Ar netvarka ant jūsų stalo – genialumo ženklas?
Daugelis mano, kad darbo stalas atspindi žmogaus charakterį: organizuoti žmonės palaiko jį tvarkingą, o kūrybingos asmenybės yra linkusios į chaosą.
Bet ar tikrai netvarka ant stalo gali būti susijusi su genialumu?
Kai kurios garsios asmenybės, tokios kaip Albertas Einšteinas, Styvas Džobsas ir Markas Tvenas, garsėjo savo chaotiška darbo aplinka.
Tyrimai rodo, kad polinkis į netvarką gali būti ne tik įprotis.
Tad ar verta siekti idealaus tvarkingumo, ar chaosas – neatsiejama kūrybos dalis?
O gal tai tik pasiteisinimas tiems, kurie tiesiog nemėgsta tvarkytis?
Tyrimai apie netvarkos ir tvarkos poveikį
2013 m. Minesotos universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama Katlin Vohs, atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kaip aplinka veikia žmogaus elgesį ir mąstymą.
Eksperimento dalyviai dirbo dviejose skirtingose sąlygose – tvarkingoje ir organizuotoje erdvėje bei netvarkingoje, chaotiškoje aplinkoje.
Rezultatai parodė, kad tvarka iš tiesų skatina „teisingą“ elgesį. Dalyviai, kurie dirbo švarioje patalpoje, dažniau aukodavo pinigus labdarai, rinkdavosi sveikesnį maistą ir apskritai buvo sąmoningesni.
Tačiau įdomiausia buvo tai, kad netvarkingoje aplinkoje dirbę žmonės demonstravo aukštesnį kūrybiškumo lygį.
Vienoje iš užduočių jie turėjo sugalvoti kuo daugiau nestandartinių būdų, kaip panaudoti stalo teniso kamuoliuką.
Tie, kurie dirbo prie netvarkingo stalo, pasiūlė originalesnių ir netikėtų idėjų.
Kaip netvarka veikia mąstymą?
Psichologijos požiūriu tvarka simbolizuoja stabilumą, taisyklių laikymąsi ir struktūrinį mąstymą.
Tvarkingoje aplinkoje žmogaus smegenys nesąmoningai linksta prie tradicinių, patikrintų metodų.
Tuo tarpu chaotiška aplinka skatina ieškoti nestandartinių sprendimų.
Netvarka verčia smegenis veikti kitaip, padeda atsiriboti nuo nusistovėjusių šablonų.
Tyrimo autoriai teigia, kad toks fonas skatina „atsisakyti tradicijų“ ir atveria kelią naujoms idėjoms.
Tai paaiškina, kodėl daugelis žymių kūrybinių asmenybių dirbo netvarkoje.
Pavyzdžiui, garsusis Alberto Einšteino darbo stalas visada buvo apkrautas daiktais, tačiau tai jam nesutrukdė padaryti revoliucinių atradimų.
Jis netgi šmaikštavo: „Jei netvarkingas stalas yra netvarkingos minties požymis, tai ką tada reiškia tuščias stalas?“.
Kūrybingi žmonės apskritai pasaulį suvokia kiek kitaip nei kiti.
Netvarka, intelektas ir genijų įpročiai
Psichologai ir neurobiologai jau seniai tyrinėja ryšį tarp įvairių įpročių ir intelekto lygio.
Kai kurie tyrimai parodė, kad aukštesnio IQ žmonės dažniau būna „pelėdos“, mėgsta juodąjį humorą ir netgi dažniau renkasi kates, o ne šunis.
Netvarka taip pat gali būti susijusi su kūrybiniu mąstymu ir intelektu.
Tačiau svarbu suprasti, kad chaosas darbo vietoje automatiškai nepadaro žmogaus genijumi.
Greičiau tai yra vienas iš veiksnių, galinčių skatinti nestandartinį mąstymą.
Įdomu ir tai, kad kai kurie mokslininkai pastebi paraleles tarp polinkio į netvarką ir smalsumo lygio.
Žmonės, kurie neskiria daug laiko tobulo tvarkingumo palaikymui, gali būti labiau įsigilinę į naujų žinių ir idėjų paiešką.
Ar verta siekti tvarkos?
Tvarka ant darbo stalo taip pat turi savo privalumų.
Pavyzdžiui, organizuota erdvė leidžia greičiau rasti reikalingus daiktus, mažina stresą ir padeda susikaupti.
Be to, ne visi jaučiasi patogiai dirbdami netvarkoje.
Kai kuriems žmonėms švara suteikia produktyvumo jausmą, o chaosas gali kelti diskomfortą. Be to, netvarka nėra vienintelis būdas skatinti kūrybiškumą.
Reikėtų atsižvelgti ir į profesinę sritį.
Kai kuriose srityse, tokiose kaip buhalterija, teisė ar medicina, ypatingas dėmesys detalėms ir tvarka yra labai svarbūs.
Tokiose profesijose netvarka gali sukelti daugiau problemų nei naudos.
Taigi, polinkis į tvarką ar chaosą dažniausiai yra asmeninis pasirinkimas. Vieniems produktyvumą užtikrina ideali švara, kitiems – kūrybinis netvarkingumas.
Apskritai, ryšys tarp netvarkos ir genialumo yra įdomi tema, tačiau ji neturi vienareikšmio atsakymo.
Tyrimų rezultatai nerodo, kad tik neorganizuoti žmonės geba būti kūrybingi.
Todėl svarbiausia – rasti balansą tarp tvarkos ir chaoso, kuris tinka būtent jums.
Jei netvarka padeda mąstyti plačiau ir generuoti naujas idėjas, galbūt su ja kovoti neverta.
O jei švara leidžia geriau susikoncentruoti, tvarka gali tapti jūsų geriausiu sąjungininku.
Svarbiausia – susikurti tokią aplinką, kuri padėtų jums būti kuo produktyvesniems ir kūrybiškesniems!
