias turime šiomis dienomis, 63-64 doleriai už barelį, išsilaiko, tai atsispindės degalinių švieslentėse. Aišku, jos jau pamažėjusios ir kovo mėnesį, mes turime tą efektą iš Trumpo politikos. Nes prisiminkime, kad dar metų pradžioje buvo kalbų ir iš esmės euras buvo priartėjęs prie 1,02–1,03 JAV dolerio. Šiandienai siekia 1,1 dolerio už eurą“, – kalbėjo T. Povilauskas.

„Kadangi degalų kainos perskaičiuojamos iš didmeninės kainos, išreikštos doleriais, kuo euras stipresnis, tuo degalų kaina mažesnės“, – sakė jis.

Tačiau, anot T. Povilausko, naftos kainos kritusios ne tik dėl D. Trumpo veiksmų, bet ir dėl OPEC+ (tarptautinės organizacijos, jungiančios naftą eksportuojančias valstybes) sprendimo padidinti naftos gavybą. Todėl, anot jo, OPEC+ ir JAV politiniai sprendimai gali nulemti, kad kainos atšoks.

„Praėjusią savaitę „OPEC+“ eilinio susirinkimo metu rinką šokiravo žinia, kad nuo gegužės kartelis naftos gavybą didina ne kaip anksčiau buvo sutarta 0,14 mln., o 0,41 mln. barelių per dieną“, – savo feisbuko paskyroje pirmadienį skelbė T. Povilauskas.

„Istorija rodo, politiniai sprendimai gali nuvesti kainą giliai žemyn. Bet OPEC+ ir JAV naftos gavėjų interesai irgi aiškūs – per pigi nafta nėra tai, ko jie nori. Be to, JAV sankcijos Venesuelai ir Iranui bei JAV galimi smūgiai Iranui irgi negali būti nuvertinami ir gali padėti naftos kainai atšokti“, – komentavo jis.

A. Izgorodinas: galutinės degalų kainos stipriai nenukris

Tuo metu, A. Izgorodino vertinimu, kadangi Lietuvoje didelę dalį degalų kainos sudaro įvairūs mokesčiai, tarp jų kuro akcizai ir PVM, naftos įkainių pokyčių poveikis – ribotas. Jis priminė, kad COVID-19 pandemijos metu, naftos vertei smarkiai nukritus, degalų kainos nebuvo artimos nuliui.

„Galutinės degalų kainos nenukris taip stipriai. Nes Lietuvoje didelę dalį degalų kainų sudaro įvairūs mokesčiai, tai PVM ir akcizas. Mes Covid-19 pandemijos metu matėme, kad nors nafta nukrito beveik iki 0, degalų kainos tikrai nebuvo tokios žemos“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.

Ekonomisto vertinimu, naftos kainų kritimas artėja prie pabaigos. Tačiau, anot jo, JAV ir kitoms valstybėms susiderėjus dėl mažesnių tarifų, rinka stabilizuosis, o naftos kainos kils aukštyn.

„Tai dar nėra kainų kritimo pabaiga. Bet manau, kad esame pakankamai arti. Mano nuomonė yra tai, kad rinkos dažnu atveju juda prieš traukinį ir pernelyg negatyviai ar pozityviai reaguoja į pokyčius. Tai rinkų kritimo pagreitis yra toks pats, kaip pandemijos pradžioje. Tai panika didelė. Ir reikia turėti omenyje, kad JAV akcijos nuo piko krito ketvirtadaliu. Klausimas dabar yra, kiek dar akcijų ir energetikos kainos kristi“, – tikino ekspertas.

„Bet kuo toliau, tuo labiau matysime žinutes, kad JAV ir partneriai ruošiasi deryboms. Todėl netrukus rinkų panika pasibaigs, prasidės derybos, o to rezultatas bus sumažint tarifai“, – aiškino jis.

A. Izgorodinas pridūrė, kad dabartiniai D. Trumpo įvesti tarifai – tai tik derybų įrankis, kurie bus sumažinti.

„Jie išliks didesni, nei anksčiau, bet manau, kad dabartiniai dideli tarifai – Trumpo derybų taktikos įrankis. Ir jei tokio dydžio tarifai bus panaikinti, tai matysime kainų atšokimą į viršų“, – tikino A. Izgorodinas.

Pirmadienį naftos kainos pasiekė 4 metų minimumą 

Pirmadienį naftos kainos pasiekė ketverių metų minimumą.

Europoje „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai atpigo 3,8 proc. iki 63,10 dolerio už barelį, o WTI naftos ateities sandoriai smuktelėjo 4,1 proc. iki 59,47 dolerio.

Abu kontraktai praėjusią savaitę smuko daugiau kaip 10 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 m. balandžio mėnesio. Tai įvyko po to, kai Kinija – didžiausia pasaulyje naftos importuotoja – pranešė nuo šių metų balandžio 10 d. pradėsianti taikyti 34 proc. tarifus visam JAV importui.

Europos Sąjunga šią savaitę turėtų pasekti kinų pavyzdžiu.

Naftos nuotaikas taip pat paveikė tai, kad OPEC+ paspartino naftos gavybą, o Saudo Arabija agresyviausiai per daugiau nei dvejus metus numušė savo etaloninės naftos kainą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Naftos pigimas Lietuvos degalinėse beveik nejuntamas appeared first on Kauno savaitė.

„Finansų rinkų reakcija – per dvi dienas nuo tarifų paskelbimo, akcijos nukrito tiek, kiek šiame amžiuje buvo nukritusios tik du kartus. Ekonominio neapibrėžtumo indeksas yra aukščiausias, koks yra buvęs nuo amžiaus pradžios, lygintina tik su COVID pandemija. Nežinau, ar taktika yra suklaidinti ir prarasti partnerių pasitikėjimą, tačiau chaosas verda ir JAV viduje“, – „Žinių radijuje“ pirmadienį sakė ekspertas.

„JAV iždo sekretorius Scottas Bessethas praėjusią savaitę sakė, kad recesijos nebus ir JAV atsitraukti nuo savo sprendimų neplanuoja ir 50 šalių jau nori derėtis. Tiesa, atrodo, kad Trumpo administracija visko iki galo nepermąstė, nes didžiausia prognozuojama infliacijos ir BVP žala prognozuojama pačiai JAV, o ji gali būti tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė“, – pabrėžė ekonomistas.

Pagal eksperto matytus vertinimus, infliacija už Atlanto dėl šių sprendimų gali kilti netgi iki 7 proc. Tiesa, N. Mačiulis mato, kad prezidento sprendimams atsiranda ilgai lauktos opozicijos, tačiau kuo ilgiau neapibrėžtumas ir panika tęsis, tuo blogiau ateityje bus.

„Demokratai yra pakraupę iki kaulų čiulpų, tačiau jau net respublikonai imasi veiksmų prieš prezidentą. Praėjusią savaitę buvo pirmoji rezoliucija, kuri bandė sustabdyti tarifus Kanadai ir ji praėjo Senate dėl dviejų Respublikonų balsų, bet Atstovų Rūmuose turbūt nepraeis. Tačiau kuo daugiau streso finansų rinkose ir tarp gyventojų, tuo blogesnė situacija taps“, – tvirtino N. Mačiulis.

D. Trumpo ir jo patarėjų vizija yra nušauti tris dideles muses vienu bandymu. Administracija nori apmokestinti užsienio įmones, kurios nori prekiauti su JAV, surinkti papildomų lėšų į JAV biudžetą ir sumažinti gyventojų pajamų bei pelno mokesčius. Tiesa, ekonomistas tai apibūdina kaip itin archajišką požiūrį į užsienio prekybą.

Pasak N. Mačiulio, nors JAV turi didelį prekių importo ir eksporto deficitą, šalis beveik visiškai jį išlygina, kai atsižvelgiam į paslaugas. JAV puikuojasi tokiais technologiniais gigantais kaip „Netflix“, „Apple“ ir t.t., kurie praktiškai išlygina tą deficitą.

„Visų valstybių realybė yra tokia, kad kuo labiau ji išsivysčiusi, kaip Jungtinė Karalystė ar Norvegija, tuo daugiau žmonių dirba paslaugų sektoriuje, o ne pramonės. Greta to, turime įsibėgėjančią automatizaciją, kuri taip pat mažina darbuotojų paklausą pramonėje. D. Trumpas ignoruoja tą faktą, kad JAV turi nemažą prekybos perteklių parduodant paslaugas. Jie importuoja daugiau prekių, tačiau ir pardavinėja aukštos pridėtinės vertės paslaugas“, – aiškino ekonomikos žinovas.

Tiesa, N. Mačiulio teigimu, D. Trumpas į užsienio prekybą žiūri labiau senamadiškai.

„Jis turi norą sugrąžinti pramonę. Automobilis pagamintas čia, dešra pagaminta čia, paslaugos – ne taip svarbu. Tai bus ilgas procesas, tačiau šioje vietoje darbų papildomų darbo vietų nesukursi. Gali eiti pro automobilių gamyklą, eiti šimtus metrų ir nė vieno žmogaus nepamatyti. Tikslas gal ir aiškus, tačiau pasirinkti įrankiai – kažin, ar efektyvūs“, – sakė ekspertas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskelbė apie 34 proc. muitus importui iš Kinijos ir 20 proc. importui iš Europos Sąjungos – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių.

Prezidento teigimu, pradinis 10 proc. tarifas bus įvestas importui iš daugelio kitų šalių, tačiau kai kurioms bus taikomi daug griežtesni muitai, įskaitant 24 proc. muitus Japonijai ir 26 proc. Indijai.

Taip pat jau įsigaliojo 25 proc. muitai ne JAV pagamintiems automobiliams, apie ką D. Trumpas paskelbė praėjusią savaitę.

Marošas Šefčovičius, prekybos ir ekonominio saugumo Europos komisaras, anksčiau teigė, kad ES veiks ramiai, palaipsniui ir vieningai bei sieks derėtis, bet nebus pasyvi stebėtoja.

Prancūzija ir Vokietija sako, kad ES gali atsakyti įvesdama mokestį JAV technologijų bendrovėms.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post N. Mačiulis mano, kad JAV nuo savo muitų kentės labiausiai appeared first on Kauno savaitė.

Dauguma oro linijų leidžia gabenti skysčius ne didesnėse kaip 100 mililitrų talpose, iš viso ne daugiau kaip 1 litrą keleiviui. Be to, talpyklos turi būti supakuotos į permatomą plastikinį maišelį ir atskirai pateikiamos apsaugos pareigūnams bagažo patikros metu.

Taisyklės galioja nuo 2006 m. ir jomis siekiama užkirsti kelią nusikaltėliams ir teroristams kontrabanda į lėktuvą įsinešti sprogmenų.

Jos pagrįstos Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), specialios JT agentūros, rekomendacijomis.

Taisykles įvedė vyriausybės, kurios gali jas peržiūrėti ir keisti.

Šiais laikais bagažo skeneriai patobulėjo tiek, kad gali atpažinti pavojingas medžiagas, sakė W. Walshas. Jis pridūrė, kad „mato požymių, jog skysčių apribojimas su laiku bus panaikintas“, tačiau konkrečios datos neįvardijo.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Skysčių apribojimų rankiniame bagaže pagaliau gali būti atsisakyta appeared first on Kauno savaitė.

„Nenustebčiau, jei kalėdiniu laikotarpiu vaišėms ir dovanoms šiemet gyventojai išleis rekordines sumas“, – teigia jis. Vis dėlto, šį šventinį sezoną ne visiems prekybos ir paslaugų sektoriams seksis vienodai gerai.

Pasak A. Izgorodino, „Citadele“ banko privačių klientų kortelių išlaidų duomenys atskleidžia, kad 2024 m. Lietuvos namų ūkių vartojimas lieka labai aukšto lygio, be sulėtėjimo požymių.

„Artimiausiu metu vidaus vartojimo dinamika Lietuvoje greičiausiai ir toliau stiprės – ne tik dėl tolesnio darbo užmokesčio augimo, bet ir dėl mažėjančių ir mažėsiančių palūkanų. Rinkos ir toliau mano, kad nuo gruodžio mėnesio Europos Centrinis Bankas dar penkis kartus sumažins bazines palūkanas, o tai teigiamai paveiks ir vartojimą tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos regiono valstybėse,“ – pastebi jis.

Ekonomisto teigimu, Europos Komisijos apklausoje apie gyventojų finansines perspektyvas, spalį lietuvių respondentų nuomonė buvo rekordiškai geriausia per visą šio rodiklio matavimo istoriją nuo 2001 metų.

„Nenustebčiau, jei kalėdiniu laikotarpiu vaišėms ir dovanoms šiemet gyventojai išleis rekordines sumas. Tiesa, didesnės apyvartos labiau gali tikėtis tokie mažmeninės prekybos sektoriai kaip kosmetikos, kompiuterių ir programinės įrangos, žaidimų ir žaislų, laikrodžių ir juvelyrikos. Silpniau seksis garso ir vaizdo, elektrinių buitinių aparatų, metalo dirbinių, telekomunikacijų įrangos mažmeninės prekybos segmentams bei restoranų sektoriui“, – sako jis.

Anot A. Izgorodino, žaidimų ir žaislų pardavimai demonstruoja stulbinantį augimą nuo 2023 m. pabaigos, o laikrodžių ir juvelyrikos sektoriaus pardavimai nuo 2022 m. balandį fiksuoto „dugno“ išaugo 20 proc.

„Deja, bet restoranų rodikliai pastaruoju metu nuvilia: apyvarta stabiliai silpsta nuo 2023 m. vasaros pabaigos – sektorius yra recesijoje kiek ilgiau nei metus, o proveržio signalų kol kas mažai. Tam esminės įtakos turėjo pakilusios kainos restoranuose ir kavinėse. Nuo 2023 m. liepos restoranų apyvarta Lietuvoje nukrito 7 proc., ir panašu, kad šis Kalėdų sezonas restoranams metinio pardavimų augimo neatneš“, – įžvalgomis dalijasi ekonomistas.

Vis dėlto, kad šventinės išlaidos nesukeltų pagirių piniginei, finansų ekspertai rekomenduoja pradėti planuoti švenčių išlaidas iš anksto, specialiai atsidėti tam tikrą sumą mėnesio pajamų, sudaryti šventinį biudžetą ir jo laikytis. Paprastai šventinėms išlaidoms rekomenduojama atidėti apie 5–10 proc. mėnesio pajamų.

„Apimti šventinės karštligės, dažnai persistengiame: nuperkame per daug maisto, kurio dalį tenka išmesti, paskutinę minutę perkame dovanas, todėl nepalyginame kainų, nepasinaudojame įvairiomis nuolaidomis. Žmogiška norėti bene didžiausias metų šventes paminėti iš tiesų šventiškai, tačiau svarbu pagalvoti ir apie laikotarpį po jų, kad pajamų užtektų padengti turimiems finansiniams įsipareigojimams ir būtinosioms išlaidoms“, – primena Aleksandras Izgorodinas.

The post A. Izgorodinas: Kalėdoms gyventojai šiemet pinigines atvers dosniau appeared first on Kauno savaitė.

Bendrovių atstovai taip pat pamini, kad esamiems klientams tai nesukels nepatogumų. Telekomunikacijų bendrovės pabrėžia paslaugos be registracijos neteikiamos bus tik naujiems klientams.

„Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis paaiškina, kad bendrovės klientai galės korteles registruoti per elektroninė bankininkystę, Smart ID programėlę, taip pat salonuose.

„Ežio“ klientai galės užsiregistruoti skaitmeniniais būdais patvirtinant tapatybę per elektroninę bankininkystę, mobiliuoju parašu ar Smart-ID jungiantis į savitarną ar programėlę.

Natūralu, bei visuose „Telia“ salonuose.

Neturintiems tapatybės patvirtinimo galimybės per e. banką, mobilų parašą ar Smart ID, turėsime ir išorinio tiekėjo teikiamą identifikacijos modulį, kur klientą užregistruosime patikrinus kliento nufotografuotą asmens dokumentą ir asmenukę“, – Eltai teigė A. Stasiulaitis.

„Nauji klientai, kurie nepateiks tokių duomenų, paslaugomis naudotis negalės, tuo tarpu esamiems klientams registracijos prievolės nėra, tad jie galės paslaugomis naudotis toliau“, – pabrėžė jis. Pasak jo, kortelių registravimas yra neišvengiamas rinkos pokytis norint sumažinti nusikalstamos veiklos kiekius, matomas ir kitose rinkose.

Nors, kaip teigia „Telia“ atstovas, klientai išankstinio mokėjimo paslaugas renkasi dalinai dėl anonimiškumo, poreikis kortelėms kisti neturėtų. „Telia“ nuomone, išankstinio mokėjimo kortelių registravimas yra neišvengiamas telekomunikacijų rinkos pokytis, nes kitose rinkose šis sprendimas jau yra kurį laiką privalomas“, – aiškino jis.

„Pagal klientų apklausas anonimiškumas yra viena iš priežasčių, kodėl klientai renkasi išankstinio mokėjimo paslaugas, bet ne pagrindinė. Klientams yra svarbus lankstumas ir galimybė mokėti už paslaugas iš anksto, tad šis poreikis net ir atsiradus registracijai neturėtų pasikeisti“, – komentavo jis.

Esamiems „Tele2“ klientams taip pat nereikės nieko daryti, patvirtina bendrovės viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.

Tuo metu perkantieji naujas korteles galės jas registruoti internetu, tai galės padaryti ir kitų šalių piliečiai.

„Esamiems klientams nieko daryti nereikės – pokyčiai jų nepalies, jie ir toliau naudosis anksčiau įsigytais ir aktyvuotais numeriais kaip įprastai“, – Eltai aiškino A. Buitkutė.

„Registruojantis internetu savo tapatybę bus galima patvirtinti su internetinio banko prisijungimais, „Mobile ID“, „Smart ID“ arba nufotografavus savo asmens dokumentą bei pateikus savo asmenukę. Kadangi asmens identifikavimo sistema tarptautinė, išankstinio mokėjimo korteles įsigyti Lietuvoje ir savo tapatybę patvirtinti galės ir kitų šalių piliečiai“, – komentavo ji.

A. Buitkutė aiškino, kad SIM korteles bus galima registruoti ir Tele2 salonuose bei kitose fizinėse vietose, bet tokiu atveju paslauga bus mokama.

„Bitė Lietuva“ „Labas“ komandos vadovė Marta Bogužaitė taip pat patvirtina, kad bendrovės klientai galės lengvai registruoti korteles mobiliuoju parašu, internetine bankininkyste, Smart-ID, identifikacija biometriniu būdu darant asmenuke bei dokumento nuotrauką bei fiziškai.

Visgi, „Bitė“ atstovė nemano, kad toks sprendimas prisidės prie mažėjančio nusikalstamumo ar telefoninių sukčių veiklos. Negana to, anot jų, tai gali neigiamai paveikti socialiai pažeidžiamus asmenis.

„Nėra patikimų įrodymų, kad SIM kortelių registracija šalyse, kurios tokią praktiką taiko, turėjo tiesioginės įtakos kovojant su nuotoliniais sukčiais. Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Airijoje, Suomijoje ir kitose šalyse tokios registracijos prievolės nėra. Iš kitų ES šalių atvežtomis SIM kortelėmis Lietuvoje ir toliau bus galima naudotis tarsi namuose ir jų nereikės registruoti“, – vertina M. Bogužaitė.

„Taip pat reikia įvertinti, kaip naujas reguliavimas paveiks socialiai labiausiai pažeidžiamus žmones, ypač gyvenančius nutolusiose vietovėse. Jie galimai patirs šiek tiek nepatogumų“, – priduria ji.

Ji taip pat pabrėžia, kad išankstinių mokėjimo kortelių registracija didina ryšio tiekėjų veiklos sąnaudas, kas atsiliepia paslaugų kainoms.

Mobiliojo ryšio operatorius nuo 2025 m. registruoti naujas išankstinio mokėjimo SIM korteles Seimas įpareigojo dar 2023 m. pabaigoje.

Tokiais Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimais numatyta, kad išankstinio apmokėjimo ryšio paslaugos gali būti teikiamos tik asmenims, kurie operatoriams nurodė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą, taip pat asmens dokumento tipą, seriją ir numerį.

Šių pakeitimų pagalba siekiama apriboti nusikalstamą veiklą ir greičiau išaiškinti žmonių apgavystes ir pinigų išviliojimą.

Manoma, kad išankstinio mokėjimo SIM kortelių suteikiamas anonimiškumas, leidžia veikti sukčiams, narkotikų prekeiviams ir organizuotiems nusikaltėliams.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Įsigalios reikalavimas registruoti SIM korteles appeared first on Kauno savaitė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas.

Rangos darbų konkursą strateginio objekto Baltijos jūroje statyboms rinkos reguliuotojas skelbs lapkričio 18 d.

Seimas liepos pabaigoje supaprastino šio aukciono sąlygas – jis bus laikomas įvykusiu, net jei norą dalyvauti pareikš tik viena įmonė. Taip pat leista parke pagamintos elektros pardavimo kainą perskaičiuoti kasmet, priklausomai nuo valstybės skiriamo skatinimo apimties.

VERT penktadienį įtvirtino 15 metų skatinimo laikotarpį, per kurį bus taikoma konkursą laimėjusios įmonės pasiūlyta sandorio kaina už metinį skatinamą kiekį. Jis skaičiuojamas nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.

Jau anksčiau nustatyta, kad konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei. Minimali jo suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai. Vystymo mokesčiui bus taikomas ir infliacijos pokytis.

Nustatytas konkurso dalyvio mokesčio dydis siekia 400 eurų. VERT vertins ir įmonės finansinį pajėgumą įgyvendinti projektą pagal jos nuosavą kapitalą – naujų elektrinių įrengimui ir prijungimui prie elektros tinklų reikalinga suma viršija 3,1 mln. eurų.

Įtvirtinta didžiausia leistina generuoti ir mažiausia galima įrengtoji galia – 700 MW.

VERT dar ketvirtadienį nusprendė, kad megavatvalandę elektros konkursą laimėjusi įmonė galės parduoti mažiausiai už 75,45 eurus, daugiausiai – už 125,74 eurus. Tuo tarpu aukciono dalyviai galės siūlyti didesnę elektros pardavimo kainą už nustatytą žemiausią ir mažesnę arba lygią didžiausiai.

„Dalyviai taip pat galės atsisakyti elektros energijos skatinamo kiekio ir vietoje to pasiūlyti valstybei mokestį už elektrinių plėtrą jūrinėje teritorijoje“, – teigia VERT.

Dokumentus ir pasiūlymą dėl pageidaujamos gauti sandorio kainos konkurso dalyviai gali teikti nuo lapkričio 19 d. iki 2025 m. kovo 18 d. (imtinai). Po to bus pradėtas kvalifikacijos tikrinimo etapas, kuriam numatyta iki 30 darbo dienų.

Parlamentas jau anksčiau nusprendė, kad vietoje iki šiol galiojusių 90 kalendorinių dienų šio aukciono dalyvių registracijai bus nustatytas bendras 120 dienų terminas. Jis bus skaičiuojamas nuo lapkričio 18 d.

Tad potencialų konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Bendra numatoma konkurso trukmė – apie 7 mėnesius, tad laimėtojas preliminariai turėtų būti žinomas 2025 m. birželio mėnesį.

Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Pirmojo jūrinio vėjo parko konkursą 2023 m. laimėjo „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“, parkas vadinsis „Curonian Nord“.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).

The post VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas appeared first on Kauno savaitė.